Prakalbo apie COVID-19 pacientų rūšiavimą: kurį gydyti pirmiau – pasiskiepijusį 70-metį ar neskiepytą 30-metį?

Dėl gausėjančio COVID-19 pacientų srauto ligoninėse vėl auga įtampa. Pildantis lovoms kai kurie medikai pripažįsta, kad vis dažniau šmėkštelėja kitą kartą ir garsiai užduodamas klausimas: kokiam pacientui, likus vienai laisvai reanimacinei lovai, reikėtų teikti pirmenybę – pasiskiepijusiam 70-mečiui ar neskieptam 30-mečiui? 

Be kita ko, apie galimą pacientų rūšiavimą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis neslėpė, kad jau artėja riba, kai medikams gali tekti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti.

„Šuo metu turime virš 1000 užimtų ligoninių lovų, reanimacijose – virš 100. Manau, kad jei pasieksime apie 200 ligonių reanimacijose, nuo to momento prasideda situacija, kai gydytojams gali tekti rinktis, kieno gyvybę gelbėti, o kieno – nebe“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo jis.

Situacijos nenori nė vienas

Savo ruožtu naujienų portalo tv3.lt kalbinti gydytojai ramino, kad patekęs į ligoninę žmogus tikrai nėra rūšiuojamas pagal tai, pasiskiepijo jis ar ne, ir reikiama pagalba visiems teikiama vienodai. Tačiau dabartiniai procesai kelia ir nerimo, kad išties laukia nelengvas laikas.

Pasiteiravus, ar realios tokios situacijos, kai prireikus sergantįjį COVID-19 paguldyti į reanimaciją, ten tiesiog nebeužtenka lovų ar reikia rinktis, kurį pacientą guldyti pirmiau, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Robertas Skalskis teigė, kad šiuo metu iki to dar nėra prieita. 

Tačiau gydytojas neslėpė, kad augantis pacientų skaičius kelia nerimą, o atsidurti minimose panašiose situacijose nenorėtų nė vienas medikas ar gydymo įstaiga.

„Nors gali pasitaikyti, kai kurią dieną kelių valandų bėgyje situacija dinamiškai keičiasi, bet visgi dar nėra taip, kad reikėtų galvoti, kad šitą pacientą imsim, o šito – ne. Tačiau mes baiminamės, kad galime ateiti prie to“, – sakė jis. 

Iš reanimacijos neiškelsi vieno, kad paguldytum kitą

R. Skalskis teigė, kad kalbant šia tema tradiciškai būtų tinkamas pavyzdys, kaip sužeistieji pacientai yra rūšiuojami kariuomenėje.

„Yra grupė, kuriems jau padėti neįmanoma, jiems teikiama paliatyvioji pagalba, kad jie galėtų išeiti oriai. Kita grupė yra tokie, kuriems galima suteikti pagalbą vietoje ir paleisti, kaip sakoma, ambulatoriniam gydymui. Dar vieną grupę žmonių reikia operuoti ar kelti į aukštesnę instanciją ir gydyti.

Tai mes susiduriame su šia pastarąja grupe. Kaip toliau ligoninėje skirstomi šie pacientai, visada vertinama pagal situaciją, tyrimus, jų būklę. Jei yra laisvų vietų reanimacijoje, žmogus paklius ten. Jei vietų nėra, jis bus įtrauktas į vadinamąjį „šortlistą“, t. y. kada atsiradus galimybei asmuo paklius į intensyviosios terapijos palatas. Be abejo, kitas kelias – jo būklė gali ir pagerėti“, – kalbėjo gydytojas.

REKLAMA

Jis pažymėjo, kad bet kuriuo atveju negalima iškelti žmogaus iš reanimacijos vien tam, kad ten paguldytum kitą. 

„Vertinant dabartinę situaciją, kai auga pacientų skaičius, vyksta protestai prieš vakcinavimą, galvoju, iš dalies patys žmonės save rūšiuoja“, – sakė R. Skalskis.

„Kaip ir neišeina paguldyti kažko tarp jų. Taigi šioje vietoje mes galime atsidurti visiškai nepavydėtinoje situacijoje, kai reikia priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet šiaip visada stengiamės padaryti kažką už reanimacijos ribų – reguliuoti gydymą, paskirti papildomas priemones. Kartais bent mūsų ligoninėje tą pacientą paima „arčiau reanimacijos“, kad būtų galima jį labiau stebėti. Panašūs dalykai vyksta visose ligoninėse“, – teigė R. Skalskis.

„Nesiskiepydami žmonės patys save rūšiuoja“

Kalbėdamas apie vadinamąjį pacientų rūšiavimą pašnekovas šių dienų kontekste įžvelgė ir kitą aspektą.

„Vertinant dabartinę situaciją, kai auga pacientų skaičius, vyksta protestai prieš vakcinavimą, galvoju, iš dalies patys žmonės save rūšiuoja. Jie mano, kad turi visišką laisvę nesiskiepyti, jei nori gauti visokeriopą pagalbą – ne tik kovidinę, bet ir dėl kitų ligų. 

Tai reikia suprasti, kad augant kovidinių susirgimų skaičiui ir lovų užimtumui, mes atiduodame dalį lovų kovidiniams pacientams, papildomai personalo jiems aptarnauti. Taigi mes vėl stabdome planinę ir ekstrinę pagalbą kitose srityse. Vadinasi, šie žmonės riboja kitų žmonių teisę ir laisvę gauti šią pagalbą. Taigi, deja, mirtingumas padidės ne tik dėl kovido, bet ir kitų priežasčių“, – įspėjo medikas.

R. Skalskis sutiko, kad vakcina nėra panacėja nuo šios ligos – jau ir taip daug kalbama, kad ir pasiskiepijusieji susirgo. 

„Bet vakcina mus gali apsaugoti nuo griūties, kad nesugriūtų medicininė pagalba kitiems žmonėms. Kad nebūtų tokia situacija, kaip buvo pačioje pradžioje, kai trūkdavo lovų. Galima atsiminti tos pačios Italijos pavyzdį, kai jie išties tragiškai rūšiuodavo pacientus“, – pastebėjo jis.

Tik pakliuvę į reanimaciją gailisi nesiskiepiję

Gydytojas neslėpė, kad bendraujant su į kovidinį skyrių patekusiais žmonės, klausiant jų, skiepijosi jie ar ne, kodėl taip pasirinko, tenka išgyventi itin sudėtingų akimirkų.

REKLAMA

„Be abejo, kad tokiais atvejais vis pagalvoji, kad jei būtų tas žmogus pasiskiepijęs, tai būtų kitaip, nesusitiktume šioje vietoje. Ir galiu čia pateikti pavyzdį iš savo praktikos. Jaunas, iki 50-ies metų vyras, blogėjat būklei pas mus iš skyriaus pakliuvo į reanimaciją.

Dvi dienas jam lyg tai gerėjo, pradėjo kalbėti, tai papasakojo, kad dar neseniai važiuodamas džipu Konstitucijos prospektu ir matydamas eilę šalia savivaldybės prie skiepų sakydavo, kokie jie idiotai. O kai pakliuvo pas mus sakė supratęs, koks pats idiotas. Po dviejų dienų jo nebebuvo – vyras paliko tris vaikus, šeimą. Tai čia tas, kuris kalbėjo, o buvo ir kitokių...“ –  pasakojo R. Skalskis.

„Vakcina mus gali apsaugoti nuo griūties, kad nesugriūtų medicininė pagalba kitiems žmonėms“, – pasakojo R. Skalskis.

Pašnekovas pabrėžė, kad tikrai ne visi kovidu serga taip sunkiai. Tačiau jei vieni pasloguoja kelias dienas, kiti serga 5–6 savaites ir dar po to negali dirbti ir normaliai gyventi.

„Ir niekas nežino, į kurią grupę tu pakliūsi. Taip, didžioji dauguma perserga gana lengvai, bet mes tolimesnių viruso pasekmių irgi tikrai nežinome“, – pridūrė jis.

„Pagal tokią logiką turėtume negydyti ir išgėrusių, apsinuodijusių narkotikais“

Paklaustas, kokia būtų jo nuomonė aptariamu klausimu, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas prof. dr. Andrius Macas visų pirma pažymėjo, kad tokios situacijos modeliavimas ir žmonių supriešinimas yra labai neetiškas. 

„Tikrai yra protu nesuvokiama ir atgrasu, kad mes, gydytojai, kurie davė Hipokrato priesaiką, skirstytume žmones. Pagal tokią logiką turėtume negydyti išgėrusių žmonių, nepadėti vaikams, kurie apsinuodija narkotikais iš kvailumo, o gal ir priklausomybės, turėtume nepadėti alpinistams, kurie iš kvailumo lipa į kalnus. Juk ta logika prie to priveda. Jei jis nepasiskiepijo, mes jau pradedame jį vienaip ar kitaip veikti, tai yra labai bloga situacija“, – komentavo jis.

REKLAMA

Gydytojas teigė suprantantis, kad būna visokių pasvarstymų, patys medikai pykteli, bet viršų visgi turėtų imti ne emocijos, o profesionalumas. 

„Visi išjautrėję yra, gal supykstam, kad galėjo kažką padaryti žmogus, o nepadarė. Bet vis tik turi išlikti blaivus protas, nuovoka, noras padėti visiems žmonėms, ar jis išgėręs, ar jis ko pavartojęs, pasiskiepijęs ar ne. Juk juo labiau nežinome, gal jis turi priežastį medicininę, kodėl to nepadarė“, – pabrėžė A. Macas.

Ligoninės nuolat bendrauja, planuoja lovas

Anot pašnekovo, visų pirma reikia suvokti, kad tokių situacijų, kai yra viena lova ir du pacientai, dar neturime. O toliau, jo teigimu, labai daug kas priklausys nuo Lietuvos regionų, kaip jie tvarkysis. 

„Man tenka pirmininkauti klinikinei grupei ir mes kiekvieną savaitę aptarinėjame ligonius, prognozuojame, numatome, įsijungia visų regiono ligoninių reanimacijų vadovai, jų turime gal 11. Kai kurios jų kovidinės, nekovidinės – visi planuoja reanimacinių ligonių išdėstymą, pervežimą, vertina amžių, ligas, ką palikti, ką parsivežti, ką perkelti.

Ir kas mane labai žavi, kad mažosios ligoninės sugeba tą padaryti – jos tarpusavyje keičiasi ligoniais. Tai tokia branda, kurios anksčiau nemačiau“, – pastebėjo A. Macas.

Gydytojas akcentavo, kad lovų skaičius yra planuojamas, jos atidaromos, stengiamasi, kad nenukentėtų planinės procedūros.

„Visi planuoja reanimacinių ligonių išdėstymą, pervežimą, vertina amžių, ligas, ką palikti, ką parsivežti, ką perkelti“, – pastebėjo A. Macas.

„Taip, jaučiama, kad vietų ankšta, bet rūpinamasi ir ne kovidiniais ligoniais, kaip juos perkelti iš vienos ligoninės į kitą, kad jie gautų paslaugas. Ir mane šiuo laikotarpiu žavi protingi ir išmintingi sprendimai. Nes jie randami, sunkiausi ligoniai išgelbėjami – paimkime sostinę, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ar Šiaulius kaip regioną, viskas vis tiek vyksta. Ir net neturėdami tos sidabrinės kulkos, lyginant su pernai, jaučiu, kad įgyjame tam tikrą patirtį, atsparumą. Ir, tikiuosi, prie tokių klausimų neprieiname ir, neduok dieve, prie jų prieiti“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Nepasiskiepijęs žmogus jau save kaip ir nubaudė

Gydytojas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju norisi išvengti tokių situacijų, kurios pasireiškia pykčiu, o ne racionaliu protu. 

„Racionalūs sprendimai turi didžiules galimybes, padedame tiems žmonėms. Džiaugiamės, kad dėka tų, kurie pasiskiepijo, galime juos greičiau išrašyti, reikėjo mažiau reanimacinių lovų. Dabar gal jų reikės, ir tarp pasiskiepijusių bus sunkių, kuriems reikės reanimacijos. 

Žinote, žmogus, kuris nepasiskiepijo, jau save tam tikra prasme tos ligos atžvilgiu kaip ir nusibaudė. Jei jau jis nusibaudė, kodėl turime dar kartelį jį nubausti?“ – svarstė jis.  

Ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių. Iš jų buvo devyni vyresni nei 80-ies metų žmonės, paskiepytas iš jų buvo tik vienas. Taip pat mirė keturi vyresni nei 70-ies metų žmonės, du vyresni nei 90-ies metų žmonės – vienas iš jų paskiepytas.

Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 550,7 – per parą jis paaugo beveik trimis dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,3 proc. ir per parą didėjo nežymiai.


Rašyti komentarą...
G
Gėda
2021-09-24 07:08:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip galima taip kalbėti? Ar jau visai nusiritome iki tokio lygio, kad pradėsime žmones rūšiuoti. Medikai nėra Dievai, kad turėtų teisę nuspręsti - kam gyventi, o kam mirti. Už tai juos bausti reikėtų. Kaip SAM ministras gali taip kalbėti? Tai tarsi paskatina medikus taip ir elgtis. Jau ir taip ligoninėse girdisi atvejų, kai ligoniai yra paliekami likimo valiai, o po tokių valdžios pasisakymų tokių atvejų dar padaugės.
Atsakyti
-18

O
Opsss
2021-09-24 08:25:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zmones! Kada jus pastebesite, kad medicina stumama i privatu sektoriu!...
Kazkodel privacios klinikos puikiai susitvarko ir per karantina, o valstybinės ligonines turedamos visas salygas ne.....
200 reanimacijos lovu per visą Lietuva...?
3 milionams....? Kur nustokenot visa medicina???
Atsakyti
-9

K
Kas galite atsakyti
2021-09-24 05:57:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pernai ligoninėje kažkaip tilpo 2.5 tūkstančio žmonių, o šiemet 1000 tūkst. Atsidūrus ten katastrofa, kaip tai įmanoma? Man atrodo dulkiui laikas atsistatydinti.
Atsakyti
-16

SKAITYTI KOMENTARUS (112)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų