Kodėl egzaminai kasmet tampa galvos skausmu tūkstančiams mokinių? Ar dabartinė švietimo sistema geba tinkamai paruošti jaunus žmones ateities iššūkiams? Ir kokių pokyčių reikia, kad Lietuvos švietimas judėtų į priekį? Apie tai diskutuoja švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas.
Lietuvos egzaminų sistema kasmet eksperimentuoja su mokiniais
Vienas pirmųjų buvo lietuvių kalbos egzaminas – nuo praėjusių metų jis yra kiek pasikeitęs. Dabar mokiniai gauna tam tikras ištraukas ir turi arba interpretuoti kūrinį, arba analizuoti tam tikrą problemą. Kaip jums atrodo, ar apskritai buvo teigiamas sprendimas pakeisti anksčiau buvusį lietuvių kalbos egzaminą ir jo sudėtį?
G. Sarafinas: Lietuva yra ypatinga tuo, kad nuolat keičia, eksperimentuoja, vaikams neleidžia atsikvėpti, neleidžia žinoti ir suprasti, kas jų laukia. Jie visada yra tarsi eksperimentiniai triušiai: ant jų vis bandoma, ieškoma, kas veikia, ir vis nesiseka.
Matome, kad ilgainiui egzaminų užduotys, o kartu ir rezultatai Lietuvoje, tampa nebepalyginami. Jeigu paimtume šių metų lietuvių kalbos, istorijos ar chemijos egzaminus ir palygintume juos su praėjusių metų, matytume, kad jie labai stipriai skiriasi.
Pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzaminas šiemet buvo tarsi lengvesnis, aiškesnis negu pernai. Kita vertus, B lygio egzaminas buvo vos ne sunkesnis negu A lygio egzaminas, tai yra amžinas chaosas. Niekas nesusistiguoja, niekas neveikia. Mane visada glumina ir stebina – atrodo, turime profesionalų, edukologų, švietimo ekspertų, daug mokslo daktarų, bet pati sistema funkcionuoja pakankamai iškrikusiai. Taip mes kenkiame savo vaikams.
Kodėl lietuvių kalbos egzaminas kelia daugiau neaiškumo nei anglų kalbos?
Per lietuvių kalbos egzaminą, kitaip nei anglų kalbos, tiesiog rašome didelį rašinį. Tuo metu anglų kalbos egzamine yra klausymo užduotis, teksto suvokimo ir tam tikros gramatinės užduotys. Kodėl taip skiriasi?
G. Sarafinas: Kiek jau 10 metų kalbu su žmonėmis, kurie šioje srityje gyvena ir ją išmano, jie dažnai sako, kad kaip orientyrą galėtume turėti anglų kalbos egzaminą, nes jis yra tobulai sudarytas – ten viskas pamatuojama ir patikrinama. Beje, Lietuvos mokiniai nuostabiai gerai laiko anglų kalbos egzaminą, nes jie supranta, ko iš jų norima, o lietuvių kalbos egzamine jie to nesupranta.
Žiūrint į kiekvieną egzaminą atskirai, susidaro įspūdis, kad jį kuria atskira respublika, ir tarpusavyje jie nebendrauja, dėl to kiekvienais metais užduotis kuria vis kiti žmonės. Vyksta konkursai, egzaminų užduočių kūrimo konkursą laimi tam tikra mokytojų ar dėstytojų grupė.
Prieš trejus metus mums buvo pažadėta, kad ta pati grupė kurs užduotis dvejus ar trejus metus, kad būtų tęstinumas, tačiau nieko panašaus nėra. Dėl to vaikai kiekvieną kartą mėtomi į nežinią, jie nesupranta, kas jų laukia. Man net kartais kyla mintis, kad Nacionalinė švietimo agentūra virš savo durų ar ant sienos galėtų užsirašyti: „Mes nemėgstame vaikų, nemylime mokinių, nekenčiame jaunų žmonių ir gimnazistų“, nes jie negalvoja apie pasekmes.
Pažiūrėjus į bet kurį egzaminą matome, kad mokiniai išeina dažniausiai su negatyvia nuostata, teigdami, kad visai ne taip įsivaizdavo. Ką daro Nacionalinė švietimo agentūra? Jie tikrina ne tai, ką mokiniai moka, o tai, ko jie nemoka. Galima rasti daug dalykų, kurių žmogus nemoka ar neskaitė, bet tai neturėtų būti valstybinio brandos egzamino užduotis.
Tikslas yra pamatuoti žmogaus brandą, todėl tai ir vadinama valstybiniais brandos egzaminais. Žmogus neprivalo visko žinoti.
Kodėl mokiniai lietuvių kalbos egzaminą išlaiko prasčiau negu anglų kalbos? Ar viskas priklauso nuo vertinimo ir egzamino kompozicijos?
G. Sarafinas: Taip, viskas priklauso nuo egzamino kompozicijos. Apie lietuvių kalbos egzaminą diskutuojame jau dešimtmečius – nuolat matome pakankamai nykius rezultatus, didelį neišlaikiusiųjų procentą arba prastus įvertinimus.
Jauni žmonės amžinai skundžiasi sakydami, kad nežino, ko iš jų norima. Negi sunku kompoziciškai sustruktūruoti šį egzaminą ir numatyti, ką norime iš vaikų išgauti? Ar norime sužinoti, ar jie yra raštingi, ar moka gramatikos ir skyrybos taisykles? Ar norime sužinoti, ar jie yra kūrybingi? Viską galima pasverti ir pamatuoti, bet jeigu nežinome, ko norime, tai ir egzaminas tampa neaiškus – nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką.
Brandos egzaminų chaosas gali kainuoti mokiniams svajonių studijas
Šiemet daug pasipiktinimo sukėlė chemijos ir matematikos egzaminai, nes teigiama, kad jų užduotys neatitiko mokymosi programos. Kaip įmanoma sudaryti užduotis, kurios neatitinka programos?
G. Sarafinas: Kadangi Lietuvoje labai trūksta įvairių mokytojų, jie turi didelius krūvius, dažnai dirba daugiau negu etatu – 1,3 ar 1,5 etato. Be to, mokytojų prašoma rašyti vadovėlius, rengti ugdymo programas ir mokytojai tiesiog nebegali tiek visko aprėpti.
Lietuvoje dažnai mokymo programas kuria nebe mokytojai, dirbantys su vaikais, o dėstytojai, jie užkelia reikalavimų lygį. Lygiai taip pat yra ir su egzaminų užduotimis. Mokytojai, kurie dirba su mokiniais, jaučia, kad užduotis dažnai kuria žmonės, nedirbantys mokyklose ir atitrūkę nuo realybės.
Įsivaizduokite, kiek mums buvo žadama nuo praėjusių metų rugpjūčio: viską sutvarkysime, tikrai nereikės pridėti papildomų 10 taškų, paruošime kokybiškas užduotis. Tai žadėjo ir Nacionalinė švietimo agentūra, ir ministerija. Ateina birželis, ir vėl viskas iš pradžių. Tiesiog nesuprantu, ką dabar darys Švietimo ministerija – ar vėl kurs grupę? Ką ta grupė duos?
Jeigu 10 tūkst. vaikų pasirašo peticiją teigdami, kad tai, kas su jais daroma, yra nenormalu; jeigu vaikai po egzamino verkia; jeigu sako, kad užduočių kompozicija yra visai kitokia nei bandomajame egzamine ar per pamokas 11 ir 12 klasėse, tai ne vaikai yra keisti, o rengėjai yra neadekvatūs.
Yra ir dar vienas niuansas: daug mokinių turi didelių svajonių ir nori laikyti A lygio egzaminą. A lygyje užduotis reikia padaryti sunkesnes, kūrėjai tai ir daro, tačiau vaikams nėra tinkamai paaiškinta, kas bus, jeigu jie rinksis B lygį, todėl jie desperatiškai renkasi sunkesnį A lygį.
Ateina laikyti egzamino ir mato, kad mokykloje to nesimokė, korepetitorių nesamdė ir nebuvo paruošti netikėtumams. Kiekvienas mokytojas dėsto kitaip. Mokytojas, dirbantis pagal naują programą dvejus metus, matė tik vieną bandomąjį egzaminą, o atėjus tikrajam pamato, kad jis skiriasi kelis kartus. Kas kaltas? Akivaizdu, kad Nacionalinė švietimo agentūra.
Dabar vaikai reikalaus atsakomybės, o mes vėl matysime nesuvokiamus viražus. Galbūt vėl sakys, kad nuleido kartelę iki 25 balų. Išlaikiusiųjų gal ir bus nemažai, tačiau bus stipriai pakenkta vidutinių gabumų vaikams ir talentingiausiems, kurie svajoja stoti į tokias specialybes kaip medicina, odontologija ar aviacija. Jiems reikia labai aukštų balų, o šįkart jų gauti gali nepavykti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
P.S. pvz. dvyliktokai šiai metais pagal programą visus metus mokėsi esė, o egzamine nei vieno klausimo. Gal laikas pagaliau atleisti egzaminų sudarinėtojus?
