Merų klausimas kelia rietenas Seime: „Esame už tiesioginius rinkimus, bet ne už fantazijų merą“ Papildyta 12.01 val.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų.

Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Dar vasarą parlamentarai apsisprendė svarstyti valdančiųjų projektą, atmesdama opozicijos pasiūlymą. Abiem projektais siūlyta įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Tuo metu mero statusą valdantieji siūlo apibrėžti ne Konstitucijoje, o atskirai įstatymuose.

124 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 4 susilaikė. Po svarstymo pataisoms pritarta. Dėl jų Seimas balsuos dar du kartus.

Projekte įžvelgė spragų

Seimo narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad valdančiųjų pateiktas projektas yra skubotas, jame parlamentaras sakė pastebėjęs spragų.

„Nėra niekaip nustatytas santykis tiesiogiai renkamo mero ir savivaldybės tarybos. Pagal Konstituciją tampa aišku, kad atsiranda dvi atstovaujamosios institucijos – be savivaldybės tarybos – dar ir meras. Šiuo atveju matome, kad tikrai yra spraga“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Vis dėlto socialdemokratai tvirtina ketinantys palaikyti valdančiųjų projektą, antraip galėtų neįvykti artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai.

„Jeigu Seime šios Konstitucijos pataisos nesulauktų palaikymo, pagal Konstituciją, galima pateikti kitą projektą tik po metų laiko – 2022 metų spalį arba lapkritį. Savivaldos rinkimų data turi būti paskelbta pusę metų prieš. Jeigu bus nepritarta, nebebus kitų merų rinkimų“, – pastebėjo J. Sabatauskas.

Artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai numatomi 2023 m. pavasarį.

Konservatorius Jurgis Razma kreipėsi į kolegas Seime, tikėdamasis, kad visi vieningai palaikys Konstitucijos pataisas.

„Čia yra tam tikras testas mūsų politinei brandai, gebėjimui pasiekti kompromiso, kai puikiai suprantame, kad atskiros partijos ir frakcijos turi šiek tiek skirtingą matymą dėl mero statuso“, – kalbėjo J. Razma.

Opozicijai trūksta aiškumo

Valstietis Valius Ąžuolas tvirtina, kad valdančiųjų teikiamas projektas yra naudingas patiems valdantiesiems. Jis piktinosi, kad valdantieji neįregistravo įstatymo projektų, kuriais būtų nustatoma, koks bus mero statusas po rinkimų.

REKLAMA

„Čia ir prasideda tada gudrybės. Dabar atnešame Konstitucijos pataisas, bet viską nulems įstatymai, kurie apsprendžia, koks bus mero statusas, kaip jis bus renkamas, kokia bus eiga.

Jeigu norime padaryti taip, kaip yra dabar, buvo galima atnešti Konstitucijos pataisas ir kartu užregistruoti įstatymo projektus, kurie įtvirtintų dabartinę mero situaciją ir statusą po tiesioginių mero rinkimų“, – pastebėjo V. Ąžuolas.

Jam antrino ir Seimo narys Algirdas Butkevičius, taip pat pasigendantis aiškumo, koks mero statusas bus po rinkimų.

„Nebūtų kilę jokių ginčų, diskusijų bereikalingų, jeigu būtų paruošti ir pateikti kartu visi kiti lydintieji įstatymo projektai, kuriuose mes galėtume matyti, koks yra mero statusas, ar jis bus renkamas tiesiogiai, ar tarybos, ar bus įteisintas tarybos pirmininko statusas, ar bus aiškiai apibrėžti mero, tarybos narių įgaliojimai, pareigos, atsakomybė“, – akcentavo A. Butkevičius.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sakė, kad Seimo nariai bus „verčiami balsuoti už tai, ko nematė“.

„Esame už tiesioginius merų rinkimus, bet ne už fantazijų merą, todėl šiandien balsuosime avansu“, – sakė V. Fiodorovas.

Rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.  


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2021-10-12 11:52:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Landsbergynas kiša katę maiše.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų