Plačiau apie tai, kas laukia naujos koalicijos ir kokių dar pokyčių galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Kodėl socialdemokratai atsisakė „Nemuno aušros“
Kaip apskritai vertinate šį socialdemokratų žingsnį sustabdyti partnerystę su „Nemuno aušra“ ir ką tai atneš?
M. Baltrukevičius: Vienu metu atrodė, kaip sakė prezidentas Gitanas Nausėda, kad kantrybės taurė turbūt dugno neturi. Gegužės viduryje mes neturėjome jokios aiškios datos, kuri galėtų būti atskaitos taškas, kada šis klausimas bus galutinai sprendžiamas.
Tada atrodė visai logiška tikėtis, kad jeigu buvo pasakyta, jog per gegužės mėnesį bus nuspręsta, o niekas nevyksta, tai eilinį kartą tiesiog pučiamas burbulas, kad kažkas gali įvykti, tačiau praėjusios savaitės viduryje jau pamatėme pirmąsias ryškesnes indikacijas.
Panašu tai, kad tik labai siauras žmonių ratas turėjo tikslią informaciją, kas vyksta. Dalis partijos narių, lojalūs Mindaugo Sinkevičiaus sąjungininkai, lygina jį su Algirdu Mykolu Brazausku ir ramiai žurnalistams kalbėjo, kad greičiausiai niekas nesikeis. Mindaugui Sinkevičiui tikrai pavyko sukurti intrigą, nes iš socialdemokratų stovyklos ėjo labai prieštaringi signalai.
Mindaugas Sinkevičius (nuotr. Oresto Gurevičiaus) (nuotr. Elta) Manau, kad tai lėmė keli dalykai. Vienas iš jų, apie kurį galbūt ne tiek daug kalbame – artėja pirmininkavimas Europos Sąjungai. Keisti Vyriausybę prieš pat pirmininkavimą yra labai rizikinga, todėl dabar tam atsidarė tam tikras galimybių langas.
Kitas dalykas – Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai. Mūsų įprastame Lietuvos politiniame kontekste dalis jo pasisakymų galbūt jau nebešokiruotų, tačiau Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai kontekste tai atrodo visai kitaip.
Įsivaizduokite: valdančiosios partijos lyderis pareiškia, kad Lietuvoje rudenį bus perversmas – apie tai rašo ne tik vietinė žiniasklaida, bet ir didžiausi Europos leidiniai – „BBC“, „The Telegraph“ ir kiti – socialdemokratams šis kontekstas pasirodė per daug žalingas. Tas nuolatinis fonas, kai Remigijus Žemaitaitis vieną savaitę atleidinėja vienus ministrus, kitą savaitę – kitus, galiausiai lėmė sprendimą, kad visam tam reikia padėti tašką.
R. Urbonaitė: Tai nėra švarus lapas
Gerbiama Rima, kaip galvojate jūs? Ką šis sprendimas atneš socialdemokratams ir apskritai, nutraukus dvejus metus trukusį bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ – kodėl tai buvo padaryta?
R. Urbonaitė: Kai kas sako, kad tai yra galimybė viską pradėti nuo naujo, švaraus lapo, bet aš visą laiką pabrėžiu, kad tai tėra iliuzija. Negalima tiesiog paimti ir ištrinti to, kas buvo iki šiol. Neįmanoma ištrinti tos koalicijos, kuri buvo sudaryta su „Nemuno aušra“ fakto – juk mums 2 kartus buvo pasakojama, kad tokia koalicija yra neišvengiama, nes žmonės taip balsavo.
Dabar akivaizdu, kad ta koalicija buvo sudaryta ne dėl to, kad žmonės taip balsavo, o dėl to, kad tai buvo išskirtinai socialdemokratų pasirinkimas. Lygiai taip pat atkreipsiu dėmesį į tai, kad ir premjerų pasirinkimai yra socialdemokratų darbas.
Rima Urbonaitė (Lukas Balandis/ BNS nuotr.) Man atrodo, kad čia svarbus ne tik kolegos minėtas Europos Sąjungos kontekstas, bet ir bendras „Nemuno aušros“ veikimo būdas, kuris tiesiog traukė partiją žemyn. Socialdemokratams prireikė visiško atsinaujinimo, nes jie padarė klaidą ir faktiškai tai jau pripažino – tiek dėl koalicijos formavimo, tiek dėl premjerės Ingos Ruginienės paskyrimo.
Ar pasiteisins posakis „geriau vėliau negu niekada“, dar pamatysime. Tai labai priklausys nuo to, kaip atrodys naujoji vykdomoji valdžia ir nauja koalicinė sutartis. Mindaugui Sinkevičiui teks nešioti geležines klumpes, norint, kad situacija pasitaisytų, o reitingų kritimas būtų sustabdytas ir pavyktų sugrąžinti rinkėjų pasitikėjimą ilgesniam laikui. Priešingu atveju artėjantys savivaldos ir ypač Seimo rinkimai jiems gali būti labai nesėkmingi.
Ar Mindaugas Sinkevičius taps naujuoju premjeru?
Kokių pokyčių mes galime tikėtis?
R. Urbonaitė: Be jokios abejonės, sudėtis keisis. Viskas priklausys nuo to, kas tikrai bus naujasis premjeras. Iš to, ką kalba tiek dabartinė premjerė, tiek pats Mindaugas Sinkevičius, abejonių dėl tokio scenarijaus lieka labai mažai. Aišku, politikoje niekada negali būti 100 proc. tikras, kas įvyks, bet jeigu premjeru tampa Mindaugas Sinkevičius, mes pagaliau matome partijos pirmininką, kuris supranta, ką reiškia būti partijos pirmininku.
Iki šiol jo kalbos, kad jis toliau dalyvaus Jonavos mero rinkimuose, vertė stebėtis ir kelti natūralų klausimą: jeigu eini į Jonavos merus, kas 2028-aisiais metais Seimo rinkimuose ves partiją? Tokios nacionalinės lyderystės labai trūko. Jeigu jis perims Vyriausybės vairą, mes tikrai matysime naują komandą, kurią naujasis premjeras dėliosis pagal save.
Esminis klausimas bus tai, dėl ko jis susitars su koalicijos partneriais. Dabar atsilaisvina 2 ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos, bet nebūtinai jos tiesiogiai atiteks demokratams. Gali įvykti apsikeitimas ministerijomis, galbūt demokratai norės ne dviejų, o trijų ministerijų – tai bus sudėtingas derybų procesas.
Žiūrint į dabartinę situaciją ir viešojoje erdvėje sklandančius pasvarstymus, gali pasikeisti ne tik premjeras, bet ir nemaža Vyriausybės kabineto dalis. Laukia labai darbingas laikas, vadinamojo „agurkų sezono“ vasarą tikrai nebus.
Matai, kaip galvojate jūs? Turint omenyje socialdemokratų deleguotus ministrus – kas galėtų juos pakeisti?
M. Baltrukevičius: Tai turbūt labai logiška – jeigu keičiasi premjeras, tuomet nebe taip svarbu, kiek ministrų lieka dirbti ir kiek ateina naujų, nes tai automatiškai reiškia viso proceso pradžią nuo 0 – nebus ta pati Vyriausybė su minimaliais kosmetiniais pakeitimais.
Mindaugas Sinkevičius viename iš savo pasisakymų užsiminė, kad pokyčiai ministrų kabinete bus tokio masto, jog bet kokiu atveju reikės tikrintis pasitikėjimą Vyriausybe. Ar jis turėjo omenyje tai, kad poste nelieka Ingos Ruginienės, ar kad tų pokyčių bus tiesiog daug – dar pamatysime.
Dėl finansų ministro situacija yra suprantama, jeigu keičiasi premjeras, naujasis Vyriausybės vadovas paprastai nori savo žmogaus, nes finansų ministras pagrįstai traktuojamas kaip dešinioji premjero ranka.
Matas Baltrukevičius Vidaus reikalų ministerija taip pat galėtų būti geras scenarijus nuimti įtampą po visų nemalonių istorijų su Registrų centru ir paaiškėjusios informacijos apie duomenų nutekėjimą. Idealiame pasaulyje, jeigu aplinkybės taip stipriai neverstų Mindaugo Sinkevičiaus imtis premjero pareigų, manau, kad jam vidaus reikalų ministro postas būtų visai patogus – atsakomybė ne pati didžiausia, bet jis jau dirbtų Vilniuje, nes efektyviai vadovauti partijai iš Jonavos yra labai sudėtinga, tačiau panašu, kad socialdemokratų pirminis planas yra Sinkevičius premjero poste.
Dalis ministrų postų gali keistis ir dėl to, kad demokratai turės savų pageidavimų, pavyzdžiui, Energetikos ministerija. Šiandien Mindaugas Sinkevičius pasiūlė variantą, kad demokratai galbūt norėtų perimti Energetikos ministeriją, bet paliktų tą patį ministrą dirbti toliau. Nors iš vienos pusės Sinkevičius stengiasi kurti įspūdį, kad pokyčiai nebus drastiški, akivaizdu, kad jie bus neišvengiami ir pakankamai reikšmingi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
