Aktualijos

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Lietuvoje viešintys NATO kariniai atstovai iš 21 Aljansui priklausančios valstybės supažindinami su situacija prie NATO rytinės sienos, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Aljanso atstovų vizitas prasidėjo antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio. Jie lankysis šalyje dislokuotuose Lietuvos ir kitų NATO šalių kariniuose vienetuose, susipažins su jų veikla ir struktūra.

Rugsėjo viduryje Lietuvos statistikos departamentas skelbė vakcinų efektyvumo analizę. Tačiau vakcinų efektyvumas matyti ir iš „žalių“, tyrimui neparuoštų duomenų.

Europos Parlamento (EP) narė konservatorė Rasa Juknevičienė trečiadienį buvo išrinkta Europos liaudies partijos EPP frakcijos vicepirmininke. Kaip pranešė konservatorių EP narių biuras, tai pirmas kartas, kai Lietuvos atstovė užims vicepirmininkės pareigas EPP frakcijos struktūrose. Balsuojant R. Juknevičienė buvo tarp penkių kandidatų, gavusių daugiausiai balsų iš 11 kandidatų. R. Juknevičienę į šia pareigas delegavo Šiaurės ir Baltijos valstybių europarlamentarų delegacijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime bus rengiamos pataisos, jog „Atviros Klaipėdos“ situacija nepasikartotų. „Kalbėjome su Žurnalistų sąjungos atstovais apie tas iniciatyvas, kurios gimsta Seime, koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą, ir tų iniciatyvų yra ne viena. Manau, kad pavyks ištaisytų tuos įstatymus, kurie nėra tobuli, ir norisi, kad tie pokyčiai būtų kokybiški“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Artėja pusės metų laikotarpis nuo tada, kai į Lietuvą iš Baltarusijos pateko pirmieji migrantai. Trečiadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė įstatymo pataisas, kuriomis siūlomi sprendimai dėl migrantų padėties praėjus šešių mėnesių laikotarpiui. Siūloma, kad kiekvieno į Lietuvą patekusio migranto atveju dėl tolimesnio jo likimo Lietuvoje būtų sprendžiama individualiai. Tuo pačiu metu Baltarusija, pasak ministrės Agnės Bilotaitės, ir toliau ieško būdų, kaip Lietuvą dar labiau spausti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Lietuva teikia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ išaiškinimus dėl jos fiksuotų keliolikos pažeidimų, pati šalis nėra nustačiusi atvejų, kai teisės aktų nebūtų laikomasi, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Kalbant apie tuos pranešimus, kurie turi ryšį su galimais pažeidimais žmogaus teisių, vyksta nagrinėjimas ir diskusija su valstybe, šiuo atveju, su Lietuva, ir mes turime atsakyti.

Iki 2023 m. viešojo transporto parką papildys 22 nauji elektra varomi autobusai, kursuosiantys devyniais naujais maršrutais periferinėse Vilniaus teritorijose, kuriose šiuo metu viešasis transportas nevažiuoja – taip bendras viešojo transporto pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks 92 proc., rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Valdantieji dar vieną vinį sau į grabą įsikalė, taip Seimo narys Remigijus Žemaitaitis apibendrino sprendimą daryti pertrauką svarstant žalos po skiepų atlyginimo klausimą ir prašyti Vyriausybės išvados.

Narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas ketvirtadienį grįžta į Seimo darbotvarkę ir, tikėtina, padidins temperatūrą valdančiojoje koalicijoje. Portalo tv3.lt žiniomis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra išsitarusi, kad pralaimėjimo atveju, tai yra jeigu nepavyktų šio teisės akto priimti, partija imtųsi radikalių žingsnių. Šiuo metu klausimas pakibęs ore, bet koalicijos partneriai šimtaprocentinės paramos nežada.

Valstiečių frakciją palikęs ir Seime įkūręs Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ ekspremjeras Saulius Skvernelis ieško bendražygių ir savivaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politikai jau svarsto galimybes burti naują frakciją. „Teoriškai viskas įmanoma, ir ne tik Vilniuje“, – trečiadienį BNS sakė S. Skvernelis. Seimo narys patvirtino, kad frakcijų kūrimas savivaldoje gali liudyti apie planus steigti naują partiją.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Du ilgamečiai Baisogalos kultūros centro darbuotojai kaltina įstaigos direktorę užsiimant mobingu. Abu jie teigia, kad pradėjus dirbti centro direktorei, įstaigoje atsirado psichologinė įtampa. Darbuotojai sako, kad jie yra pernelyg kontroliuojami, engiami, tačiau įstaigos direktorė jai mestus kaltinimus neigia, užsimena, kad konfliktas galėjo kilti ir dėl amžiaus skirtumo.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su Šilalės rajono savivaldybės meru Algirdu Meiženiu, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovų įstaigos vadove Daiva Kerekeš ir paragino kuo greičiau paskirti mero pavaduotoją, siekiant išvengti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, sakydamas, kad jam reikia persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Pats ministras sakė prisiimantis atsakomybę už pandemijos valdymą, tačiau palikti posto neketina. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Paulius Saudargas.

Naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje auga kaip ant mielių – trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, telikusios vos 4 raudonosios savivaldybės. Jau praktiškai visos šalies savivaldybės paniro į juodąją, t. y. blogiausią epidemiologinę zoną. „Raudonos“ teliko vos keturios – Panevėžio miestas ir rajonas, Raseinių ir Ignalinos rajonai.   Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei. „Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dalyvis „iššaukiantis, -i“ nevartotinas reikšme „įžūlus, -i“, „provokuojamas, -a“.                  ...

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, VSAT pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 93 migrantams. Lygiai tiek pat į Lietuvą užsieniečių buvo neįleista ir rugsėjo 30 d. Po to tokia statistika buvo mažesnė, išskyrus šį pirmadienį, kai fiksuotas triženklis neįleistųjų skaičius. Nė vienas neteisėtas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

Kelkimės į pakaunę, kur įsisiūbuoja šiurpinančios pramogos. Ten atidarytas Helovyno parkas, kuriame bauginantys įspūdžiai ir mažiems, ir dideliems. Adrenalino ištroškę tautiečiai į jį traukia šimtais.  Pakaunėje Sergeičikuose aidintys klyksmai reiškia viena – jau šėlsta ir visus gąsdina šmėklos, vaiduokliai, zombiai ir kiti Helovyno baisuokliai. Atidarytas siaubo parkas.

Vilnietis Povilas Karalkevičius iškovojo Pasaulio kosminių modelių čempiono titulą. Rumunijoje vykusiame čempionate raketos su parašiutu klasėje aviamodeliuotojas buvo nenugalimas. Komandinėje įskaitoje Lietuvos komanda užėmė antrą vietą. Kas tie kosminiai modeliai ir kur su jais galima nuskristi? Į orą iššauna kosminis modelis, kurio tolesnė užduotis – kuo ilgiau išsilaikyti ore.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Kitaip nei įprasta tokiam metų laikui, meškeriotojai Baltijos jūroje nebepagauna plekšnių. Sako, gamta visai išsiderino. Tačiau pajūrio gyventojams labiau ant stalo trūksta kitos žuvies – Baltijos menkės. Jos žvejyba nuo pernai yra uždrausta, tad šios žuvies mėgėjams tenka pirkti brangesnę Atlantinę menkę, o žvejai jau traukia valtis ant kranto ir ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes.

Kaune palaidotas nuo koronaviruso miręs, skiepų atsisakęs žinomas Lietuvos medicinos mokslų daktaras Albinas Stankus. Profesorius, anot šeimos draugų, manė sergantis sezoniniu gripu ir kad jis praeis. Velionio kolegos sukrėsti, o Kauno klinikose medikai iki šiol kovoja ir dėl koronavirusu susirgusių profesoriaus žmonos ir dukros gyvybių. Žinomo profesoriaus laidotuvės papildė vis skausmingesnę šalies mirčių statistiką.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Birštone supleškėjus mediniam namui gyventojai skundžiasi, kad į gaisrą ugniagesiai vyko vėžlio žingsniu ir dar pasiklydo. 5 kilometrų atstumą jie įveikė per 17 minučių, kai name jau šėlo atvira ugnis. Dėl šio incidento pradėtas tyrimas, nors ugniagesiai sako spėję į visus normatyvus, bet gyventojai jiems negaili karčių žodžių.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Vyriausybė siūlo, kad nuo gruodžio 1 dienos darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, patys susimokėtų už savo testus. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šį sprendimą prievarta skiepytis ir sako, kad dalis nepatenkintų darbuotojų išeis į šešėlį. Pokalbis su Inga Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kokia situacija Lietuvoje su privalomu testavimu? Darbuotojai jau šiaip ne taip po truputį apsipranta.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aktyvi protestų rengėja ir dalyvė pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė spalio 16 dieną pasipiktinusius valdančiųjų sprendimais ir nesutinkančius su įvestais ribojimais kviečia į protesto akciją Vilniaus Katedros aikštėje. Tikimasi, kad joje dalyvaus per 500 žmonių iš visos Lietuvos.   A. G. Astrauskaitė į mitingą žmones aktyviai kvietė savo socialinėje paskyroje. „Be smurto. Spalio 16 d. 12:00 val.

Priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos dėl koronaviruso plitimo galės skelbti karantiną, t. y.  infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR), kaip ir iki šiol buvo galima daryti esant dideliam gripo atvejų skaičiui. Švietimo įstaigoje paskelbus karantiną tėvai, įtėviai, budintys globotojai ar seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko iki 8 metų amžiaus priežiūrai. Karantinas gali būti skelbiamas ne trumpesniam kaip septynių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

Penktadienio vakarą COVID-19 pasiglemžė žinomo Palangos politiko ir visuomenės veikėjo, mediko 79-erių Albino Stankaus gyvybę. Pranešta, kad užsikrėtė ir mediko žmona bei dukra, visi jie buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19. Mirusio mediko ilgametis kolega prof. dr. Arvydas Martinkėnas svarsto, kodėl jo bendražygis, jo žmona ir dukra nebuvo pasiskiepiję. Antradienį popiet vyko žinomo mediko A. Stankaus laidotuvės.

Vyriausybei nusprendus nuo gruodžio pirmosios dienos nebetestuoti nemokamai nevakcinuotų ir kontaktinį darbą dirbančių asmenų, kai kurių profesijų atstovai ėmė krautis lagaminus. Kelionės kryptis – emigracija. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Piktinasi, kad neturi pasirinkimo „Dėl peties atkišimo, tai tikrai paskutinėje vietoje. Taip, galvojame apie emigraciją iš naujo, ten kur galima būti laisvam, bet matysim.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. „Vakar vakare darbą baigė nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės, manau, kad per šią savaitę sudėlios ir Sveikatos apsaugos ministerija savo sprendimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis. Ministras pažymėjo, kad bus atsižvelgta į ekspertų rekomendaciją.

Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra savivaldybėms pradėjo dalinti 6000 kompiuterių, skirtų padėti naudotis skaitmeniniu ugdymo turiniu. Iš viso mokykloms šį rudenį bus išdalinta arti 10000 kompiuterių.   6704 kompiuterius gavusios savivaldybės atsižvelgdamos į mokyklų poreikius juos išdalins mokykloms. Dar 3136 kompiuteriai mokyklas jau pasiekė prieš rugsėjį, rašoma pranešime žiniasklaida.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią. „Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.

Seime dėl augančių elektros ir dujų kainų aiškinosi energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, dėl koronaviruso ir kitų aplinkybių susidarė palankios sąlygos sparčiam kainų augimui. Visgi ministras patikino, kad kainų augimas netrukus baigsis, o Vyriausybė gyventojams yra numačiusi ne vieną „gelbėjimo ratą“. „Tai, kas vyksta šiandien, galima vaizdžiai apibūdinti, kaip tobulą audrą. Tobula audra turi dvi savybes.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Dar vakar pranešus apie penktadienį nuo COVID-19 mirusias dvi 30–39 m. moteris, antradienį – vėl liūdna žinia. Koronavirusas nusinešė dar vienos šiai amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, mirusi moteris buvo Marijampolės savivaldybės gyventoja. Nors jos gyvybė užgeso dar spalio 10 d., apie tai pranešta tik šiandien. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Marijampolės ligoninės atstovė, ši pacientė trumpam čia buvo atvežta iš Šakių ligoninės.

COVID-19 susirgęs Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia besijaučiantis gerai. Politikas simptomus pajautė dar praėjusį ketvirtadienį. „Sergu, sergu, patvirtino testas“, – žinią, kad susirgo koronavirusu naujienų portalui tv3.lt patvirtino G. Paluckas. Jo teigimu, nežymius ligos simptomus pajautęs dar ketvirtadienį vakare, penktadienį iš ryto jis lankėsi Seime, tačiau jokių kontaktų neturėjo, todėl kolegoms izoliuotis nereiks.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Visiškai pasiskiepijęs Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas susirgo koronavirusu. Tai antradienį 15min.lt patvirtino politikas. Ligos simptomus G.Paluckas teigė pajutęs ketvirtadienį. „Atsirado nedideli peršalimo požymiai, nedidelė sloga. Ketvirtadienį pasidariau testą, buvo neigiamas“, – pasakojo politikas. Bet vėliau, anot jo, atsirado daugiau koronavirusui būdingų simptomų – dingo kvapas, skonis, pakilo temperatūra.