Kirtis iš opozicijos: atsakomybę už visuomenės suskaldymą turi prisiimti valdantieji

Seimas baigė pirmąją pilną savo darbo sesiją. O joje tikrai netrūko aistrų – karštos diskusijos dėl partnerystės, žiežirbos tarp valdančiųjų ir opozicijos, atsiradusi trintis tiek daugumos, tiek mažumos gretose. Kol valdantieji džiaugiasi pristabdę įstatymų priėmimo mašiną ir įnešę kokybės į Seimo darbą, opozicija atkerta, kad pavasarį buvo sprendžiami neesminiai klausimai, o valdantieji savo elgesiu suskaldė visuomenę.

Apie pasibaigusią Seimo pavasario sesiją, daugiausiai ginčų sukėlusius klausimus, tarp jų – partnerystės įteisinimą, laukiančias reformas rudenį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Lukas Savickas.

Krentančių reitingų konservatoriai nesureikšmina

„Įgyvendinome didelę dalį darbų programos. Natūralu, kad kai kurie darbai, dėl įvairių aplinkybių, nusitęsė į rudenį. Bet bent jau duota pradžia“, – teigė A. Vyšniauskas.

Žiūrint iš politinės pusės, anot konservatoriaus, džiaugsmo kelia tai, kad ši pavasario sesija buvo stabilumo laikotarpis, nekrito nė vieno ministro ar komiteto pirmininko galva, gana didele dauguma buvo priimti tie įstatymai, kuriuos, pasak A. Vyšniausko, valdantieji ir tikėjosi šį pavasarį priimti.

„Manau, kad tai buvo geras laikotarpis, ruduo bus dar geresnis“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

L. Savickas tokiu pat optimizmu netryško. Valstiečių frakcijos atstovas pacitavo Vyriausybės ataskaitos įžangoje premjerės Ingridos Šimonytės išsakytą mintį.

„Praėjusios Vyriausybės veiklą jau įvertino Seimo rinkimai. Vertinant šią sesiją, būtų galima taikyti, iš esmės, identišką logiką – koalicijos veiklą šios kadencijos metu rinkėjai taip pat jau pradėjo vertinti.

Ir ką mes matome? Matome dviejų pagrindinių opozicinių partijų reitingo augimą ir įsitvirtinimą pirmoje bei antroje vietose. Tuo pačiu, matome konservatorių jau seniai matytą reitingų kritimą. Tai čia toks pašmaikštavimas“, – kalbėjo L. Savickas.

REKLAMA

Tačiau krentantys reitingai, pasak A. Vyšniausko, TS-LKD didelio išgąsčio nekelia.

„Reitingų kitimas yra natūralus dalykas. Tik primenu, kad visų valdančiųjų politinių jėgų reitingai panašiu metu ima važiuoti žemyn. Valstiečiai reitingas, jei gerai prisimenu, 2017 metų vasario mėnesį ėmė ganėtinai sparčiai kristi. Jis buvo gana aukštas, prireikė vos kelių mėnesių kol Tėvynės sąjunga aplenkė valstiečius reitinguose.

Tai tas natūralus efektas yra, po rinkimų dalis rinkėjų natūraliai pasitraukia į neapsisprendusių ratą, vėliau sugrįžta pas vieną ar kitą politinę jėgą. To tikrai nesureikšminčiau, nes mums prieš akis dar trys metai darbo“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Pristabdė įstatymų priėmimo mašiną

Ši Seimo sesija išskyrė tuo, kad jos metu svarstyta 30 proc. mažiau įstatymo projektų, nei panašiais laikotarpiais anksčiau. A. Vyšniausko nuomone, sumažėjusi teisės aktų kiekybė pridėjo ir kokybės parlamento darbui.

