Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ekonomikos prognozės vis dar tiesiogiai susijusios su pandemijos aktualumu ir viruso, jo atmainų, plitimu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Griežtų karantinų pavyks išvengti

Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, „Swedbank“ ekonomistai rėmėsi prielaida, kad Sars-Cov-2 viruso delta atmaina bei, tikėtina, kitos atmainos, plis, tačiau skiepai užtikrins efektyvią pagalbą užkertant kelią blogiausioms pasekmėms, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

„Ekonominės pasekmės šiuo metu gerokai mažesnės nei pirmųjų bangų metu. Prie pandemijos prisitaikė ir verslai, ir gyventojai. Nors gyventojų lūkesčiai sumažėjo, elgsena nelabai keičiasi – vartojimas nesustoja ir lieka pažeisti tik keli sektoriai, susiję su kelionėmis ar artimu fiziniu kontaktu.

REKLAMA

Todėl net ir matydami sparčiai plintančią delta atmainą, nemanome, kad valstybės grįš prie griežtų karantinų“, − sako vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Visgi jis sako, kad dalies gyventojų nenoras skiepytis išlieka ne tik sveikatos, bet ir ekonominių pasekmių turinčia problema.

„Lietuvoje ši problema ne tokia opi, kaip Latvijoje, kur tik apie 45 proc. yra gavę vieną skiepo dozę. Skepticizmo yra visur, dalis visuomenės renkasi kitokį kelią, bet pastaruoju metu skeptikų argumentų sąrašą papildė Izraelio ar JK pavyzdžiai, kurios yra vienos labiausiai pasiskiepijusių valstybių ir ten rodoma pirštu, kad virusas vėl plinta beveik taip, kaip prieš tai.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, Izraelis, kaip didžiąją dalį visuomenės paskiepijusi valstybė, mato, kad nors sergamumas dabar ir yra tokiame lygyje kaip žiemą, hospitalizuojamų ligonių yra dvigubai, o nuo viruso mirštančių – trigubai mažiau. Tai būtent vien skiepų nauda“, − teigia N. Mačiulis.

Ekonomika augs

Banko atstovai prideda, kad, nepaisant besitęsiančios pandemijos, daugelyje Vakarų valstybių gyventojai ir verslai prisitaikė prie naujos realybės, todėl vartojimas ir ekonominis aktyvumas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.

„Dėl to ir daugelis paslaugų sektorių pakankamai gerai šiuo metu vertina savo situaciją ir augimo perspektyvas. Mes vertiname, kad Eurozonos BVP bendrai šiemet dar nepasieks priešpandeminio lygio, bet Baltijos šalyse tai jau matome. Apskritai, krizė Eurozonoje buvo staigi gili, kaip ir kitur, bet labai trumpalaikė“, − prideda N. Mačiulis.

Jo teigimu, daugelis valstybių vis dar taiko įvairias fiskalines bei monetarines skatinimo priemones, todėl prognozuojama, kad spartus augimas tęsis bent artimiausius dvejus metus.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet yra ir rizikų. Naujos viruso atmainos gali dar labiau padidinti jo plitimą ir pavojingumą, o tai neigiamai paveiktų lūkesčius bei paklausą. Tačiau nemažesni sukrėtimai galimi ir pasiūlos pusėje – viruso proveržiai besivystančiose šalyse priverčia stabdyti gamyklas, sutrikdo uostų veiklą, didina daugelio žaliavų ir komponentų kainas bei kaitina ir taip jau didelę infliaciją“, − rizikas vardina N. Mačiulis.

Lietuvos BVP prognozė − sumažinta

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad bankui teko sumažinti ir kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozes.

„Atsigavimą, kurį prognozavome 2022 metais, jis jau įvyko 2021 metais. Be to, puse procento punkto vertiname, kad Lietuvos BVP augimą sumažins eksporto į Baltarusiją praradimas ir galimai mažesnis eksportas į Kiniją.

(...) Diplomatinių ryšių su Kinija atšalimas ar nutraukimas aišku sumažins eksportą, bet Lietuvos palaikymas Taivanui gali turėti ilgalaikės ekonominės naudos“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, pasak ekonomisto, Baltarusijos tranzito praradimas bus labiau susijęs su pasekmėmis kelioms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uosto direkcijai.

„Bet nacionaliniu mastu tai didelio, apčiuopiamo poveikio nebus, netgi prie pačio blogiausio scenarijaus, kuomet prekybiniai, ekonominiai ryšiai nusloptų visai“, – sakė N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomikai pavojaus perkaisti nėra

Bankas taip pat informuoja, kad liepą infliacija Lietuvoje siekė 5 proc. ir, tikėtina, iki metų galo pasieks 6 proc.

„Mažėti pradės tik kitais metais. Bet to priežastys – išorinės, nes maždaug 2 trečdaliai infliacijos yra susijusę su pabrangusiu transportu ir nuo liepos 1 dienos šalyje pabrangusiomis elektra Ir dujomis“, – prideda N. Mačiulis. 

Jo teigimu, neprognozuojama, kad infliacija išsilaikys ilgai – tikėtina, kad kitais metais kris iki 3,7 proc. Visgi rizika, kad infliacija ir kitąmet išliks virš 5 proc. – yra, bet ji nedidelė, sako N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas taip pat sako, kad infliacija yra ir vienas iš pagrindinių ir nerimą keliančių ekonomikos perkaitimo rodiklių, tačiau jis tik vienas iš kelių ir susijęs su išoriniais veiksniais.

„Lietuvos perkaitimo indeksas kol kas nesiunčia jokių pavojaus signalų. Vienas rodiklių yra produktyvumo ir darbo užmokesčio santykis.

Per 5 metus atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau nei produktyvumas, tačiau įmonės, net ir nekylant darbuotojų produktyvumui, sugebėjo išlaikyti konkurencingumą“, – sako N. Mačiulis.

Banko pranešime žiniasklaidai taip pat pridedama, kad šiemet Lietuvos ekonomika spurtavo greičiau nei buvo tikėtasi – prie to prisidėjo itin didelė lietuviškų prekių paklausa eksporto rinkose, entuziastingas gyventojų vartojimas ir atsigaunančios investicijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų