Janulevičius pasakė, kaip Kinijos veiksmai kirto per Lietuvos ekonomiką

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę gerokai įpykdė Kiniją. Ši savo ruožtu jau ėmesi mūsų šalies ekonomikai kenkiančių veiksmų – stabdomi krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Ekonominei situacijai nepadeda ir santykiai su nedemokratiniu Baltarusijos režimu.

Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Gendant Lietuvos politiniams santykiams su nedemokratiniais režimais, genda ir ekonominiai santykiai su tokiomis valstybėmis kaip Baltarusija, Kinija. Sakykite, ką jūs kaip ekonomikos praktikas galite pasakyti kaip mūsų verslas jau pajuto tuos blogėjančius ekonominius santykius?

Deja, taip, mes jaučiame, kad politika neatsijiema nuo ekonomikos. Pirmoje vietoje kalbant apie šalia esančią kaimyninę valstybę – tai mes matome ir per migrantus, ir po truputį verslui persiduoda tam tikri dalykai. Bandoma atsisakyti lietuviškų prekių importo į Baltarusiją ir kad jos dingtų iš lentynų. Matyt, yra ir valdžios institucijų nurodymai, kalbant apie Lietuvą, Latviją, Lenkiją.

Kalbant apie Kiniją, čia yra truputį kitokia situacija. Negalima Kinijos lyginti su Baltarusija. Kinijos pastarųjų savaičių poveikis verslui iš tikrųjų pasijuto. Akivaizdu, kad tiems atvejams buvo kažkiek iš anksčiau ruoštasi, nes daugelis įmonių būtent per logistiką pajuto, kad Lietuva nėra prioriteto šalis. Logistika, konteineriai, taip pat žaliavų teikimas pradeda strigti arba yra atidedamas vėlesniam laikui. Tuo tarpu kitos kaimyninės šalys, kaip matome, kol kas dirba be trikdžių.

Jeigu Lietuvos asocijuotoms verslo struktūroms būtų leista turėti bent mažytį balsą vykdant užsienio politiką, ar jūs būtumėte pritaręs tam sprendimui, kuris buvo priimtas pripažįstant Taivano atstovybę?

Aš manau, kad ir mūsų valdančioji koalicija nesitikėjo tokios aršios reakcijos, bent jau iš Kinijos pusės. Tiesiog bandoma neleisti, kad kitos šalys pasektų mūsų pavyzdžiu. Mes už demokratinius procesus, bet reikėtų daugiau bendro tarimosi prieš priimant tam tikrus sprendimus.

Galbūt ekonomistai ir sako, kad eksporto ar importo prasme tai nėra pagrindinis mūsų partneris, bet turime suvokti, kodėl mes kalbame apie tai. Todėl, kad žaliavos, kurias mes perdirbame Lietuvoje, toliau juda į kitas šalis eksportu. Čia galime sakyti 0,7 proc. poveikio, 1 proc. poveikio, iš tikrųjų nėra taip. Esmė yra žaliavos, kurias mes perkame kitose šalyse, perdirbame pas save ir eksportuojame toliau į TOP 10 šalių, esančių Europos Sąjungos viduje.

Mes tiesiog prarasime rinką dėka tų žaliavų brangimo arba kitų logistinių grandžių. Kalbėti, kad tai gali paveikti tik 0,7 proc., būtų tikrai neatsakinga, nes tai yra žymiai daugiau supantis mechanizmas. Aišku, viską galima diversifikuoti.

Kiek laiko prireiks tam srautų diversifikavimui?

Aš manau, kad geriausiu atveju pusės metų, nes yra sudarytos sutartys iki metų galo patiekti tam tikrą produktą.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
x
xxL
2021-08-26 13:11:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai kas trukdo Lietuvai apsunkinti kinietiškų prekių tranzitą į ES ir muitus pvz. xiaomi ir kitiems kinijos brandams? Nuodugni muitinės patikra ir muitų mokesčiai leistų iš komos prisikelti vietos gamintojams.
Atsakyti
0

a
algis
2021-08-26 08:18:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
sia krize sukele ne lietuva o lanzbergis
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų