matematikos egzaminas

Pratęsus šių metų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo laiką, 114 daugiau jaunuolių nusprendė laikyti matematikos žinių patikrinimą, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. „Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti.

Ukraina skelbia, kad dar daugiau Wagner samdinių iš Rusijos keliasi į Baltarusiją. Po praėjusių metų matematikos egzamino fiasko, šiais metais abiturientų rezultatai daug geresni. Ar moksleiviai išmoko skaičiuoti, ar užduotys buvo lengvesnės? Vandalai suniokojo istorinį Kauno pasididžiavimą – Žaliakalnio funikulierių. Išlaužė duris, sudaužė šviestuvus. Amerikos prezidentas Vilniuje važinėjo su šarvuotu limuzinu vadinamu žvėrimi, kuriame įmontuotas net kulkosvaidis.

Daugiau nei 15 tūkstančių abiturientų šiandien laikė vieną svarbiausių – matematikos egzaminą. Po praėjusių metų, kada neišlaikiusių buvo daugiau nei trečdalis, moksleiviai, sako, jam ruošėsi itin rimtai, o jau po egzamino dauguma kalbintų abiturientų džiūgavo, kad užduotys buvo kiek lengvesnės ir vylėsi, jog egzaminą išlaikyti pavyks.  Palinkę prie užduočių lapų abiturientai Šiaulių Jovaro progimnazijoje sprendė matematikos uždavinius.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

2023-ieji – pokyčių Lietuvos mokyklose metai. Ypač daug dėmesio bus skiriama savo prastumu nustebinusių mokinių matematikos rezultatų gerinimui. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pasirūpinti sklandžiu mokymo procesu yra ne tik ministerijos, bet ir savivaldybių darbas. O šios savo ruožtu tikina nesulaukiančios jokios pagalbos iš valstybės. Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Pasikeitimų yra daug.

Pasibaigus abiturientų egzaminų sesijai, vis dar ieškoma atsakymų, kodėl tiek daug moksleivių neišlaikė matematikos. O vienoje Lazdijų rajono gimnazijoje jo neįveikė net 80 procentų abiturientų. Vieni kaltina karantiną, kiti – kad matematika yra per sunkus dalykas. Lazdijų rajono, Seirijų Antano Šmuidzinavičiaus gimnazijoje, mokslo metai pasibaigė slogia nuotaika – panašu, kad moksleiviai per 12 metų taip ir neišmoko matematikos. Valstybinio egzamino neišlaikė net 82 procentai abiturientų.

Pasitvirtino, kad skandalu virtusio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų. Prieš savaitę, paaiškėjus, kad egzamino rezultatai daug blogesni nei pernai, ministrė Šiugždinienė paprašė atlikti papildomą jo analizę. Ją atlikusi komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau už du sudėtingesnius uždavinius turėjo būti skirta daugiau taškų, tad sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.

Pusei Lietuvos nuščiuvus dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, kurie dar nė nepaskelbti oficialiai, progimnazijos mokytoja teigia, jog jos tai visai nestebina, nes visas mokymo procesas Lietuvoje yra sujauktas, o požiūris į mokymąsi yra atsainus.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi mokytoja progimnazijoje vaikus moko lietuvių kalbos, tačiau panašų vertinimą teigia girdinti ir iš savo kolegių matematikos mokytojų.