Seime aistros dėl 100 eurų ir mokamo testavimo: kaltina bandymu nupirkti visuomenę

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka. Ji taip pat būtų skiriama, jei šios amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Į Seimo darbotvarkę antradienį įtrauktas ir valstiečio Aurelijaus Verygos rengtas panašus įstatymo projektas. Opozicijos atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras siūlo vienkartinę išmoką skirti 65 metų ir vyresniems asmenims, taip pat tiems, kas priklauso rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma. Pagal šį, projektą teisę į išmoką asmenys įgytų, jei po rugpjūčio 16 dienos pasiskiepytų pagal visą vakcinacijos schemą.

Seimui antradienį taip pat planuojama pateikti pataisas, įpareigojančias kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, už testus susimokėti.

Vyriausybė siūlo, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu jo lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau būtų finansuojamas iš biudžeto.

Veryga stebisi

„Jeigu pasižiūrėsime mirčių skaičius, kokiuose amžiaus kategorijose pradeda drastiškai augti mirčių skaičiai, dar šiandien prieš posėdį pasižiūrėjau, tai tikrai ne nuo 75 metų, gerokai anksčiau. <...> Tai mes tuo ir vadovavomės“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį teigė A. Veryga.

Jo teigimu, anksčiau valstiečiai skaičiavo, kad šioms išmokoms reikės 8 mln. eurų, tačiau šiuo metu dalis tų žmonių pasiskiepijo, tad, anot A. Verygos, tas skaičius bus kitoks.

„Neužmirškite, tiek mūsų skaičiavimai, tiek tie, kuriuose teikia Vyriausybė, yra teoriniai skaičiavimai, jeigu visi imtų ir pasiskiepytų ir tą išmoką gautų. Bet juk suprantam, kad taip tikrai nebus. <...> Tik daliai žmonių tas suveiks, tai ir išlaidos bus mažesnės“, – tikino A. Veryga.

Jei būtų atmestas valstiečių projektas, pasak A. Verygos, opozicija vis tiek teiks savo siūlymus, kaip patobulinti valdančiųjų projektą.

REKLAMA

„Nuoširdžiai nesuprantu Seimo Teisės departamento, kuris mūsų platesniame projekte įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai dėl diskriminacijos, o siauresniame projekte jau nemato jokios problemos. Kas čia yra?

Kadangi mes gavome tokią pastabą, mes į ją pasižiūrėjome rimtai, užregistravome pasiūlymą, išplėtėme grupę įtraukdami ir sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Jei jau užsispirs valdantieji ir mūsų projektui nepritars, mes registruosime siūlymą“, – sakė A. Veryga.

Skvernelis: priemonės drastiškos ir nepamatuotos

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad 100 eurų išmokos tikslas, pavėlavus kitoms skatinimo priemonėms, gal ir nėra blogas, tačiau, anot politiko, jis neturi būti diskriminacinis.

„Turime neatsakytą klausimą dėl amžiaus grupės. Galima bandyti pagrįsti, kodėl 75 metai, bet kodėl tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo tos pačios amžiaus grupės, kodėl nėra tuo skatinami. Taip yra priešinama visuomenė ir tokiu būdu bandoma nupirkti dalį visuomenės. Jei bus pritarta iš esmės projektui, greičiausiai bus pasiūlymų patobulinti, kad jis aprėptų visus gyventojus, kurie yra to amžiaus ir kurie pasiskiepijo. Tai būtų teisingas sprendimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis pripažino, kad labiau palaikys A. Verygos siūlomą projektą. S. Skvernelis buvo kritiškas ir dėl privalomų testų apmokėjimo.

„Jeigu tu praleidi vasarą atostogaudamas ir turi tokią degančią situaciją, tai bandai tą prievartą panaudoti kalbant apie vieną iš bazinių žmogaus poreikių – dalyvavimą darbo rinkoje. Galime pasirinkti, kas yra geriau, ar žmonės, kurie neturės lėšų testuotis, tie išeis iš darbo, taps darbo biržos klientais, bus nepasiskiepiję.

Ar yra geriau turėti tam tikrą kontrolės mechanizmą ir testuoti žmones, kurie nesiskiepija ir nesiskiepys turbūt niekada. Testavimas yra viena iš priemonių, kuri apsaugo mus visus nuo ligos plitimo. Priemonė yra drastiška ir nepamatuota. Ji nepamatuota vien dėl to, kad buvo praleistas laikas padaryti normalią vakcinacijos kampaniją“, – sakė S. Skvernelis.

REKLAMA

Jo teigimu, demokratų gretose vieningos nuomonės dėl šio klausimo nėra, tad bus balsuojama laisvai.

Siūlo pritarti valdančiųjų projektui

„Manau, vertėtų pritarti tam, ką siūlo Vyriausybė, tokiam sprendimui. Tikiuosi, kad šiandien, svarstant šį klausimą, bus pakankamas pritarimas šiam siūlymui“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie privalomą testavimą V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad natūralu, kad tokiais klausimais kyla aršios diskusijos.

„Tai nėra kažkoks išskirtinis sprendimas, duodamas pereinamasis laikotarpis pasiruošti. Manau, kad toks sprendimas taip pat reikalingas, vertinant tai, kad mes turime imtis visų įmanomų priemonių, kad paskatintume žmones vakcinuotis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Siūlomos naujos priemonės kovoje su pandemija

Vyriausybė prašo Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo koronaviruso infekcijos įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka – balsavimas dėl jo numatytas antradienį po pietų.

Pagal projektą, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.

Minima 100 išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Prezidentūra praėjusią savaitę gyrė Vyriausybės sprendimą dėl išmokų senjorams. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė gyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, pateikusią labai konkrečių pasiūlymų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalis vyresnių nei 75 metų senjorų. Šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19.

Ministerijos skaičiavimais, jei išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, tam reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
l
lietuve
2021-10-12 10:23:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasiimkite sau tuos 27 milijonus ir baiite marinti zmones ,nes teisybes cia nera ne per adatos duri
Atsakyti
-2

J
Janina
2021-10-12 10:31:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ponai mes turim perdauk pinigų kad mokėti žmonėms už jų sveikata tai kodėl mes kurie Dirbam ir mokama draudimą einant i poliklinika turim papildomai mokėti p a g a l v o k it
Atsakyti
-1

a
as
2021-10-12 10:21:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasiimkite sau tuos 27 milijonus ir baikite marinti zmones
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų