Armonaitė gali netekti kantrybės: vienu opiausių klausimų konservatorių parama nebus džiuginanti

Narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas ketvirtadienį grįžta į Seimo darbotvarkę ir, tikėtina, padidins temperatūrą valdančiojoje koalicijoje. Portalo tv3.lt žiniomis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra išsitarusi, kad pralaimėjimo atveju, tai yra jeigu nepavyktų šio teisės akto priimti, partija imtųsi radikalių žingsnių. Šiuo metu klausimas pakibęs ore, bet koalicijos partneriai šimtaprocentinės paramos nežada.

Valdančiąją koaliciją iš viso sudaro 73 parlamentarai – tai ganėtinai trapi dauguma. Laisvės partijos frakcijoje dirba 11 politikų, Liberalų sąjūdžio – 12, bet dekriminalizavimą parems kokie 9-10 parlamentarų. Iš 50-ies Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos politikų, dekriminalizavimui pritars 32-33 Seimo nariai.

Svarstymo etape balsų tikriausiai užteks. Bet priėmimui reiktų, kad posėdyje dalyvautų ne mažiau nei 71 parlamentaras ir balsavusių „už“ būtų daugiau nei „prieš“ ar susilaikiusių. Paprastai tokiais atvejais opozicija, kai nenori, kad teisės aktas būtų priimtas, ištraukia balsavimo korteles ir vaizduoja, kad jų „nėra“. Susiklosčius tokiai situacijai svarbiausi tampa valdančiųjų balsai ir dalyvavimas posėdyje.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas sako nepastebėjęs pernelyg didelės įtampos šiuo klausimu, bet pripažįsta, kad Laisvės partijos frakcija „labai ieško paramos tam projektui“ ir kad ne visi koalicijos parterių parlamentarai juos parems. Iš valdančiosios koalicijos labiausiai narkotinių medžiagų turėjimui savo reikmėms dekriminalizavimui priešinasi krikdemiškasis flangas.

„Konservatoriai pasakė, kad iš jų 50-ies už projektą balsuos 32-33. Kitaip sakant, frakcija pasiskaičiavo“, – paaiškino E. Gentvilas, pripažindamas, kad ir jo paties vadovaujamoje frakcijoje bus kokie 2-3 politikai, kurie nepalaikys projekto.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad jokių didelių prieštaravimų mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui nėra girdėjęs. Jo nuomone, šio klausimo svarba nė iš tolo neprilygsta Partnerystės įstatymui, kuris sukėlė daug aistrų koalicijoje. „Tikrai nesureikšminu“, – sako politikas.

Negali pasigirti nė vienu žadėtu darbu

Bėda ta, kad Laisvės partija iki šiol negali pasigirti nė vienu darbu, kuriuos viešai žadėjo atlikti, kai kuriuos jų per 100 dienų. Partnerystės įstatymo nepavyko net pateikti. Apie asmenvardžių rašybą visomis lotyniškomis raidėmis pirmame puslapyje nelabai net kalbama, kaip ir apie referendumą dėl daugybinės pilietybės, o 0 proc. tarifas reinvestuojamam pelnui irgi gali netapti realybe, nes tai reiškia mokesčių praradimą valstybės biudžetui.

REKLAMA

Mykolo Romerio universiteto mokslininkė, politologė Rima Urbonaitė sako, kad jeigu Seime nepavyktų pritarti mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui, Laisvės partija tikrai gali pradėti mąstyti apie savo derybinių pozicijų persvarstymą.

„Tai vienas iš tų klausimų, ant kurių jie konstravo rinkimų kampaniją“, – pažymi R. Urbonaitė.

„Manau, kad tai gali būti vienas iš kertinių momentų. Jeigu vis dėl to neužteks balsų, o taip gali nutikti, tai, akivaizdu, kad jie gali pradėti bent jau galvoti apie tam tikrus derybinius ultimatumus. Labai abejoju, kad jie pradėtų mojuoti ir sakyti „Viskas, traukiamės“, bet manau, jog užkulisiuose įtampų gali padaugėti. Gali prasidėti intensyvesnės derybos kitais klausimais. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sprendimų priėmimui gali prireikti daugiau laiko, o klausimais, kurie nekelia didelio ažiotažo, Laisvės partija gali balsuoti pakankamai savarankiškai“, – mano politologė.

Situaciją gali paaštrinti tai, jog opozicija nesirengia paremti mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas patvirtino, kad frakcija nepalaikys laisviečių iniciatyvos. Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi kalbėjo panašiai: darbiečiai projekto nepalaikys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, laikosi tokios pat pozicijos. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ poziciją išsakęs Saulius Skvernelis teigė panašiai – palaikymo laisviečių iniciatyvai nebus.  Regionų partijos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės teigimu, jų frakcija mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui nepritars.

Taigi kol kas Laisvės partijos frakcija gali turėti 54-55 balsus.

Siūlo ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę

Mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, kai nesiekiama narkotikų platinti, nereiškia, kad siekiama išvis atsisakyti bausmių, jis reiškia, kad už tai būtų numatyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

REKLAMA

Pagal šiuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete sutartą pasiūlymą už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą neturint tikslo jų platinti, siūloma numatyti arba įspėjimą, arba 30-250 eurų baudą.

Jeigu toks pats nusižengimas padaromas antrą kartą baudą kiltų iki 250-400 eurų. Už pakartotinius pažeidimus taip pat būtų galima skirti įpareigojimą dalyvauti įvairiose programose, skirtose priklausomiems žmonėms.

Šiuo metu atsakomybė už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą neturint tikslo platinti numatyta yra kiek didesnė: padarius tokį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skirti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Tiesa, jeigu asmuo pats nusprendžia savanoriškai gydytis ar nori atiduoti neteisėtas medžiagas policijai, tuomet nuo atsakomybės jis atleidžiamas. 

Laisvės partija teikdama savo iniciatyvą kalbėjo apie žlugdomus jaunuolius, kurie pirmą kartą surūkė suktinę ir gavo teistumą. Tačiau teisėsaugos pareigūnai yra paneigę tokius teiginius. Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas viešoje diskusijoje yra pasakojęs, kad dažniausiai tokie jaunuoliai, kurie pakliūva pirmą kartą ir nėra bausti bei teisti iš anksčiau, atleidžiami atsakomybės, už juos laiduoja jų tėvai. Atskirais atvejais, kai tai ne pirmas kartas ir panašiai, atsakomybė taikoma, bet tai baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, todėl kalbėti apie neva sulaužytus gyvenimus esą yra neteisinga.

Lietuvoje iki 2017 metų galiojo administracinė atsakomybė už narkotinių ir prichotropinių medžiagų vartojimą ir disponavimą savo reikmėms.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 metų duomenys rodo, kad bent kartą gyvenime ar dažniau nelegalių narkotinių medžiagų yra bandę 19 proc. mokinių. Iki 2011 metų nelegalių narkotikų vartojimas didėjo, o nuo 2015 metų tendencijos pakito stabilizacijos ir mažėjimo linkme.


Rašyti komentarą...
G
Graudu
2021-10-13 11:36:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikriausiai Seimo narė Morgana Danielė, kuri taip labai nori prastumti šį įstatymą ir pati yra susijusi su narkotikais, kito paaiškinimo nėra. Ši nuomonė peršasi dėl to, kad ji taip įnirtingai už tai kovoja.
Atsakyti
-8

n
neo
2021-10-13 11:17:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dėl to mėšlo legalizavimo pacukai ir balsavo už šitą nesusipratimą ....Šlykštukai, kad jie dings visam laikui iš eterio,,,:(
Atsakyti
-6

A
Ane
2021-10-13 11:39:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ją reikia guldyti į priklausomybių ligoninę, privartoja narkotikų, o po to peza niekus, skraido į mėnulį uzsikaifavusi
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (50)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų