Žlugo valstiečių siūlymas dėl didesnių tėvų teisių švietime: klausimą buvo verta svarstyti nebent 1995–2000 metais

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Seimo narė, valstietė Asta Kubilienė Seimui antradienį pateikė rezoliuciją, kuria ragino užtikrinti tėvų teises švietimo sistemoje.

„Šia rezoliucija siekiama patvirtinti, kad tėvai yra pirminiai savo vaikų atstovai ir interesų gynėjai. Ir kad bendradarbiavimu su tėvais turi būti grindžiama visa valstybės švietimo politika“, – Seime antradienį, pristatydama savo rezoliuciją, kalbėjo A. Kubilienė.

Dokumente Seimui siūlyta patvirtinti, kad nuotolinis mokymas yra „susijęs su nepageidaujamais šalutiniais padariniais vaikams, tėvams ir pedagogams, todėl negali atstoti kontaktinio ugdymo proceso“. Kartu Vyriausybei rekomenduojama susilaikyti nuo visiško kontaktinio ugdymo proceso atsisakymo ateityje.

Taip pat rezoliucijoje pažymima, kad „tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes, o atnaujinamos ugdymo programos turi atitikti švietimo įstatyme įtvirtintus švietimo tikslus“.

Priimant rezoliuciją, Seimui siūlyta teisėkūros procese „įsiklausyti į tėvų ir jų asociacijų argumentus ir pasiūlymus, ypač svarstant kontraversiškus klausimus“.

„Jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“, – rašoma rezoliucijoje.

Seimo narė piktinosi, kad, pavyzdžiui, sprendžiant klausimus dėl lytiškumo ugdymo mokyklose „visiškai nėra tariamasi su tėvais“.

Virpina orą nesančiomis problemomis?

Tiesa, A. Kubilienė susilaukė Seimo narių klausimų, kodėl „daro oro virpinimą rezoliucijos pagalba“, o ne įstatymais.

„Į teisėkūros procesą visada įtraukiamos tėvų asociacijos. Tik, aišku, smagu būtų, kad jos ateitų be akmenų ir diskutuotų normaliai. Kodėl jūs keliate problemas, kurių iš esmės nėra?“ – teiravosi konservatorius Edmundas Pupinis.

„Tėvai nerimauja, mitinguoja prie Švietimo ministerijos, vyko mitingai, kad tėvai yra išbraukiami iš darbo grupių, jie yra ignoruojami institucijų švietimo srityje ir kai kurių mokyklų“, – jam atsakė A. Kubilienė.

E. Pupiniui antino ir konservatorius Linas Slušnys.

„Rezoliucija keistai atskiria tėvus ir mokytojus, kurie taip pat yra tėvai. Kuo jie ypatingesni nei mokytojai? Ar mes šia rezoliucija imame teigti, kad nebepasitikime savo mokytojais ir mokyklomis?“ – teiravosi L. Slušnys.

Tačiau A. Kubilienė nesutiko su išsakytomis pastabomis.

„Mokytojas mokykloje nėra tėvas, jis dalyvauja mokymo procese. Rezoliucija norėjau pasakyti kitus dalykus, būtent tai, kad įstatyminė bazė sako, kad tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme. Paskutiniu metu jie yra šalinami, jų nuomonės yra nesiklausoma“, – patikino A. Kubilienė.

REKLAMA

Vis dėlto, anot L. Slušnio, rezoliucija būtų suprantama, jei Lietuvoje neveiktų įstatymai, kuriais įtvirtinama teisė tėvams dalyvauti formuojant švietimo politiką.

„Keista rezoliucija, kurioje tarsi norima pasakyti, kad Lietuvoje neveikia jokie įstatymai, neturime Švietimo įstatymo, neveikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jeigu tokia rezoliucija būtų paskelbta apie 1995–2000 metus, kai buvo šie įstatymai kuriami, gal galėtume diskutuoti apie tokios rezoliucijos prasmę. Siūlau nepalaikyti šios rezoliucijos, nes Vyriausybė sudaro tinkamas sąlygas, tėvai gali dalyvauti visose veiklose“, – sakė L. Slušnys.

48 Seimo nariai balsavo už, 25 – prieš, 38 susilaikė. Rezoliucijai nepritarta.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų