Prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atvažiuoja Kinijos Liaudies Respublikos ambasadai priklausantis BMW automobilis. Jame Kinijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua. Pekino atstovus Lietuvos diplomatai iškvietė dėl Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pasisakymo, kuris sukėlė milžinišką tarptautinį skandalą.
„Pagal tarptautinę teisę buvusios sovietų sąjungos šalys net neturi faktinio statuso. Nes nėra tarptautinio susitarimo, kad tai suverenios šalys“, – kalba Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaie.
Pekino atstovas viešai ne tik kvestionavo postsovietinių valstybių nepriklausomybę, bet ir dar prancūzams įrodinėja, kam priklauso Krymas, argumentuoja, kad tai Rusijos dalis.
„Visų pirma, tai visiškai nepriimtina. Ir vėliau šiandien trys Baltijos šalys išsikvies Kinijos atstovus ir paprašys paaiškinti: ar Kinijos pozicija dėl nepriklausomybės pasikeitė? Norime priminti, kad mes nesame posovietinės šalys, mes buvome šalys, kurias neteisėtai okupavo Sovietų Sąjunga“, – kalba Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pekino atstovus išsikvietė pasiaiškinti ne tik Lietuva. Lygiai tas pats vyksta Latvijoje. Tiesa, čia, skirtingai nei Vilniuje, Pekino atstovai žurnalistams dar pasako keletą žodžių.
„Ar Kinija nepripažįsta Baltijos šalių nepriklausomybės? – Mes gerbiame suverenitetą visų valstybių“, – sako Kinijos ambasados atstovė Suna Danhuea.
Kinijos atstovai duris varstė ir Estijos užsienio reikalų ministerijoje, ir Prancūzijoje. Europos valstybės klausė, ar jų ambasadoriaus Prancūzijoje išstojimas atspindi ir visos Kinijos nuomonę. Į kilusį skandalą sureagavo ir Lietuvos Prezidentūra.
„Pateiktas komentaras visiškai prieštarauja tai pačiai tarptautinei teisei, į ką buvo referuota, tai visiškai neatitinka tų faktinių aplinkybių vertinant iš teisinės pusės“, – tvirtina Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Labai smagu matyti, kad ir Prancūzija gana jautriai ir stipriai sureagavo, buvo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Sulaukėm ir palaikymo žinučių ir iš paprastų Prancūzijos piliečių“, – sako Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.
Galų gale į savo ambasadoriaus žodžius sureagavo ir pati Kinija.
„Žlugus Sovietų Sąjungai, Kinija buvo viena pirmųjų šalių, užmezgusių diplomatinius santykius su atitinkamomis šalimis. Nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo Kinija visada laikėsi abipusės pagarbos ir lygybės principo, siekdama plėtoti dvišalius draugiškus ir bendradarbiavimo santykius. Kinija gerbia respublikų suverenios valstybės statusą po Sovietų Sąjungos iširimo“, – tikina Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mano Ning.
„Kinijos užsienio reikalų ministerija lyg ir paneigė ambasadoriaus pasisakymą, bet iš kitos pusės tai rodo, koks vidinis disputas vyksta pačioje Kinijoje dėl santykių su rytų Europos, postsovietinėmis valstybėmis, neatsižvelgiant į jokiu tarptautinės teisės klausimus“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nori, kad Pekino atstovas Prancūzijoje būtų paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Šią iniciatyvą palaiko daugiau nei 100 politikų iš skirtingų valstybių, kurie kreipėsi į Prancūzijos užsienio reikalų ministrę.
Šiuo metu Europos šalys su Kinija diskutuoja skirtinguose formatuose. Pasak Pavilionio, Europos Sąjungoms narėms atėjo laikas kalbėti vienu balsu, o ne grupėmis ar individualiai.
„Šiuo klausimu susisiekiau su nemažai mūsų regionų pirmininkų, kurie vis dar dalyvauja 14+1 formate ir pasakiau, nu kaip jums atrodo, tokie teiginiai. Ar jums neatrodo, kad tas formatas, kur mes su Baltijos šalimis išėjome, įteisinantis tą požiūrį. Jūs tiesiog nuolankiai klausote šalies, kuri įteisina Krymo okupaciją ir kėsinasi į jūsų suverenitetus“, – sako Ž. Pavilionis.
Kinija bando skaldyti Europos valstybes, dalį jų pažeminti.
„Yra kvestionuojamas valstybių egzistavimas, bandoma kurti spaudimą joms, bandoma išreikšti nepasitikėjimą jomis dėl Lietuvos laikysenos Taivano atžvilgiu, tarsi rodant, kad tokių mažų šalių vieta yra patylėti“, – kalba Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Nors Kinija paneigė savo atstovo žodžius, pasak Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje, Pekino pateiktas paaiškinimas yra nepilnas.
„Dviprasmiškas tas paaiškinimas. Man trūko aiškios Kinijos žinios dėl Krymo. Tai paslėpta po tam tikromis diplomatinėmis fazėmis. Taip pat svarbu, ne vien žodžiai, o ir veiksmai. Matom, kad Kinijos ambasadorius toliau dirba Prancūzijoje, nėra atšauktas, nėra aiškaus pasmerkimo. Ir paties ambasadoriaus nemačiau jokio paneigimo“, – teigia N. Aleksiejūnas.
Prancūzijos Vyriausybė per pirmadienį numatytą susitikimą su Kinijos ambasadoriumi Paryžiuje pažadėjo išreikšti griežtą priekaištą dėl jo pastabų apie buvusias sovietines valstybes.
