žygimantas pavilionis

Grupė Seimo konservatorių siūlo išplėsti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, palaikančių agresorius, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neišdavė leidimo „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas įvertino situaciją, kada valdančiųjų gretose esantis partijos pirmininkas yra laikomas nepatikimu Lietuvoje dirbant su tam tikrais dokumentais.

Trečiadienį Londone turėjusios vykti aukščiausio lygio derybos dėl karo Ukrainoje baigties žlugo nė neprasidėjusios. Volodymyras Zelenskis įsiutino Donaldo Trumpo komandą, kai pareiškė, kad Ukraina jokiu būdu nesutiks su Krymo pripažinimu Rusijai. Dėl to į Londoną vykti atsisakė du svarbiausi Trumpo atstovai – Marcas Rubio ir Steve'as Wittkoffas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko. Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Savo autobiografinėje knygoje prezidentas Gitanas Nausėda atskleidžia, kokios įtampos tuo metu sklandė tarp jo ir valdžioje buvusių konservatorių. Pasak prezidento, lūžis įvyko tada, kai jis nusprendė prezidento rinkimuose dalyvauti savarankiškai, o ne nuo konservatorių. Nausėda pasakoja, kad Tėvynės Sąjunga siekė ne kartą jį kompromituoti, nuolat ieškojo priekabių.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. Negana to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas aštrią kritiką tradicinių sąjungininkių atžvilgiu, pareiškė, kad Europa praranda savo teisę į žodžio laisvę ir kad jai sunku dorotis su imigracija.

Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl paramos mainais pasiūlė atiduoti retųjų žemės metalų. Socialinių mokslų daktaras, diplomatas, valstybės tarnautojas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis įvertino Ukrainos karo svarbą ir ko tikėtis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nieko nelaukus ir pradėjus vykdyti savo užmojus, socialinių mokslų daktaras, diplomatas, valstybės tarnautojas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis įvertino jo užsienio politiką bei ryšius su Lietuva, ir kur reikėtų dar patobulėti. Jis taip pat papasakojo, kaip iš tiesų yra svarbu laikytis žodžio prieš D. Trumpą, kokią jam įtaką padarė Dalia Grybauskaitė bei apžvelgė daugelį kitų aspektų.

Seimo nariai atostogų neturi, tačiau parlamentarai masiškai patraukė ilsėtis. Dalis jų neliko Lietuvoje ir didžiausias metų šventes sutiko kitoje šalyje ar net kitame žemyne. Oficialiai Seimo nariai neturi atostogų, nes pagal Konstituciją parlamento veikla yra nepertraukiama. Tačiau dauguma Seimo narių išeina ilsėtis tarp sesijų.  Seimo rudens sesija visada prasideda rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-ąją. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantis Žygimantas Pavilionis teigia, kad Laurynas Kasčiūnas yra ryškiausias lyderis, galintis perimti konservatorių partijos vairą. Todėl, pasak politiko, būtent aplink jį partijai ir reikėtų telktis. „Manau, kad mes turime susitelkti aplink stipriausią lyderį šiuo metu, o pasitraukus Ingridai (Šimonytei – ELTA), jis (Laurynas Kasčiūnas – ELTA) toks yra“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Po žinios apie Ingridos Šimonytės apsisprendimą nekandidatuoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkus, pateikęs savo kandidatūrą pranešė Žygimantas Pavilionis. „Patvirtinu, kad pranešiau TS-LKD sekretoriatui, jog dalyvausiu partijos pirmininko rinkimuose. Kviečiu Jus kartu tęsti žygį už Lietuvos lyderystę ir žmogaus orumą mūsų regione, Europoje, laisvame pasaulyje.

Konservatorius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis trečiadienį pasigendantis prezidento Gitano Nausėdos vaidmens reaguojant į situaciją Sakartvele po vietos parlamento rinkimų. „Antrojo rinkimų turo metu net sekmadienį dirbau ir aš, ir Gabrielius Landsbergis.

Trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetai (ERK) ragins Europos Sąjungą (ES) stiprinti Lenkijos sienų apsaugą, mažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų suskystintų dujų. Apie tokius siekius pirmadienį Seime vykstančioje spaudos konferencijoje pranešė ERK pirmininkas Žygimantas Pavilionis. „Mūsų sienos segmente migracija didėja beveik 190 procentų. Visą smūgį šiuo metu priima Lenkija.

