Įvedus galimybių pasą – tik blogyn: ar išties COVID-19 situacija dabar prastesnė nei pernai rudenį?

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė.

Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pagal naujus užsikrėtimus Lietuva išlieka pirmoje vietoje, o pagal mirtis yra trečia.

Palyginus su situacija tokiu pačiu metu praėjusiais metais, kada nebuvo didesnių visuotinio masto ribojimų, o ir kaukių reikėjo ne visur, tokio spartaus atvejų augimo, kaip ir ligoninių užsipildymo, nebuvo. Teiraujamės specialistų ir politikų, kodėl taip nutiko.

Pagal epidemiologinę situaciją dabar gyvename gana laisvai

Komentuodamas dabartinę situaciją Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas visų pirma pažymėjo, kad lyginti šių ir praėjusių metų situacijas sudėtinga.

„Vienas svarbiausių argumentų čia, kad turime skirtingas viruso atmainas. Pernai rudens laikotarpiu turėjome originaliąją Uhano atmainą, jos užkrečiamumo rodiklis buvo apie 2,5, o šiuo metu dominuojančios delta atmainos atveju siekia 7“, – pažymėjo jis.

Pašnekovas kartu teigė, kad ir dabar su didesniais ribojimais, jei žmogus pasiskiepijęs ar persirgęs, šiuo metu nesusiduria.

„Taip, jei lygintume konkrečią spalio dieną dabar ir pernai, ribojimai skirsis. Bet jei vertintume epidemiologinius rodiklius, tai prie tokių, kokie yra dabar, pernai buvo daug griežtesni suvaržymai. O dabar tie, kurie pasiskiepijo, jiems jokių sugriežtinimų nėra, renginiai vyksta, verslas veikia, mokiniai eina į mokyklas. Taigi mes kaip tik esame tokioje epideminėje situacijoje, kai gyvename gana laisvai“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Lietuviai labiau pasiligoję?

Pašnekovas konstatavo, kad didelė problema, giliau gramzdinanti šalį į COVID-19 krizę – vyresnių nei 75 m. asmenų vakcinacijos apimtys. „Lyginant su skandinavais, jei 80+ metų grupėje pas mus paskiepyta 60 proc., tai Danijoje šis skaičius siekia 100 proc.“, – priminė jis.

Dar viena specialistų išsakoma prielaida, kodėl situacija Lietuvoje atrodo blogai – apskritai labiau ligoti žmonės, kuriems sunkaus COVID-19 rizika yra didžiausia. 

„Jau gerai žinoma, kad riziką rimtiems susirgimams ir mirčiai didina turimos šalutinės sveikatos problemos. Nutukimas, aritmija jau kelis kartus didina riziką, o jei tų ligų ne viena, ji dar išauga. Taigi turime kalbėti, kad ne vien savaime amžius, bet ir sveikatos rodikliai turi įtakos“, – pastebėjo M. Stankūnas.

REKLAMA

Jis priminė, kad 2019 m. Eurostato duomenys apie tai, kaip atskirų amžiaus grupių gyventojai vertina savo sveikatą, iškalbingi.

„65 m. ir vyresnių asmenų grupėje lietuvių vyrų ir moterų dalies, kurie vertina savo sveikatą gerai, procentai yra patys mažiausi. Taigi šioje amžiaus grupėje tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje žmonės savo sveikatą mažiausiai vertina kaip gerą“, – paminėjo jis.

Anot pašnekovo, šie visi minėti veiksniai ir lemia tai, ką turime – nuo koronaviruso mirštančius vyresnius žmones: „Asmenys nuo 60 m. ir daugiau šiuo metu sudaro virš 90 proc. mirčių.“   

Virš 2 tūkst. atvejų – po trijų savaičių įvedus galimybių pasą

Paklaustas, ar galima būtų naujų atvejų rekordus kažkaip susieti su kaip tik prieš mėnesį įvestais galimybių paso ribojimais, M. Stankūnas nenorėjo su tuo sutikti ir teigė, kad atrasti sąsajų galima bet kur. Visgi jis sutiko, kad netinkama komunikacija galėjo turėti pasekmių ir įtakos neatsakingam žmonių elgesiui.

„Asmenys nuo 60 m. ir daugiau šiuo metu sudaro virš 90 proc. mirčių.“

„Pas mus buvo gal ne visiškai tiksliai iškomunikuota žinia žmonėms. Turime suprasti, kad ir paskiepyti žmonės gali tiek užsikrėsti koronavirusu, tiek jį platinti. Aišku, rizika yra mažesnė, nors mokslinių duomenų apie tai dar nėra daug.  

