Prognozuoja, kada išsikvėps COVID-19 pandemija: sunkiausias laikas – dar priešakyje

Jau antrus metus gyvenant COVID-19 pandemijos ritmu turbūt ne vienas susimąsto, kada gi ji galėtų baigtis. Nors šiuo metu fiksuojami rekordiniai atvejų skaičiai ir artimiausiems mėnesiams ekspertai nežada nieko gero, neatmetama, kad jau kitąmet galima tikėtis mažiau suvaržyto gyvenimo.

Nors kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, COVID-19 jau dabar pripažintas sezonine liga, specialistai neslepia, kad bet kuriuo atveju protrūkių įvairiuose pasaulio kampeliuose dar kurį laiką išvengti nepavyks.

Neseniai dėl galimo COVID-19 pandemijos tolesnio scenarijaus pasisakė ir vienos iš vakcinų gamintojų vadovas. „Moderna“ kompanijos direktorius Stephane Bancelis pareiškė, kad, jo nuomone, koronaviruso pandemija gali baigtis jau kitais metais. Jo teigimu, tokia įvykių eiga galima dėl išaugusios vakcinų gamybos, kuri leis užtikrinti pasaulinį poreikį.

Paskutinis toks sunkus sezonas

Anot buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, šiuo metu prognozės tokios, kad artėjantis žiemos sezonas turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis. 

„Kai kuriems žmonėms buvo pasėta klaidinga viltis ir klaidingi lūkesčiai, tikėjimas, kad jei jie jau pasiskiepijo ar persirgo, tai jau galima nebesisaugoti“, – sakė S. Čaplinskas.

„Kodėl? Todėl, kad vis tik didelė dalis gyventojų arba pasiskiepys, arba persirgs. Deja, kai kas neišgyvens. Toliau prognozės yra tokios, kad dar keletą metų šis virusas nedings, sukels tam tikrus „gaisrus“ tai vienoje, tai kitoje vietoje, juo labiau kad nebus taip, kad visų šalių, viso pasaulio populiacijos iš karto įgytų stiprų imunitetą. 

Taigi tokių gaisrų visada bus, tik jų bus vis mažiau, mažiau bus ir netekčių tol, kol tai taps dar vienu peršalimo sezono sukėlėju, kuris suaktyvėja šaltuoju metų laikotarpiu, bet, kaip jau matome, kuris gali cirkuliuoti kiaurus metus“, – komentavo jis.

Galimybių pasas padarė meškos paslaugą?

Kodėl situacija ypač blogėja pastarosiomis savaitėmis? Išgirdęs šį klausimą S. Čaplinskas teigė, kad yra konkretus pavyzdys, kai sutapo eilė įtaką darančių veiksnių. 

„Pirmas dalykas, vis tik kai kuriems žmonėms buvo pasėta klaidinga viltis ir klaidingi lūkesčiai, tikėjimas, kad jei jie jau pasiskiepijo ar persirgo, tai jau galima nebesisaugoti. Ir taip ir atsitiko – dalis žmonių pradėjo nebesisaugoti.

Toliau – vis tik nors daug žmonių yra persirgę arba pasiskiepiję, virusui dar užtenka erdvės plisti. Ir trečia aplinkybė – vis tik virusas mutavo taip, kad dabar užtenka daug trumpesnio laiko pabūti šalia užsikrėtusio žmogaus, užtenka prikvėpuoti daug mažiau viruso, kad įvyktų užsikrėtimas. O užsikrėtęs žmogus 10 kartų daugiau išskiria šios atmainos viruso per tą patį laiką nei Uhano atmainos atveju“, – komentavo jis.

Anot pašnekovo, dėl šių priežasčių virusas plinta dar greičiau nei praeitą sezoną, nepaisant to, kad dalis žmonių įgiję imunitetą. 

„Realybė tokia, kad net ir įgiję imunitetą žmonės, jeigu gauna pakankamai didelę infekcinę viruso dozę, virusas vis tiek  gali pradėti daugintis jų kvėpavimo takuose ir jie vis tiek gali toliau platinti virusą. Skirtumas tik tas, kad daug trumpiau nei imuniteto visai neturintys žmonės“, – sakė užkrečiamųjų ligų specialistas.

REKLAMA

Profesorius sutiko, kad šiuo atžvilgiu kai kam galimybių pasas suvaidino meškos paslaugą: „Trumpuoju laikotarpiu dalies žmonių atžvilgiu buvo pasiektas teigiamas rezultatas, bet ilguoju periodu gali būti taip, kas neteisingai šią žinią suprato, gausime atvirkštinį efektą.“

Per mažai patirties

Paklaustas, ar realu svarstyti, kad pasiskiepijus pakankamam kiekiui žmonių jau kitais metais apie koronavirusą daugiau bus kalbama kaip apie sezoninę ligą, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas teigė labai norintis tuo tikėti.

„Yra daug įvairių nuomonių, prognozių, bet situacija išties yra labai besikeičianti. Dar vasarą teko vieną puikų analitinį straipsnį skaityti, kur buvo paminėta, kad kalbėdami apie priemones, rezultatus, baigtis, išeitis ir t.t. remiamės praėjusia patirtimi. 

Bet ši patirtis yra visiškai nauja ir negalime 100 proc. pasakyti, kaip bus. Bet norisi to tikėtis, nes, manau, visi pavargo, tiek patys Vyriausybės atstovai, ekspertai. Tad labai norisi tikėtis, kad tokios prognozės išsipildys ir viskas pasibaigs“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys.

Nepasiskiepiję neišvengiamai susidurs su virusu

Jam antrindamas „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat norėjo apokaliptinius scenarijus atidėti į šalį ir tikėti, kad kitas ruduo jau bus šviesesnis.

„Visos pandemijos nesitęsia dešimtmečiais, tai yra kokie dveji, treji, ketveri metai. Ir ji baigiasi tada, kai nebelieka žmonių, kurie to viruso nėra matę. Tai mes dabar turime tokį stebuklingą dalyką – vakcinas, kai nereikia visiems persirgti. Ir dar turime delta atmainą, kuri, deja, paspartina visą tą žmonių „pasimatymą“ su virusu. 

Net žiūrint į Lietuvos skaičius, tie, kurie yra nepasiskiepiję, neišvengiamai persirgs. Tai tas pasakymas, kad 2022 m. pandemija atslūgs ir jos mastai bus ženkliai mažesni, yra visai tikėtinas. Be abejo, su visomis prognozėmis yra problema, kad gali nutikti koks kataklizmas, jei, pavyzdžiui, netyčia atsiras nauja atmaina, kuri bus tokia pati užkrečiama kaip delta, bet dabartinis imunitetas jai negaliotų. Tai būtų vėl naujas žaidimas“, – komentavo duomenų analitikas.

REKLAMA

Jis kartu priminė, kad nors ir dabartinės, originaliajai  viruso versijai skirtos vakcinos, puikia tvarkosi su nauja delta atmaina, RNR vakcinas pagal ją galima modifikuoti. 

„Tad atmetus apokaliptinį scenarijų, kuris yra mažai tikėtinas, gyvenimas atrodo optimistinis ir 2022 metai, kitas ruduo gali būti visai ramus arba bus panašu į gripo epidemiją, kurių jau esame turėję ir kurios nesukels tokio masto problemų“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.

Neatsakyta, kiek laiko „galios“ sustiprinančioji dozė

Pasiteiravus, kada gi galėtų užsibaigti taip visus išvarginusi COVID-19 pandemija, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis juokavo, kad tai Nobelio premijos vertas klausimas. 

„Niekas to nežinome. Industrinėse valstybėse šiuo metu prieita iki tokios stadijos, kai žinoma, kad žmones reikia paskiepyti pirmu skiepijimo kursu – viena ar dviem dozėmis. Taip pat žinome, kad po 6 mėnesių reikia įskiepyti sustiprinančią dozę“, – komentavo jis.

Gydytojas pažymėjo, kad sustiprinančioji dozė nėra jokia naujiena, ir siūlė pasižiūrėti į vaikų skiepijimo kalendorių.

„Akivaizdu, kad tai nėra vieno sezono dalykas, kad su šia infekcija paprasčiausiai turėsime išmokti gyventi“, – aiškino V. Usonis.

„Ten yra pirminiai skiepijimai ir sustiprinančios dozės. Tą žinome jau dešimtmečius. Tačiau COVID-19 atveju dar nežinoma, kokia bus imuniteto po sustiprinančios dozės įskiepijimo trukmė. To nežinome, nes paprasčiausiai ja skiepyti pradėjome prieš mėnesį ar kelis. 

Čia vėlgi verda visokios diskusijos, įvairūs argumentai, bet biologine prasme to nežinome. Palyginimui, po sustiprinančio skiepo nuo difterijos imunitetas laikosi 10 m., kokliušo atveju – 5–7 m., erkinio encefalito – 3 m. Kiek imunitetas trunka COVID-19 atveju, žinosime tik po kurio laiko“, – pastebėjo V. Usonis. 

DIENOS PJŪVIS. Išvengėme karantino, bet ar ilgam: kaip toliau valdysime pandemiją? 

Valdymo priemonių abėcėlė

Pašnekovas kartu pažymėjo, kad bet kuriuo atveju masinė vakcinacija – tik viena dedamoji dalis, vedanti iš pandemijos gniaužtų.

REKLAMA

„Bet kurių užkrečiamųjų ligų klasika yra trys varomosios jėgos, trys sudėtinės epideminio proceso dalys – tai yra infekcijos šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė. Visoms trims kryptims turime priemonių. Infekcijos išaiškinimui – testavimas, plitimo kelių kontrolei – kaukės, dezinfektantai ir karantinai, jei kitų priemonių neturime, o dirbant imlios visuomenės kryptimi pagrindinis komponentas skiepijimas“, – aiškino gydytojas.

Jo teigimu, kai bus sukurtas didesnis visuomenės imunitetas, tada ir kitų priemonių galima atsisakyti, bet kada tai bus, šiandien sunku pasakyti.

„Galų gale nelabai suprantu tos isterijos Lietuvoje dėl kaukių. Štai Portugalijoje, kur COVID-19 valdymo strategija kitokia, yra atšaukti reikalavimai, bet žmonės, eidami į viešąsias vietas, kaukę užsideda. Ką ir pats daug kartų esu sakęs, kad kaukę užsidedu ne dėl to, kad viršininkas liepė, bet žinau, kad tai didina mano saugumą“, – kalbėjo V. Usonis.

Apibendrindamas profesorius teigė, kad tai, kaip vystysis pandemija, iš esmės ir priklausys nuo to, kaip racionaliai bus išpildytos minėtosios valdymo kryptys. 

„Reikalingas šių priemonių balansas. Ir šiandien žiūrėdami į įvairių šalių patirtį matome, kad praktika labai įvairi. Akivaizdu, kad tai nėra vieno sezono dalykas, kad su šia infekcija paprasčiausiai turėsime išmokti gyventi“, – aiškino gydytojas.


Rašyti komentarą...
A
Aišku
2021-10-06 07:14:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai tokie propogandistai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už valstybės griovimą, ir kada , kaip pas Skandinavus ,,madinga,, liga bus paskelbta paprasta sezonine. Nustokite meluoti ir nuodyti žmones
Atsakyti
-9

S
Specialistas
2021-10-06 08:03:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai baigsis eurobabkės, tada baigsis ir pandemija!!!
Atsakyti
-10

A
Aha nu jo
2021-10-06 08:03:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taigi sutarty parasyta, kada baigsis - 2023 gruodzio men.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (27)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų