Projekto autoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys.
Seimas po pateikimo atmetė šį projektą. Už balsavo 31 Seimo narys, prieš – 40, 43 parlamentarai susilaikė.
„Įstatymo projektą parengti paskatino būtinybė imtis veiksmų, kad Lietuva netaptų nelegalių migrantų tranzito šalimi, būtų padidintas Lietuvos visuomenės stabilumas bei saugumas ir užkirstas kelias trečiųjų šalių politinių tikslų įgyvendinimui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasak projekto rengėjų, šiuo metu nemažai nelegalių migrantų atvyksta ne iš zonų, kur vyksta aktyvūs kariniai konfliktai, ne visų jų tapatybės žinomos ir ne apie visus galima surasti informacijos, kokiais tikslais jie iš tiesų atvyko į Lietuvą (kaip tarpinę stotelę ar galutinį tašką), dalis jų piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.
„Negalima atmesti galimybės, jog tokiais nelegaliais migrantais naudojasi kaimyninės diktatūros, norėdamos įgyvendinti savo politinius tikslus, siekdamos destabilizuoti padėtį mūsų valstybėje“, – teigia autoriai.
Jų teigimu, įstatymo pakeitimu norima paisyti ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir apsaugoti nacionalinius Lietuvos interesus.
Vienas iš projektų iniciatorių Jonas Jarutis teigė, kad valdantieji liepos mėnesį žadėjo grįžti prie šio klausimo, tačiau savo pažado netesėjo.
„Nejaugi mes turime pasyviai stebėti ir laukti dienos „X“ ar valandos „H“, kaip sako mūsų kolega Aurelijus, kuomet mūsų migracijos tarnybos bus priverstos pačios paleisti laisvai klajoti po Lietuvą žmones su nežinomomis tapatybėmis, o tai reiškia, kad tarp jų gali būti ir kriminalinių nusikaltėlių, o gal ir teroristų.
<...> Mes turime siekti geriausio rezultato – kuo greitesnio prašymų nagrinėjimo, bet tuo pačiu – privalome būti pasiruošę ir blogiems scenarijams“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Jarutis.
„Lietuvoje šiuo projektu siekiama sukurti getų sistemą, o mano žiniomis, Lietuvoje dar galioja teisės viršenybės principas“ – prieš siūlymą pasisakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Jo teigimu, toks sprendimas grubiai pažeistų Europos žmogaus teisių konvenciją, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad ilgesnis nei 4 mėnesių asmenų sulaikymas yra grubus konvencijos pažeidimas.
Prie sienos su Baltarusija apgręžtas 121 migrantas – daugiausiai nuo rugpjūčio pabaigos
Prie sienos su Baltarusija apgręžtas 121 migrantas, nė vienas užsienietis į Lietuvą neįleistas, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tai yra didžiausias neįleistų užsieniečių skaičius nuo rugpjūčio 25-osios, kai buvo apgręžti 155 migrantai.
VSAT teigimu, tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.
Sekmadienį į Lietuvą neleistinose vietose bandė patekti 39 migrantai, šeštadienį – 56, penktadienį - 47, ketvirtadienį – vienas, trečiadienį – 61, antradienį – 28.
Pirmadienį vakare ties Druskininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautos 3 signalinės raketos. Taip pat vakare ties Varėnos rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje nuaidėjo šūvis, o ties Lazdijų rajonu buvo paleisti 5 šūviai. Ties Druskininkų savivaldybe pirmadienį Baltarusijos pusėje girdėjosi pabūklų šūviai. Manoma, kad tebešaudoma kaimyninėje šalyje esančiame Gožos poligone.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