Sulaukus neigiamos Seimo Teisės departamento išvados ankstesniajam, grupė parlamentarų registravo naują įstatymo projektą, kuris aiškiau reglamentuotų ambasadorių skyrimo tvarką. Projekte numatoma, kad naujasis ambasadorius skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki pareigas einančio ambasadoriaus kadencijos pabaigos. Pataisos inicijuotos po keliskart užsitęsusių Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros derybų dėl naujų diplomatinių atstovų skyrimo.

Šiu ometu Čikagoje (JAV) vyksta Demokratų Konvencija – JAV demokratų partijos nacionalinis suvažiavimas. Antrąją suvažiavimo dieną į susirinkusiuosiu kreipėsi buvęs prezidentas Barackas Obama su žmona Michele. Beje, Demokratų Konvencijoje dalyvauja ir lietuvių.

Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda, nusprendęs nepritarti konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai, pasielgė „neprezidentiškai“. Visgi, politikas įsitikinęs, kad G. Landsbergis „mūšį“ su prezidentu laimėjo morališkai. „Man tenka šiek tiek apgailestauti dėl tos visos prezidento pozicijos. (...) Neprezidentiška taip elgtis.

Šią savaitę Maskvoje buvo išpuolis prieš Lietuvos ambasadą: keturi neidentifikuoti kaukėti vandalai anksti ryte raudonais dažais išterliojo Lietuvos ambasadą. Po šio išpuolio Užsienio reikalų ministerija Rusijos atstovams įteikė griežto protesto notą – ambasadą saugoję rusų pareigūnai nereagavo į išpuolį. Vis tik kai kurie įspėja, kad Rusija nėra saugi šalis ir visko dar gali nutikti.

Seimo vicepirmininkas, parlamento Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis leidžia suprasti, jog Prezidentūros pozicija Izraelio ir Palestinos konflikto atžvilgiu keičiasi. Politikas mįslingai užsimena, kad požiūris į įvykius Artimuosiuose Rytuose tampa radikalesnis esą dėl vieno iš šalies vadovo Gitano Nausėdos komandos narių laikysenos. „Bandau išlikt diplomatiškas, bet nesu įkvėptas vieno žurnalisto, įsitvirtinusio Daukanto aikštėje, pažiūromis.

Parlamentas ketvirtadienį Seimo vicepirmininku paskirtą Žygimantą Pavilionį patvirtino ir Europos reikalų komiteto vadovu. „Šiuo nutarimo projektu siūloma panaikinti Žygimanto Pavilionio kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas ir jį patvirtinti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko“, – posėdžio metu sakė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. Už šį siūlymą balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė 2, prieš balsavusių nebuvo.

Konservatoriai pinigus rinkiminei kampanijai pradėjo leisti dar nepatvirtinus sąrašo į Seimo rinkimus. Dalis vidiniame konservatorių reitingavime į Seimą dalyvavusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių skyrė lėšas politinei savireklamai partijoje. Vienuoliktoje konservatorių daugiamandatės sąrašo vietoje atsidūręs Žygimantas Pavilionis šiam tikslui išleido daugiausiai – per 3647 eurų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kartu su kitų šalių parlamentų ir Europos Parlamento atstovais trečiadienį pasirašė atvirą laišką dėl viso įšaldyto Rusijos valstybės turto, ne tik iš jo gauto pelno, panaudojimo.

Vilniuje viešėję  „Hamas“ įkaitų artimieji su ašaromis akyse pasakoja apie tai, ką teko patirti jų šeimoms per teroristų išpuolį, ir prašo įvesti sankcijas pusšimčiui asmenų ir organizacijų, siejamų su „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadu“ (PIJ). Vilniuje „Hamas“ įkaitų artimieji iš nevyriausybinės organizacijos „Raoul Wallenberg Centre for Human Rights“ susitiko su Seimo Užsienio reikalų komitetu.

Sakartvele tvyrant įtampai dėl „užsienio agentų“ įstatymo į Tbilisį vyksta kelių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parlamentarų delegacija, tarp jų – ir Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Šį vizitą inicijavo Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas Rothas, pranešė Seimas.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.

Lietuvos politikai griežtai smerkia vėlų šeštadienio vakarą Irano surengtą beprecedentį dronų ir raketų antpuolį prieš Izraelį. „Tai nepriimtina ir nepateisinama“, – apie Irano ataką socialiniame tinkle „X“ sekmadienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis situaciją Artimuosiuose Rytuose ragino kuo skubiau deeskaluoti.

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) vėl spręs ambasadorių skyrimo klausimą. Pasak komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, viliamasi sutarti dėl vienos svarbiausių atstovybių. Visgi, jis neatskleidžia, ar tai yra daugiau kaip pusmetį be vadovo veikianti ambasada Lenkijoje. „Rytoj tęsime paskutinių aukščiausių paskyrimų svarstymą. Liko tik kelios sostinės ir tikiuosi, kad bent dėl vienos mes sutarsime“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.

Ispanijai svarstant pripažinti Palestinos valstybingumą, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis tvirtina, jog tai „nėra įkvepiantis pavyzdys“, kuriuo galėtų sekti Lietuvos politikai. Anot konservatoriaus, didžioji dalis Vilniaus strateginių partnerių ir sąjungininkų laikosi kitokios pozicijos ir svarstytų pripažinti Palestiną tik tada, kai kariaujančios pusės pasiektų susitarimą.

Ketvirtadienio rytą Seime buvo paminėtas Lietuvos priklausymo NATO kariniam aljansui jubiliejus – šiai sąjungai priklausome jau 20 metų. Nors pranešimo metu jautėsi pakili atmosfera, kiek kitokį toną pasirinko Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis pareiškė, jog NATO, kurioje nėra vietos Ukrainai, yra beprasmiška, o šalis jau buvo „parduota“ tris kartus – taip pat ir per NATO viršūnių susitikimą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad nugalėjus Kremliaus režimą, vienas iš pagrindinių reikalavimų bus Baltarusijos deokupacija ir tuomet ši valstybė galės žengti europinės integracijos keliu. Taip jis kalbėjo penktadienį spaudos konferencijoje Seime, vykstant tarptautiniam Kalinausko forumui, kuriame daugiausiai dėmesio šiemet skiriama Baltarusijos europinei integracijai.

Penktadienį posėdžiausiantis Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) toliau svarstys Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas kandidatūras į diplomatinių atstovybių vadovus. „Tęsime darbus.

2018 m. konservatorių remiamu kandidatu šalies vadovo rinkimuose siekęs tapti Žygimantas Pavilionis patvirtino bendravęs su Valstybės saugumo departamentu (VSD). Visgi, jis tikina, kad susitikimų metu nėra kalbėjęs apie buvusį bendrapartietį ir tuometį konkurentą Vygaudą Ušacką.  „Neneigiu savo susitikimų su VSD. Su jais dirbu 30 metų. Tačiau tai yra nesusiję su politine kova.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) antradienį uždarame posėdyje aptars JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimą poveikį Lietuvos ir regiono saugumui.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procedūras, jau yra parengtos. Politikas tikina registruosiąs projektą jau kitą savaitę. „Projektas paruoštas. Bandysime dabar sutelkti tam tikrą paramą šiam projektui. Manau, galbūt jau po šios sesijos registruosime“, – Eltai pirmadienį sakė Ž. Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui prakalbus apie terminą, iki kada šalies vadovas turėtų apsvarstyti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktus kandidatus į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Prezidentūra teigia, kad komiteto kišimasis į procedūras dabartinėje stadijoje gali būti vertinamas kaip spaudimas Daukanto aikštei ir Vyriausybei.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, konfliktą spręsti pirmadienį toliau bandys Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). „Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis sako, kad politiniai ginčai dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo rodo, jog prezidentui nerūpi nei užsienio politika, nei valstybės interesai. „Turėjo galimybę prezidentas visus kompromisus surasti per metus su kapeikom, tačiau kelia dramą lygioje vietoje. Na, kaip lygioj – vietoje, kur įplieskus ugnį, ypač Varšuvoje, Lietuvai gali įvairiai pasibaigti“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Užsienio reikalų ministerijai ir Prezidentūrai susikirstus dėl ambasadoriaus Lenkijoje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis siūlo klausimą išspęsti Seime, į kitą posėdį kviečiasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę.

Vokietijos kanclerio Olafo Šolco užsispyrimas neduoti Ukrainai daugiau ir galingesnių ginklų žlugdo Kyjivo pastangas pasiekti lūžį karo su Rusija frontuose. Taip dienraščiui „Die Welt“ praėjusią savaitę teigė vokiečių atsargos generolas Klausas Wittmannas.  Apie tikrą ir tariamą Vokietijos paramą Ukrainai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis su Latvijos ir Estijos kolegomis lankosi Izraelyje, kur planuoja su šios šalies atstovais pasirašyti deklaraciją, kuria turėtų būti pasmerkti Rusijos ir Irano veiksmai tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose.

Dešimtys lietuvių iš Izraelio pasiekė Lietuvą. Grįžo ir keliasdešimties piligrimų grupė. Jie neslepia, kad į Lietuvą grįžo ne tik su Dievo, bet ir klebono, kuris juos globojo, pagalba.  Apie tai, kaip lietuviai pabėgo iš karo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Jiezno klebonas Rolandas Bičkauskas.

Seimas, vieningai balsuodamas už rezoliuciją dėl teroristinių išpuolių ir karo agresijos prieš Izraelio valstybę, griežtai pasmerkė Irano remiamos tarptautinės teroristinės grupuotės „Hamas“, perėmusios valdžią Gazos Ruože 2005 m., pastarųjų dienų kruvinus neišprovokuotus išpuolius bei pareiškė nuoširdžią užuojautą Izraelio žmonėms dėl žuvusių aukų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad dėl konflikto su darbuotojais ambasados darbas Londone paralyžiuotas, dėl to ambasadorius Eitvydas Bajarūnas turi būti atšauktas iš pareigų. „Yra patinė situacija ir ją reikėtų spręsti. Aš labai norėčiau, kad už ambasadoriaus skyrimus ar atšaukimus atsakingos institucijos spręstų kartu. Tai būtų geriausias atvejis“, – trečiadienį po URK posėdžio sakė Ž. Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo įstatyme nustatyti, kad Europos Sąjungos ir NATO vėliavos galėtų būti nuolat iškeltos prie, virš ar ant valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų. Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.

Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) posėdžio metu aptars padėtį Kalnų Karabache. Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kaip šioje situacijoje gali prisidėti Seimas ir Vyriausybė. „Pasitarsime kaip mes, kaip parlamentarai, galėtume prisidėti savo dalyvavimu, žinant, kad ryšius turime su visomis Kaukazo šalimis“, – teigė politikas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kol kas nesiima vertinti pranešimų apie galbūt netinkamo dviejų Lietuvos diplomatų – ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno bei Lietuvos atstovo NATO Deivido Matulionio – elgesio, laukia Užsienio reikalų ministerijos (URM) tyrimo, sako komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai kartu lankysis Taivane, šeštadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Pranešime nurodoma, kad vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui ir gynybai, taip pat verslui, prekybai ir ekonominei partnerystei.

NATO šalių vadovų sprendimas kol kas neduoti Ukrainai kvietimo stoti į Aljansą ypač įaudrino Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Konservatorius Žygimantas Pavilionis viešumoje net pradėjo gąsdinti Jungtinių valstijų prezidentą Joe Bideną ir visą jo administraciją, kad jei J. Bidenas nepakeis savo sprendimo Ž. Pavilionis paveiks Amerikoje gyvenančias lietuvių ir kitų šalių bendruomenes, kad šios nebalsuotų už J. Bideną ir demokratus būsimuose rinkimu...

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis sako, kad Vilniuje priimtame NATO viršūnių komunikate trūksta aiškumo dėl sąlygų, kurias Ukraina turi išpildyti norėdama tapti Aljanso nare, ir tai „gali būti pasaka be galo“. „Galima sakyti, kad Ukrainai sutrumpintas kelias į NATO, bet to aiškumo mums ir pritrūko.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad NATO lyderių Vilniuje patvirtina pozicija dėl Ukrainos yra miglota ir ją reikės taisyti kitąmet Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.  Tai jis teigė NATO lyderiams antradienį Vilniuje sutarus, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.