„Prisiminkime, kad ši valdančioji dauguma, ypač mūsų partija, į šiuos rinkimus atėjo žmonėms sakydama aiškų tikslą, kad mes sumažinsime tą beprotišką įstatymų priėmimo mašiną, kad lėtinsime įstatymų leidybos procesą ir turėsime daugiau diskusijų su visuomene tomis temomis, kurios kelia daugiausiai klausimų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Konservatorius pabrėžė, kad valdantieji nesiėmė kurti tyrimų komisijų, kurios nagrinėtų praėjusių valdžių darbus, taip pat daug rečiau naudojo teisės aktų nagrinėjimo skubos tvarkos mechanizmą.

„Šis Seimas yra šiek tiek kitoks ir, tikiuosi, kad mes tą kryptį išlaikysime ir kitose sesijose“, – vylėsi konservatorius.

Esminiai klausimai liko tik diskusijose

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pavasario sesijos metu ne kartą kritikavo valdančiuosius, kad posėdžių darbotvarkės yra pustuštės, o nagrinėjami klausimai – neesminiai, pavyzdžiui, atmintinų metų patvirtinimas.

L. Savickas teigė, kad nors I. Šimonytė jau prieš sesiją teigė, kad pagrindinės reformos laukia nuo rudens, tačiau valstiečių frakcijos atstovas pasigedo tų darbų, kurie buvo žadėti prieš šią Seimo sesiją, pavyzdžiui, Inovacijų paketas, kurio valdantieji parlamento posėdžių salėje nepateikė.

REKLAMA

„Darbotvarkė buvo tokia, kur dominavo su pandemija susiję klausimai, mano akimis, opozicija, laikėsi sutarimo remti ir laikytis konstruktyviai, kad tie sprendimai, kurie buvo reikalingi gelbėti ekonomiką, būtų priimti.

Bet pati darbotvarkė neturėjo svarių ir esminių klausimų. Socialinėje srityje buvo tam tikrų pataisymų, kitose srityse buvo tam tikrų pataisymų, tačiau esminiai klausimai, kaip žadėta mokesčių reforma, kurią vis vėlesnėje sesijoje bus sunkiau priimti, liko diskusijų lygmenyje“, – kalbėjo L. Savickas.

Partnerystės nepriėmimo nelaiko nesėkme

Daug dėmesio šioje sesijoje valdantieji skyrė ir žmogaus teisių klausimams, tačiau tai sulaukė ir nemažai kritikos. Piktintasi, kad rūpestį dėl pandemijos pasekmių užgožė vertybiniai ginčai dėl partnerystės, lyties keitimo ar net Seimo tualetų, o daugelis žmogaus teisių klausimus liečiančių įstatymų liko taip ir nepriimti, nukelti rudeniui.

Tikriausiai daugiausiai klausimų sukėlė Partnerystės įstatymo projektas. Mažieji koalicijos partneriai Laisvės partija siekė per pirmą šimtą kadencijos dienų įteisinti partnerystę. Pirminio pažado įvykdyti nepavyko, o įstatymo projektas buvo registruotas artėjant prie dviejų šimtų parlamentarų darbo dienų.

Kad partnerystės įteisinimas sulauktų kuo didesnio palaikymo, jį teikė ne tik laisviečiai. Po įstatymo projektu įrašyta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, socialdemokratas Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė ir Andrius Navickas.

Kaip teigė A. Vyšniauskas, kai kurie vertybiniai klausimai valdančiosios koalicijos sutartyje išskirti kaip klausimai, dėl kurių partneriai sutaria nesutarti. Kalbėdamas apie partnerystę, A. Vyšniauskas pažymėjo, kad visgi šioje sesijoje įstatymo projektas buvo parengtas, vyko daug diskusijų tiek Seime, tiek viešojoje erdvėje.

REKLAMA

„Manau, kad partnerystės atveju buvo rastas nuosaikus ir kompromisinis projektas. Visos politinės jėgos dėjo pastangų, kad sukauptų maksimalų balsų kiekį.

Mes matėme pirmą kartą tiek daug žmonių balsuojant už partnerystės įstatymą. Ar tai nesėkmė? Aš nemanau. Manau, kad tai tam tikras ženklas ir signalas tai pačiai visuomenei. Ar tai pavyks priimti ateityje? Ateitis parodys“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Pritrūko vos kelių balsų, kad Partnerystės įstatymo projektas pereitų pateikimo stadiją ir būtų svarstomas. Projekto nepalaikė ir dalis valdančiųjų, be krikdemiškojo TS-LKD sparno, balsavo „prieš“ arba susilaikė liberalai Jonas Varkalys, Juozas Baublys ir Viktoras Pranckietis. Visgi A. Vyšniauskas nesutinka, kad valdantieji neparuošė „namų darbų“.

„Kiek buvom susidėlioję balsų, taip ir įvyko. Suskaičiavome 62 balsus, 62 balsai ir buvo (už Partnerystės įstatymą balsavo 63 Seimo nariai – aut. past.).

Nelabai suprantu klausimo esmės. Bent jau mūsų frakcijoje turėjome diskusiją, visi pasisakėme, kaip balsuosime, sudeklaravom tą, prabalsavom. Kiti kolegos turėjo kitokią nuomonę, niekas dėl to nieko nesako, neteisia ir panašiai“, – sakė konservatorius.

Jo nuomone, kad Partnerystės įstatymas būtų priimtas, reikia ir didesnės opozicijos paramos.

Savickas: atsakomybę už visuomenės suskaldymą turi prisiimti valdančioji dauguma

„Akivaizdu, kad namų darbai nebuvo padaryti“, – tikino L. Savickas.

Valstiečių frakcijos atstovo nuomone, valdantieji nebuvo susikūrę galimybės, kad partnerystės įteisinimas būtų priimtas ar bent jau „prašokti“ pateikimo stadiją.

„Kalbant apie partnerystės ar [lengvųjų narkotikų] dekriminalizacijos projektus, ryškėja tam tikras vidinis konfliktas tarp valdančiųjų partnerių. Aš matau, kad tai kelia didžiulę įtampą, ypač prie tokios trapios daugumos“, – sakė politikas.

Opozicijos atstovo teigimu, valdančiosios daugumos trapumas išryškėjo šioje sesijoje, kadangi koalicijos deleguoti ministrai privalo dalyvauti balsavimuose, jei norima priimti vieną ar kitą valdantiesiems svarbų sprendimą.

REKLAMA

„Ryškėja tam tikros tendencijos, kad mes turime situaciją, kur vertybiniai klausimai nesukuria prielaidų sėkmingam jų priėmimui, darbas su opozicija tikrai galėtų būti efektyvesnis. Ne kartą teko pačiam argumentuoti ir kviesti pagaliau kalbėtis ne tik valdančiųjų daugumos ratelyje, bet ir su opozicija, nes svarbūs klausimai tikrai turėtų būti sprendžiami konsensuso būdu“, – kalbėjo L. Savickas.

„Norim to ar nenorim, buvo tai juodu ant balto parašyta koalicijos susitarime ar nebuvo, visuomenė yra suskaldyta. Ir tą atsakomybę už visuomenės suskaldymą turi prisiimti valdančioji dauguma. Būtent ši dauguma sugebėjo klausimą pakelti į labai didelį aštrumą, tačiau nepasiūlyti jokio sprendimo“, – pridūrė valstiečių frakcijos narys.

Ar Lukas Savickas nebijo Ramūno Karbauskio bausmės už Partnerystės įstatymo palaikymą? Ar opozicija tikrai vieninga? Kodėl valdantieji „skriaudžia“ opoziciją? Ar dauguma ne per daug klausimų nukėlė į rudenį ir jiems liks jėgų svarbiausioms reformoms? Atsakymai į visus šiuos klausimus – antrojoje „Dienos pjūvio“ dalyje. Laidos įrašą rasite teksto pradžioje.


Rašyti komentarą...
A
2021-07-03 19:12:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visa Lietuva žino ,kas yra Lietuvoje juodasis kardinolas,jis bijo tik vieningos Lietuvos ,Landsbergis yra ligonis ,
Atsakyti
-7

V
Vidas
2021-07-03 19:16:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Armonaite , kaip šunį vyt lauk.Stierva.
Atsakyti
-7

V
Va taip
2021-07-03 19:17:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
G.Lanzberg psichas.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų