Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas ir VU matematikos mokslų daktaras Dainius Dzindzalieta.
Pagal neviešus matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, egzamino galėjo neišlaikyti apie 35 procentai jį laikiusių mokinių. Dar daugybė mokinių jo net nesirinko laikyti. Ar normalu, kad mes iš tikrųjų nežinome rezultatų ir staiga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarė darbo grupę ir kažką slapta spręs?
G. Sarafinas: Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną akcentą. Iš tikrųjų 2020 metais matematikos egzaminas buvo išlaikytas panašiai blogai – neišlaikė maždaug 33 procentai jaunuolių. Tais metais, kaip netikėta, buvo sudaryta grupė iš profesorių, matematikų, politikų. Jie svarstė, išsikėlė tikslą, pažadėjo, kad daugiau tokių nesusipratimų nebus. Praėjo dveji metai – kitas skandalas, kita grupė.
Ar jūs įsivaizduojate, kad per 2 metus nieko neįvyko? Pernai dėl karantino užduotis šiek tiek pakoregavo, bet vaizdas nešviesėja. <...>. Užmirškime tuos 35 procentus. Tai liūdnas skaičius, bet atsakykime į klausimą, kiek išmokome matematikos?
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 24 tūkstančiai dvyliktokų, kaip žinome, egzaminą laikė 15 200. Reiškia, nelaikė 9 tūkstančiai – tai jie nemoka matematikos. Iš tų 15 tūkstančių laikiusių 35 procentai neišlaikė. Vadinasi, tokių, kurie su matematika turi kažkokį ryšį, kažkiek ar vidutiniškai moka, mes turime 10 tūkstančių, o 14 tūkstančių – nemoka. Čia valstybei normalu?
Mes šnekame apie pažangią valstybę. Kai mes žinome, kad Singapūro, Kinijos, Pietų Korėjos ar Japonijos vaikai matematikos mokosi A+++ lygiu, mes sakome, kad mes tik 40 procentų savo vaikų sunkiai ir vidutiniškai išmokome matematikos. Ir mes žingsniuojame, rodome save kaip pažangią valstybę. Murziai esame, šiaip jau.
Esu girdėjusi, kad kai mokytis atvyksta ukrainiečių vaikai, tai jie sako, kad pas juos mokoma sunkesnių matematikos dalykų, jiems Lietuvoje ganėtinai lengva. Ar iš tikrųjų gali taip būti? Ar mūsų programos nebuvo palengvintos vidurinio ugdymo mokyklose?
D. Dzindzalieta: Iš tikrųjų, tai taip, buvo palengvinta. Vartydamas senesnius vadovėlius pamačiau, kad tai, kas buvo mokoma ketvirtoje klasėje, dabar yra mokoma septintoje, kai kurios temos iš septintos klasės nustumtos net į dvyliktą.
Didelė problema yra tai, kad iki aštuntos klasės matematinio kurso beveik nėra. Gabesni vaikai nuobodžiauja. Paimkime paprastą mokyklą, tai dauguma vaikų nuobodžiauja ir per pamokas miega. Jiems neįdomu, nes nėra kurso, nėra ką mokytis. 9-10 klasėje atsibunda, kad dabar jau bus PUPP ir pradeda po truputėlį ruoštis. Na, o po to jau 11-12 klasėje visi lekia, samdo korepetitorius ir visas sunkusis kursas yra sudėtas į 11-12 klasę.
Kodėl negalima jo ištęsti, kaip būdavo anksčiau? Visus mokydavo tolygiai sunkėjančiai, ir kiek buvo sunku trečiokui, ketvirtokui, taip vienodu lygiu ir ėjo. Dabar iki aštuntos klasės yra labai lengva, per matematiką dainuojam, šokam, piešiam, karpom, o ateinam į vyresnes klases ir lekiam, nes nieko neišmokom.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
dėmesį. Nuo tada tapau ta, nuo kurios kiti matematiką nusirašinėjo. Matematika tapo viena iš mano mėgstamiausių pamokų. Ir suteikė man pasitikėjimo savimi - nesu nevykėlė! Netgi berniukai prašydavo duoti nusirašyti, o stropesni - ir paaiškinti ! Ir braižybos pamokos irgi tapo net už paišybą mielesnės. Taigi, mokytojus ruošiantys uni-tetai turėtų būsimuosius mokytojus ir tinkamos kalbėsenos mokyti. Bent jau mes buvome kalbos kultūros mokomi. Žongliruoti svetimžodžiais, bet kaip kirčiuoti = trukdyti vaikui lengviau suprasti aiškinamą dalyką.
