Aktualijos

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Praėjusią savaitę JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ pranešė oficialiai paprašiusi leidimo ekstremaliomis sąlygomis naudoti jos vakciną nuo COVID-19 skiepyti  5–11 metų amžiaus vaikus. Jei leidimas bus suteiktas, tai padėtų sumažinti užsikrėtimų atvejų skaičių ugdymo įstaigose, tvirtina Lietuvos epidemiologai.

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Visuomenėje kilus rezonansui dėl teismo priimto sprendimo uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byloje Teisėjų taryba pranešė rengianti diskusiją apie duomenų apsaugą.

Iš Druskininkuose pasieniečių užkardoje įrengto kariuomenės angaro antradienį iškelti paskutiniai 43 neteisėtai sieną kirtę migrantai, informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pirmadienį iš panašaus angaro Kabelių pasienio užkardoje iškelti 58 žmonės. „Nė viename iš minėtų angarų negyveno socialiai pažeidžiamos grupės – besilaukiančios moterys, nepilnamečiai ar šeimos su vaikais“, – BNS sakė VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš pareigų atleido kyšininkavimu įtariamą Kauno teisėją Rimantą Grigą, pažeminus teisėjo vardą. Tai numatyta pirmadienį pasirašytame šalies vadovo dekrete. Kiek anksčiau tokiam G. Nausėdos siūlymui pritarė Teisėjų taryba. Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijavo rugsėjo viduryje susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į savo kolegas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų. A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia Seimo narius palaikyti siūlymą panaikinti reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. „Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į Švediją dalyvauti tarptautiniame forume, skirtame Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu. Trečiadienį G. Nausėda dalyvaus Malmėje vyksiančio forumo plenarinėje sesijoje ir pasisakys kitam renginyje pavadinimu „Saugant atminimą, kovojant su iškraipymais“, pranešė Prezidentūra. „Iki šiol skaudžiai jaučiame savo bendrapiliečių, Lietuvos žydų, netektį.

Visa Lietuva pamažu baigia nusidažyti juoda spalva, t. y. liko tik 8 savivaldybės, priklausančios raudonajai epidemiologinei zonai. Nors kai kuriuose rajonuose atvejų augimas kiek atslūgo, kasdien vis daugiau tokių, kur naujų atvejų rodikliai viršija 1 tūkst. Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Per praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 90–99 metų amžiaus grupėje – keturios.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

  Seime antradienį planuotas svarstyti siūlymas dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui išimtas iš darbotvarkės. Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas BNS patvirtino, kad klausimas išimtas pačių teikėjų iniciatyva. Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad klausimas išimtas, nes dar norima projektui sutelkti paramos ir iš opozicijos atstovų.

Pirmadienį į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius šoktelėjo iki triženklio ir buvo didžiausias nuo rugpjūčio pabaigos. Pasieniečiai nė vienam užsieniečiui neleido neteisėtai patekti į šalį. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, VSAT pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 121 migrantui. Tai didžiausias neįleistųjų skaičius nuo rugpjūčio pabaigos. Rugpjūčio 25 d. buvo apgręžti 155 migrantai.

Keisti seną dyzelinį automobilį į naują elektromobilį lietuvių nevilioja net ir 5000-čiai eurų, kuriuos vairuotojai gali gauti kaip kompensaciją. Joms šiemet skirta 5 milijonai eurų, tačiau išnaudota tik pusė sumos. Automobilių ekspertai sako, kad lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto valdžia turėtų vilioti ir kitomis lengvatomis,  galbūt net atsisakyti jų pardavimui taikomų mokesčių, didinti pakrovimo stotelių skaičių. „Nesmirda, neburzgia, švarus oras aplinkui.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Sekmadienį Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime kilo gaisras. Spėjama, kad dėl elektros instaliacijos gedimo užsidegė sodyba. Vietiniai gyventojai tikina, kad sodyba sudegė dėl to, jog į gaisravietę per ilgai važiavo ugniagesiai. Tačiau jų vadas pasakoja, kad gelbėtojai į įvykio vietą atvyko ne per ilgesnį laiką, negu yra numatyta. Portalas tv3.lt sulaukė Birštono gyventojų laiško. Jame žmonės rašo, kad sekmadienį, spalio 10 d., Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime degė sodyba.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Šių metų kovo mėnesį Anykščių rajone gyvenančią daugiavaikę motiną ištiko didžiulė tragedija. Gaisras pasiglemžė net tris mažamečius Snieguolės vaikus, o taip pat žuvo 20-metė Snieguolės sūnaus mergina. Paaiškėjo, kad ugnis socialiniame būste įsiplieskė dėl netvarkingos krosnies, o tragiškos nakties prisiminimais moteris gyvena iki šiol. Apie šį be galo skaudų ir jos gyvenimą pakeitusį įvykį moteris ryžosi prabilti „TV Pagalbos“ studijoje.

Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba (NEPT) prie Vyriausybės pirmadienį pateikė rekomendaciją sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze skiepytis visiems, vyresniems nei 18 m. asmenims, praėjus 6 mėnesiams nuo skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Tačiau dėl papildomo skiepo reikalingumo palikta apsispręsti pačiam žmogui.

Prisidėdama prie pasaulinės kovos prieš COVID-19 pandemiją ir tęsdama pagalbą trečiosioms šalims, Lietuva skyrė Taivanui dar 235 900 „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Vakcinų siunta šeštadienį lėktuvu atskraidinta į Taipėjų.  Tai jau antroji vakcinų partija, skirta Taivanui dvišalio susitarimo pagrindu pagal Vyriausybės patvirtintą paramos trečiosioms šalims programą. Iš viso Taivanui, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai ir Moldovai jau skirta 505,9 tūkst. „Vaxzevria“ ir „Moderna“ vakcinos dozių.

Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį susirinko į pasitarimą, kuriame vertins galimybę Lietuvoje nuo koronaviruso sustiprinančia vakcinos doze skiepyti visus pilnamečius gyventojus. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer“ir „BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ sustiprinančiąja doze.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kėdė įsisiūbavo. Pandemija siautėja, mirčių skaičiai liūdina, ministro kompetencija abejoja prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie konservatorių partijos frakcijos nariai, o visuomenės pasitikėjimas ministru – minusinis. Ne vienas politikoje dalyvaujantis asmuo įžvelgia būtinybę keisti ministrą ir taip nuimti įtampą visuomenėje bei politiniame lauke, tačiau, neoficialiais duomenimis, gali būti, kad toks sprendimas bus atidedamas iki pavasario.

Koronaviruso situacija – vis dar kebli. Nors pirmadienį užfiksuotų atvejų skaičius kiek mažesnis nei praėjusių dienų, specialistai perspėja, kad situacija išlieka sudėtinga.  Apie tai savo „Facebook“ profilyje dar sekmadienį rašė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, šiemet koronavirusu serga vaikai, o perlipta atvejų riba – tokia pati, kaip ir praėjusių metų gruodžio mėnesį. „Septynių dienų naujų atvejų vidurkis šią savaitę perlipo 2000 ribą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius pateikė siūlymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti bylą, susijusią su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus. „Šis sprendimas sukėlė labai įvairių ir dažniausiai neigiamų reakcijų, tačiau pabrėžiu, kad nepadarė jokios įtakos mano apsisprendimui.

Neimunizuoti grožio specialistai dėl koronaviruso periodiškai testuotis neprivalo. COVID-19 tyrimus jie turėjo atlikti tik prieš pradėdami dirbti, o jau pradėję kas 7–10 dienų nesitestuoja. Tačiau norintys pas juos patekti klientai turi turėti galimybių pasus. Šio sprendimo nesupranta prekybininkai, kurių nuomone, nelogiška, kad artimą kontaktą su klientu turintys darbuotojai neprivalo periodiškai išsitirti.

2021 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB „Ecodumas“ apeliacinį skundą ir paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skirtą nuobaudą už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, draudžiančio Lietuvoje vidaus ir tarpvalstybinę nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis, pažeidimą. UAB „Ecodumas“ byloje ginčijo nuobaudą.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atidėjo pirmadienį planuotą sprendimo dėl Referendumo įstatymo paskelbimą iki spalio 20 dienos. „Nutarta, kad procesinis sprendimas turi būti paskelbtas visas, todėl terminas dėl paskelbimo pratęstas iki 20 dienos 15 valandos“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Žiemos pradžioje turėtų paaiškėti, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nors partijos skyriai iškėlė tik vieną kandidatą – dabartinį pirmininką Ramūną Karbauskį, – jam iššūkį meta pats savo kandidatūrą iškėlęs Giedrius Surplys. Tačiau politologai šiuos rinkimus vadina surežisuotais iš anksto.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Ministras Arūnas Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda. Negana to, visai neseniai pasirodė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjams atseikėjo 12 tūkst. eurų, kad laidoje pasirodytų A. Dulkio visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

2022 metų valstybės biudžetą Seimas priims, bet projekto svarstymo procedūra nebus lengva dėl rizikų pasireikšti populizmui, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.  „Sparčiai auganti ekonomika ir valstybės biudžeto pajamos leidžia didinti išlaidas ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą. Todėl tikėtina, kad šis projektas sulauks palaikymo ir Seimo salėje.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

Sulaukęs kritikos iš prezidento dėl pandemijos valdymo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trauktis iš posto neketina. Kaip pagrindinį kelią jis mato visuomenės imunizaciją ir tikino, kad nuo to priklauso „saugumo pojūtis“. Paklaustas, kaip vertina prezidento išsakytą kritiką dėl pandemijos valdymo, sveikatos apsaugos ministras teigė atsakomybę prisiimantis, tačiau apie pasitraukimą nekalba. „Kaip minėjau, prisiimu atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą.

Penktadienį vizito Mažeikiuose metu prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui dėl pandemijos valdymo, siūlė jam pasitraukti. Iškart po to viešojoje erdvėje pasirodė ne itin palankiai vertinama žinia apie patį prezidentą – kritikavęs ministrą jis lankėsi restorane, kuris skelbėsi, kad priims nepasiskiepijusius. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai vieningi – toks elgesys nepateisinamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Įspėdami apie mažėjantį gimstamumą gydytojai ragina koreguoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas. Siūloma leisti teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, taip pat – atsisakyti amžinojo embrionų saugojimo. Šiuos aspektus apimančios įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.