Šiuos aspektus apimančios įstatymo pataisos Seimui bus teikiamos antradienį.
Anot vieno iš Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Armino Lydekos, viena didžiausių šiuo metu iškylančių problemų, reikalaujanti neatidėliotinų korekcijų – įstatymų tvarka įteisintas amžinas embrionų saugojimas.
„Tai ne tik neatitinka gerosios klinikinės praktikos, medicininių rekomendacijų, kelia praktinių rūpesčių, bet kertasi ir su žmogaus teisėmis.
Todėl siūlome įteisinti terminuotą laikotarpį, kuris, ekspertų nuomone, galėtų būti apie 10 metų. Pavyzdžiui, amžinasis embrionų saugojimas taikomas neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes, ar moteris ateityje galės išnešioti ir pagimdyti daugiau vaikų, nei į embrionų kokybę, nei pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes“, – vardijo Seimo narys.
Poros dabar pasirenka donuoti embrionus
Šiuo metu vaikų natūraliai susilaukti negalinčios poros šiuo metu yra pasmerktos embrionus iš savo kišenės saugoti amžinai arba jų atsisakyti donavimui, mat valstybė tam neskiria jokios finansinės paramos.
„Kartais poros, norėdamos išvengti amžinojo embrionų saugojimo, pasiryžta vienintelei įstatymo tvarka numatytai galimybei – embrionų atsisakymui, t. y. donuojant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.
Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų – dėl embrionų donorystės, pasirinkimo laisva valia bei pažeidžia donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo įgyvendinimą“, – spaudos konferencijos metu Seime kalbėjo A. Lydeka.
Siūlo galimybę išsaugoti embrionus ir iki 14 m.
Taip pat siūloma įteisinti vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 m. asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis.
„Įsivaizduokite, jei jūsų 13-metė dukra susirgo vėžiu, kurio gydymui būtina chemoterapija ar kitas intensyvus gydymas. Dėl sparčios gydymo pažangos, yra labai didelė tikimybė, kad jūsų dukra pasveiks, bet tuo pačiu atsiranda labai didelė tikimybė, kad dėl onkologinės ligos ar gauto gydymo ateityje ji bus nevaisinga ir negalės susilaukti vaikų.
Tokiais atvejais, dažnai nepriklausomai nuo pacientų amžiaus, yra atliekamas lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas, kad ateityje, išgijus, išliktų tikimybė susilaukti vaikų. Deja, minėtai 13-metei mergaitei dabar tokios pagalbos suteikti nėra galimybių“, – pabrėžė A. Lydeka.
Kaip pažymėjo jis, šios iškeltos problemos skatina vadinamąjį reprodukcinį turizmą. Tačiau tai sukelia nelygybės problemą, nes ne visi asmenys sau gali leisti atlikti procedūras užsienyje ir yra priversti imtis prastesnių sveikatos priežiūros alternatyvų.
Gimstamumas nuolat mažėja
Kaip konstatavo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. dr. Diana Ramašauskaitė, Lietuvoje gimstamumas nuolat mažėja.
„Jei 2019 m. buvo 24 382 gimdymai, po metų jau net nebesiekė 23 tūkst. Taigi kiekvienas vaikas mums yra labai svarus ir galimybė susilaukti vaikų yra labai aktuali“, – kalbėjo gydytoja.
Anot jos, įsigaliojus 2016 m. priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui vis daugiu porų gali susilaukti vaiko, bet yra ir kita problema.
Šiuo metu daugelis asmenų, pasiekę brandų reprodukcinį amžių, to negali padaryti, nes vaikystėje ar paauglystėje persirgo onkologine liga.
„Statistikos departamento duomenimis, 80 proc. vaikų ir paauglių, kurie persirgo onkologine liga, išgyvena iki reprodukcinio amžiaus ir ilgiau, taigi ši problema labai aktuali.
Skaičiuojama, kad 1 iš 530 20–39 vaikystėje ar paauglystėje yra persirgęs tam tikra onkologine liga ir dėl to turi problemų“, – pristatė D. Ramašauskaitė.
Ji pažymėjo, kad nors turime reikiamos kvalifikacijos specialistus, atitinkamo lygio technologijas ir sukauptą patirtį, kuri leistų teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, to šiuo metu negalima padaryti dėl teisinio reguliavimo nebuvimo.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.
Siūlo didinti kompensuojamus gydymo ciklus
Projektu siūloma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų padidinti nuo dviejų iki trijų.
„Pagalbinio apvaisinimo būdu per metus gimsta apie 400 vaikų Lietuvoje, tai yra 1 proc. visų gimusių naujagimių. Jeigu būtų kompensuojama daugiau ciklų, manau, kad šis procentas būtų gerokai didesnis ir siektų apie 4 proc. visų gimusių vaikų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas Rimantas Gricius.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje dėl per mažo gimstamumo neužtikrinama natūrali kartų kaita.
„Kad būtų sveika kartų kaita, reikia, jog pora turėtų vidutiniškai 2,1 vaiko, Lietuvoje šis rodiklis yra 1,66. Vadinasi, mes neužtikriname natūralios kartų kaitos“, – sakė medikas.