Taigi galbūt čia ir politikams dalis atsakomybės tenka, nes būta per drąsių teiginių, kokių moksle niekada nepasakysi. O dabar viena ministrė sako, kad tiems, kas turi galimybių pasą, kaukių niekada nereikės. Negalima taip sakyti, reikia suprasti, kad gyvename tokiu metu, kai žinios keičiasi labai greitai. Tai galbūt išties kai kurie žmonės suprato, kad štai turiu galimybių pasą ir galiu „pasileisti plaukus“, – komentavo M. Stankūnas.

Veryga: kaukių nedėvėjimas neturėjo būti kaip prizas

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas taip pat ne kartą pastebėjo, kad galimybių pasas galėjęs padaryti meškos paslaugą.

„Pirmas dalykas, vis tik kai kuriems žmonėms buvo sužadinti klaidingi lūkesčiai, tikėjimas, kad jei jie jau pasiskiepijo ar persirgo, tai jau galima nebesisaugoti. Ir taip ir atsitiko – dalis žmonių pradėjo nebesisaugoti“, – komentavo jis ir pridūrė, kad delta atmainos atveju šalia užsikrėtusio žmogaus užtenka pabūti daug trumpiau tam, kad būtų užsikrėsta.

REKLAMA

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga teigė čia įžvelgiantis tiesioginę koreliaciją. 

„Sutapimu to nepavadinsi, tai, matyt, tam tikra koreliacija, kas buvo ir ką matome dabar. Kur padaryta klaida, gal nepakankamai paaiškinta, kad buvo sukurta regimybė, kad jei turi galimybių pasą, gali daryti, ką nori, kad viruso kaip ir nebėra. 

Taigi žmonės didesne dalimi grįžo į daugiau mažiau įprastą gyvenimą ir virusas toliau sėkmingai galėjo plisti. Tikrai nereikėjo daryti kaukių nedėvėjimo daryti kaip kažkokio prizo už galimybių paso turėjimą. Buvo sukurta keista iliuzija ir reikėjo priminti, kad reikia toliau saugotis“, – kalbėjo Seimo narys.

Be vakcinų būtų nepalyginamai blogiau

Nors dabartinė situacija daug ką verčia griebtis už galvos, o kai kuriuos svarstyti, ar vakcinacija apskritai veikia, ekspertai skaičiuoja, kad jei nebūtų skiepų, viskas atrodytų daug liūdniau.

„Kaip tik Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje neseniai buvo pateikti skaičiavimai, kad vien vakcinacija mums padėjo išvengti 60 tūkst. užsikrėtimų ir išsaugoti 900 gyvybių, skaičiuojant pagal pirmą, siauriausią, mirties nuo COVID-19 apibrėžimą. O jei žiūrėtume pagal antrąjį – tai būtų ir 1500 išsaugotų gyvybių“, – priminė M. Stankūnas.

„Vakcinacija mums padėjo išvengti 60 tūkst. užsikrėtimų ir išsaugoti 900 gyvybių, skaičiuojant pagal pirmą, siauriausią, mirties nuo COVID-19 apibrėžimą.“

Jis taip pat pateikė ligoninėse dirbančių gydytojų ir slaugytojų, turinčių nedarbingumą dėl COVID-19, skirtumus esant panašiam užsikrėtimų rodikliui: „Pagal tokią pandemijos eigą, turint virš 1 tūkst. atvejų, turėtume 510 nedarbingų medikų, o dabar jų, kai skaičiuota, buvo apie 80. Tai jau labai aiškus efektas. Ir čia lyginta imant Uhano atmainą, delta atveju, bijau pagalvoti, kokie skaičiai būtų.“

Profesorius patvirtino – jokia paslaptis, kad delta atmainos plitimas kirto per vakcinų efektyvumą, bet, jo manymu, apskritai reikia džiaugtis, kad skiepai veikia.

„Nes jei ši atmaina būtų atspari vakcinoms, būtų išties nekaip“, – pridūrė M. Stankūnas.

Trūksta plano, kaip valdyti pandemiją?

Kritikos strėlės dėl pandemijos valdymo vis aštriau skrieja ir į Sveikatos apsaugos ministeriją. Praėjusį rudenį per rinkimų karštinę pats sulaukęs nemažai tuometinės opozicijos priekaištų dėl blogo pandemijos valdymo eksministras A. Veryga beda pirštu į Arūnui Dulkiui vos pradėjus eiti ministro pareigas žadėtąjį etapais paviešinti 130 punktų planą.

REKLAMA

„Tas 130 žingsnių planas liaudyje tapo jau savotišku anekdotu. Nežinau, koks dabar jo viešinimo etapas. Matyt, joks. Kas buvo viešinta, kad ne daugiau 200 atvejų būtų, kad 100 žmonių užkrėstų ne daugiau šimto ir taip toliau, tai, panašu, kad gal nelabai žmonės susigaudė, nes vien pasakius, kad nori tokio rodiklio, jis įvyksta“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas užstojo dabartinį sveikatos apsaugos ministrą ir teigė, kad valdžią galima kaitalioti, bet vien nuo to niekas nepasikeis.

„Nenoriu, kad viskas ypač būtų suversta ministrui Dulkiui, jis sąžiningas žmogus, galbūt buvo sunku pradėti ne specialistui, ne politikui, bet ne vienas jis atsakingas ir toli gražu ne jis vienas atsakingas už visą pandemijos suvaldymą. Čia tikrai gal net tam tikras mobingas jam taikomas. 

Dėl to 130 punktų – aš juos turiu ant savo stalo, jau kažkada rodžiau žiniasklaidai. Tas planas buvo diskutuojamas, ekspertų aptarinėjamas, buvo derinama. Bet kadangi virusas mutavo, atsirado vakcinos, modernės priemonės, kaip vadyti, tai gal to iš anksto sudėlioto plano nereikėjo teismukai naudoti, nes vyko daug pasikeitimų“, – kalbėjo konservatorius.

DIENOS PJŪVIS. Gydytojai – apie kovą su koronavirusu: kodėl Lietuvoje – užsikrėtimų rekordas?

Pasikeitė žmonių elgsena

Anot A. Verygos, vienas svarbiausių valdžios uždavinių dar antrosios bangos metu buvo įvertinti pasikeitusią žmonių elgseną. Jo manymu, to nepadarius galimybės susikalbėti su visuomene mažėja.

„Jau antros bangos metu matėsi, kad žmonės elgiasi kitaip, ne taip, kaip pirmo karantino metu, kai išties buvo daug nežinios. Tada ir medikai bijojo eiti į darbą, „iškrisdavo“ kolektyvai. Tai dabar situacija turėtų būti geresnė, bet Vyriausybė negirdi tų argumentų, kad visuomenė yra savotiškai pavargusi, jai atsibodo tam tikri ribojimai, ji netgi prisitaikė prie savotiškai blogų sąlygų. 

REKLAMA

Taigi su jais reikia kitaip bendrauti, ieškoti sutarimo, bet Vyriausybė galutinai susipyko su visuomene, visi susiskaldė, kalbama apie privalomą vakcinaciją. O esminis tikslas – rizikos grupių paskiepijimas liko neįgyvendinta arba tai įvyko tik iš dalies“, – dėstė parlamentaras.

Jo teigimu, priemonių skatinti senjorus skiepytis reikėjo imtis dar vasarą, nes prasidėjus šaltajam sezonui ir natūraliai augant sergamumui pandemiją valdyti bus sunkiau.

A. Matulas gi akcentavo, kad ir savaime dideli naujų užsikrėtimų skaičiai šiuo metu neturėtų bauginti, tačiau neslėpė, lovų užsipildymas ligoninėse kelia nerimą.

Bet kuriuo atveju, jo vertinimu, situacija šalyje vis dėlto tikrai nėra tokia tragiška – verslai veikia, gydytojai dirba, dėliojamas planas lovų skaičiui išplėsti, o ir pandemijos valdymas Lietuvoje kiek liberalesnis nei Italijoje ar kitose šalyse.

„Su virusu susiduria visi, infekcija „banguoja“ įvairiose šalyje ir gal čia ne tokią didelę įtaką padarys, kas vadovaus Vyriausybei, kas bus sveikatos apsaugos ministras. Tos priemonės yra skirtingos, bet kartu panašios įvairiose šalyse. Vienos taiko žymiai griežtesnes priemones, kitos – mažiau ribojančias, kad nesusidurtų su dar didesnėmis problemomis, juk ir visuomenės psichikos sveikata negerėja, niekas nenori dar vieno užsidarymo“, – komentavo jis.


Rašyti komentarą...
t
teisingas
2021-10-12 07:51:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
yvedus galimybiu pasa akivaizdziai padidejo uzsikretimu nes visi su mutavusiu tipo delta virusu laisvai galejo buriuotis be kaukiu, lankytis maitinimo ystaigose ir dare zala sveikiems nenorintiems sirgti zmonems kurie dar turi nesugadinta imuniteta
Atsakyti
-5

t
tiesiog
2021-10-12 07:42:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
su kiekvienu paskiepytu kasdien padideja suirgimo atveju ,tai akivaizdu ir ytiketina
Atsakyti
-6

J
Jjh
2021-10-12 07:36:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia nuo skiepų daugiau užsikrėtė
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (39)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų