Norintieji „atleidimo“ nuo skiepo atakuoja gydytojus: įvardijo, kada skiepytis gali būti nerekomenduojama

Norintieji būti „atleisti“ nuo COVID-19 skiepo ir gauti galimybių pasą atakuoja šeimos gydytojus dėl tą įrodančios pažymos. Nors galimybių pasas savaime tokiems žmonėms nepriklauso ir jie tik gauna nemokamo testavimosi galimybę, gydytojai įspėja, kad neretai tokių dokumentų norintiems žmonėms tenka nusivilti. 

Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad nemokamai testuotis galimybių pasui gali nėščiosios ar žindančios moterys. Taip pat tie, kurie turi įrašą apie kontraindikacijas skiepui. Visi kiti asmenys, norintieji turėti galimybių pasą, tačiau nėra persirgę koronavirusu ar pasiskiepiję nuo jo, už testus turi mokėti iš savo kišenės. 

Vis dėlto esama daug daugiau žmonių, kurie pasirenka nesiskiepyti baimindamiesi galimo neigiamo skiepo poveikio jų sveikatai. Ir nors kai kuriais atvejais jų baimės gali būti pagrįstos, gydytojai teigia, kad „atleisti“ nuo skiepo gali tik labai konkrečiais atvejais.

Reikia medicininio dokumento

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Centro poliklinikos šeimos gydytojas Andrius Bleizgys, dar pavasarį prasidėjus vakcinacijai išaugęs ir oficialiai, ir neoficialiai besikreipiančių pacientų srautas.

„Tikrai atsirado daug klausiančių, bijančių dėl skiepų, prašančių parašyti „atleidimą“. Tai yra problema – čia ir socialiniai, ekonominiai dalykai, darbiniai santykiai juos spaudžia, todėl dažnai prašo „atleidimo“ pažymų, kad nereikėtų testuotis ar tą galėtų daryti nemokamai. 

Agresyvių pacientų neteko sutikti, tiesiog prašo, kad gydytojas parašytų, jog buvo astma ar alerginė astma, bet mes jiems pasakome, kad jei nėra išrašo e.sveikatoje ar popierinio įrodymo, kad turėta tokia alerginė reakcija į skiepą, tai negaliu to parašyti, nes gal net tai žala jums būtų“, – komentavo jis.

Pokalbis padeda persigalvoti

Gydytojas teigė, kad daug tų, kurie bijo skiepytis vienu skiepu ar apskritai bet kokia vakcina, nelabai ir mato.

„Jie išvis nesikreipia, taigi mes jų konsultacijose nematome. Jei neturi kitų sveikatos problemų, klausimų, tai jie ir į nuotolines konsultacijas neužsirašo. Iš tų, kurie jau užsirašo, nori aktyviai paklausti dėl skiepo ar mes pasakome, kad jis ypač reikalingas pagal amžių, lydinčias ligas, gal kokie 2 iš 10 labai abejoja. 

Tai su kai kuriais jei daugiau pakalbame turėdami laiko apie skiepo reikšmę, rizikas, jie kažkaip, būna, ir pakeičia nuomonę. Tik bėda, kad neretai trūksta laiko pokalbiui apie skiepus, reikia ir kitus klausimus konsultacijos metu spęsti. Nebent užsirašo telefonu, tai tada galime aptarti vieną problemą – gripo ar kovido skiepus“, – pasakojo A. Bleizgys. 

REKLAMA

Kada galima rekomenduoti nesiskiepyti?

Paklaustas, kokioms esant situacijoms, sveikatos būklėms nėra rekomenduojama skiepytis, šeimos gydytojas išskyrė dvi grupes pacientų.

„Vienas dalykas yra, kai žmogaus negalima skiepyti konkrečią dieną ar artimiausiomis dienomis, pavyzdžiui, jei serga, karščiuoja dėl kažkokios priežasties – gal yra kokia ūmi kvėpavimo takų infekcija ar inkstų uždegimas. 

Gali būti ir šiaip kokia sunki būklė – paūmėjusi lėtinė liga, širdies nepakankamumas, bronchinė astma. Tada pagerėjus būklei, galbūt pakeitus gydymą po kurio laiko žmogui galima pasiskiepyti. Taigi čia kalbama apie laikiną atidėjimą“, – vardijo jis.

Gąsdina kalbos ar patirtis dėl kitų skiepų poveikio

Gydytojas patvirtino, kad tikrai pasitaiko tokių, kurie dėl lėtinių sveikatos problemų bijo ir visiškai atsisako skiepytis.

„Bet mes pirmiausia žiūrime ministro įsakymą, ten griežtai nurodyta, kad tikrai negalima skiepytis, jei buvo sunki alerginė reakcija į šitą skiepą, pirmą skiepo dozę ar kažkada anksčiau, dažniausiai tada žmogus buvo gydytas stacionare ar greitoji teikė pagalbą“, – sakė A. Bleizgys. 

Nors ministro įsakymas, kam negalima skiepytis, yra labai siauras, šeimos gydytojas teigė, kad tai ir yra gerai.

„Neįmanoma ten surašyti visų būklių – ar tai lėtinės širdies ligos, ar onkologija. Nes juk šiems žmonėms, nesvarbu, koks būtų jų amžius, kaip tik gresia didesnė rizika sirgti sunkiu kovidu ir to pasekmės gali būti daug sunkesnės nei galima šalutinė reakcija į skiepą nuo COIVD-19 – tos pačios trombozės, ilgalaikiai karščiavimai, kitų lėtinių ligų paūmėjimai ir pan. Taigi šiems žmonėms akcentuojame, kad jiems reikia skiepytis, tai jie sako gal pagalvos ar sutinka, bet tokių, kurie būtų kategoriški, tai nelabai patys ir kreipiasi“, – pastebėjo šeimos gydytojas. 

Padėtų žalos atlyginimo modelis?

Anot pašnekovo, toks jau yra žmogus, kad linkęs dėl daug ko abejoti, tik apgailestavo, gal blogai, kad tada labiau išgirstami ne mokslininkų ar gydytojų patarimai, o vadovaujasi neaiškių internetinių puslapių informacija.

REKLAMA

„Kiek turime galimybių, stengiamės šviesti, paaiškinti žmonėms. Gal čia aspektas yra, kad nėra žalos atlyginimo modelio. Nes kartais žmonės klausia, o jei man bus blogai – kas atsakys? Tai klausimas yra pakibęs ore, nes neaišku kas – ar valstybė, ar įstaiga, kuri skiepijo, ar gamintojas. Bet jei kažkoks mechanizmas būtų sukurtas, manau, dalį bijančių ir nerimaujančių pavyktų perkalbėti“, – pasakojo A. Bleizgys. 

Čia jis pastebėjo ir dar vieną aspektą – giminaičių ar kaimynų istorijos, kai nuo kažkokio skiepo kažkada įvyko koks epizodas. 

„Yra tokia baimė, bet tada klausiu žmonių, ar tai tikrai įrodyta, kad konkretus skiepas sukėlė vieną ar kitą sutrikimą. Nes jei tokių medicininių dokumentų nėra, tai gal tuo ir reikėtų suabejoti, tai nebūtų argumentas.

Aišku, jei yra paties žmogaus tokia patirtis – daug svarbesnis dalykas, jei skiepas siejamas su kažkokiai negalavimais, tokiais atvejais irgi nukreipiame alergologo konsultacijai, kad atliktų tam tikrus tyrimus, panagrinėtų ligos istoriją, gal kokius išrašus turi. Ir tada vienoks ar kitoks sprendimas būtų jau specialisto lygmenyje, ne šeimos gydytojo. Tokių atvejų gal ir būna, bet nesakyčiau, kad gausiai“, – pasakojo jis. 

Dėl senjorų nesiskiepijimo įžvelgia ir socialinių problemų 

Gydytojas svarstė, kad visuomenėje vis dar trūksta bendro švietimo, o dabar daugiau vyraujantis prievartinis elementas. Jis sutiko, kad galbūt jei testai galimybių pasui būtų nemokami, tai būtų alternatyva ir nekeltų tiek daug įtampų. 

„Gal daugiau turėtų būti pozityvo, kažkokių kitų formų ieškoti. Kai yra daugiau tarsi vertimo, atsiranda priešinga reakcija – „o aš specialiai nieko nedarysiu, čia jūs verčiat“, – atkreipė dėmesį jis. 

A. Bleizgys sutiko, kad šiuo metu didžiausia problema – daug nepaskiepytų vyresnio amžiaus žmonių.

„Čia reikėtų atskiro tyrimo, kodėl tiek jų yra nepaskiepytų – gal jie gyvena provincijoje, mažai su gydytojais apskritai bendrauja, ar jie neturi artimųjų, gal jie emigravę? 

REKLAMA

Gal jie yra slaugos ligoninėse, kur dalis senolių suskiepyti, dalis – ne, kitą kartą gal žmogus būna prirašytas kitur, o gyvena, pavyzdžiui, pas vaikus Vilniuje ir niekur neprisirašęs, nebūna aišku, kas rūpinasi jo tęstine sveikatos priežiūra. Aišku, tai daugiau jau socialinė problema“, – svarstė gydytojas.

Gydytojai esą bijo viešai kalbėti

Štai Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Mogenienė susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu metu ragino jį detaliau apspręsti, kam nerekomenduojama skiepytis, mat esą gydytojai bijo garsiai apie tai kalbėti.  

„Labai iš arti žinau, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms atsakingi gydytojai, besidomintys užsienio šalių informacija, kaupiama statistika apie šalutinius poveikius, nerekomenduoja skiepytis, tačiau atsisako tai deklaruoti viešai, nes patiria didžiulį spaudimą. Sako, kad skiepytis turi visi ir tokių išimčių, smulkmenų – apie tai negalima kalbėti. Taigi patarimas – venk kaip velnias kryžiaus, bet to pasakyti negalima“, – tvirtino ji. 

Švedijoje dirbanti gydytoja kardiologė Loreta Strom sutiko, kad gali būti individualios situacijos – ligų paūmėjimai, pooperacinis laikotarpis – kada kardiologiniam pacientui gali būti rekomenduojama atidėti skiepą. 

Tačiau ji primygtinai pabrėžė, kad šie pacientai visgi bet kuriuo atveju atsiduria padidintos rizikos zonoje, kai kalbama apie COVID-19 infekciją.

„Šiuo metu galiojančios Europos Širdies Asociacijos (ESC) išvados tokios, kad šiuo metu nėra įrodymų, kad širdies ligos padidintų su COVIS-19 vakcinomis susijusių kontraindikacijų riziką.

Be kito, reikia paminėti, kad sudėtingos COVID-19 ligos atveju rizika širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims yra aiškiai didesnė, nei jomis nesergantiems. Kitaip sakant –širdies ir kraujagyslių ligos yra aiškus sudėtingos COVD-19 ligos eigos rizikos faktorius užsikrėtimo atveju“, – pažymėjo gydytoja. 

REKLAMA

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad yra patvirtinta tarptautinių ekspertų nuomonė, jog COVID-19 vakcinos yra susijusios su padidėjusia miokardito (širdies raumens uždegimo) rizika jauniems vyrams.

„Nors statistiniu požiūriu ji yra labai maža, ji tebeišlieka didesnė, nei buvo tikėtasi vakcinų studijų metu. Šiuo metu nėra bendro ekspertinio sutarimo dėl COVID-19 vakcinų rekomendacijos žmonėms, anksčiau sirgusiems miokarditu, kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas specialisto individualiai“, – komentavo L. Strom. 

Alergologai įvardija retas išimtis

Savo ruožtu gydytojai alergologai teigia, kad pacientų, kuriems dėl galimų alerginių reakcijų skiepytis negalima, pasitaiko ypač retai. 

„Tai tie, kurie yra jautrūs vakcinai ar jos sudedamosioms dalims. Laikinos kontraindikacijos skiepytis – pacientai karščiuoja ar yra sunkus lėtinės ligos paūmėjimas“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.

Ji pažymėjo, kad alerginės reakcijos skiepams nuo COVID-19 yra itin retos, pasitaiko odos bėrimas, dūrio vietos patinimas, paraudimas, niežulys, kuris praeina per kelias dienas. 

Nors labiausiai bijoma ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios pasitaiko labai retai – 4–11 atvejų 1 milijonui dozių. Kaip nurodė A. Chomičienė, anafilaksijos simptomai (odos reakcija, dusulys, kraujo spaudimo sumažėjimas) išryškėja greitai, dažniausiai per 15 minučių. 

„Dėl to pasiskiepijusius šį laiką prašoma pasilikti vakcinacijos centre, kad būtų stebima jų sveikatos būklė. Tuos, kuriems praeityje buvo ypač sunkių reakcijų į skiepus, vaistus, kitus alergenus, prašoma skiepijimo centre pasilikti ilgesnį laiką – iki 30 min., kad ilgiau būtų prižiūrimi sveikatos specialistų“, – kalbėjo gydytoja. 

Taip pat pabrėžiama, kad nerimaujantiems pacientams yra galimybė išsitirti dėl jautrumo vakcinų komponentams. Tiesa, šis tyrimas atliekamas itin retai – tik jeigu yra buvusių sunkių greito tipo reakcijų į COVID-19 skiepo pirmą dozę ar sunkių daugybinių nepaaiškinamų reakcijų į vaistus praeityje. Iš anksto numatyti, ar žmogui įvyks alerginė reakcija, neįmanoma. Skiepytis sergant alerginėmis ligomis (šienlige, astma, atopiniu dermatitu,  maisto alergija ir kt.) galima.


Rašyti komentarą...
S
Spiglys
2021-10-09 07:47:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai mėgstu pirtį. Išokau į šaltą ežerėlį, aišku peršalau. Prakosėjau tris savaites, gėriau vaistus ir liaudiškus, ir ne. Pasidarau antikūnių testą, o čia šast ir per 800 antikūnių. Ate skiepams.
Atsakyti
-3

A
Adulis
2021-10-09 11:07:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ko slepe medikai kad jiem griestai nurodyta neisdavinet tokiu leidimu???idijotu lieka vis maziau. taip kad straipsnis uz trys monetas
Atsakyti
-4

R
Rasa
2021-10-09 08:59:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Fašistai
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų