„Informaciją apie sveiką gyvenseną daug lietuvių vis dar praleidžia nematydami, toks fenomenas yra“, - taip dalies visuomenės nusiteikimą sveikatos mitybos ir gyvensenos klausimais apibūdina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Skatinančios ir motyvuojančios rūpintis sveikata informacijos, anot pašnekovo, yra tikrai daug, ir Lietuvoje ji prieinama įvairioms gyventojų grupėms. „Bet gyventojų aktyvumo procentas ir pirkinių krepšeliai rodo, kad sveikata pas mus nėra vertinga prekė, daugelis vis dar stokoja sąmoningumo. Toks įspūdis, kad lietuviai valgo taip, tarsi tai būtų jų „paskutinė vakarienė”, o toliau - kaip bus, taip bus”, - pasakoja SAM specialistas.
Netaisyklinga mityba - vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, skatinančių lėtinius susirgimus. Lietuvai ši statistika negailestinga - širdies ir kraujagyslių ligos bei onkologiniai susirgimai mūsų šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal širdies infarktų skaičių.
Visgi, pastaruosius keletą metų aktyviai skambinant pavojaus varpais, susidomėjimas sveika mityba ima sparčiai didėti, teigia dr. A. Kranauskas ir pastebi, kad šiuo metu beveik kas trečias gyventojas žino ar bent yra girdėjęs ir apie „Rakto skylutę” - simbolį, kuriuo Lietuvoje žymimi sveikatai palankesni maisto produktai. Kuo išskirtinė ir kodėl verta kiekvieno vartotojo dėmesio ta „Rakto skylutė” bei ja ženklinti maisto produktai?
Daugybe mokslinių tyrimų jau įrodyta, kad su tam tikru maistu į mūsų organizmą kas dieną patenka ir medžiagos, dėl kurių sukelto „efekto” organizmui, ilgainiui teks neišvengiamai minti gydymo įstaigų slenksčius. Prevencinių priemonių tokiai grėsmei yra labai daug, bet viena iš lengviausių - gausiame maisto prekių asortimente pirmiausia ieškoti „Rakto skylutės” simboliu paženklintų maisto produktų. Šis simbolis žymi įprasto maisto produktus, tačiau sveikatai palankesnius – juose yra įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Į „Rakto skylutės“ simboliu ženklinamus maisto produktus neleidžiama dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai.
Sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema, žymima „Rakto skylutės“ simboliu, Lietuvoje įsteigta 2014 metais, siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą, sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, o vartotojui padėti lengviau šiuos produktus atrasti tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų (pvz., daugiau maistinių skaidulinių medžiagų ir vitaminų turinčią duoną tarp kitų duonos gaminių, mažesnio riebumo ir ne tokį saldų jogurtą ar net sveikatai palankesnės sudėties dešreles tarp kitų šios grupės mėsos gaminių).
„Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurio savininkė - Švedijos Nacionalinė maisto agentūra. Tai plačiausiai Europoje paplitęs simbolis tarp panašios paskirties ženklų, jį Europos Komisija laiko pozityviu ir objektyviausiu. „Šį ženklą pirmiausia įteisino valstybės, kurios šiandien jau turi geriausius gyventojų sveikatos rodiklius” - teigia kalbintas SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo specialistas. - „Ši skandinaviška sistema turi gilų mokslinį pagrindą, juo remiantis suformuoti ir toliau tobulinami maisto ženklinimo kriterijai, dėl kurių atnaujinimo tariasi visos sistemą naudojančios šalys: Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, o nuo 2016 metų - ir Makedonija“.
Skandinavijos šalių rinkoje yra jau virš dešimt tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu - 208 ženklinti produktai, tačiau, vertinant sistemos naudojimo laikotarpį bei mūsų rinkos apimtis, Lietuvos aktyvumas yra džiuginantis, šalies gamintojai vis labiau atsigręžia į sąmoningą vartotoją ir rūpinasi savo produkcijos kokybe bei sveikumu.
Visgi, anot kalbinto SAM specialisto, tam tikrų maisto produktų kategorijų – ypač pieno ir mėsos – sveikesnio maisto asortimente Lietuvos rinkoje labai trūksta. Tačiau pagaminti, tarkime, mažesnio riebumo dešrelę, kuri atitiktų „Rakto skylutės” kriterijus, Lietuvos mėsos gamintojams yra rimta užduotis, mat daugeliui mėsos pakaitalų, kurie yra naudingi žmogaus sveikatai, kelią užkerta dar nuo „anų laikų” likęs privalomas mėsos produktų skirstymas į rūšis. Tos rūšys – tai grynumo, bet ne palankumo sveikatai kategorijos, o „aukščiausia rūšis“ - nebūtinai sveikiausia. Svarbu tai, pabrėžia dr. A. Kranauskas, kiek tame produkte riebalų.
Ilgą laiką Lietuvos mėsos gamintojų atstovai tikino, kad sveikatai palankesnių mėsos gaminių dešrų ir dešrelių kategorijoje negali būti ir niekada nebus, tačiau lietuviui, kaip sakoma, nieko nėra neįmanomo – tokių produktų jau yra, o šiais pasiekimais pirmieji džiaugiasi „Klaipėdos mėsinės” technologai.
Iššūkių ir nestandartinių sprendimų nebijanti „Klaipėdos mėsinė” prie mitybos įpročius gerinančios iniciatyvos prisijungė 2017 metais, kilus sumanymui sukurti naują produktą - virtą dešrą ar dešreles – gaminių iš jautienos asortimento paįvairinimui. „Pradėjus domėtis, kuo galėtume būti išskirtiniai su nauju produktu, atradome žalią „Rakto skylutės” simbolį. Pagaminti gero skonio dešreles, atitinkančias „Rakto skylutės” kriterijus, tikrai sudėtinga. Dirbome ilgai ir kūrėme sunkiai. Procesas truko beveik metus, buvo atlikta keliasdešimt specializuotų tyrimų, daug bendradarbiauta su užsienio technologais, teko atnaujinti įrangą – taip gimė Limousine linijos dešrelės, gaminamos iš aukštos kokybės liesos jautienos, – naujo produkto kelią prisimena „Klaipėdos mėsinės” vadovas Marius Valančius.
Sveikesnių mėsos produktų asortimentą papildžiusiose „Klaipėdos mėsinės” jautienos dešrelėse riebalų kiekis siekia 8-9 procentus („Rakto skylutė“ leidžia iki 10 proc. riebalų), iš kurių riziką sveikatai keliantys sotieji riebalai sudaro vos 3,8-4,3 procento. Šių dešrelių gamyboje taip pat nenaudojami ir E raide žymimi maisto priedai. Tai absoliuti naujiena Lietuvos mėsos rinkoje, gamintoją, beje, privertusi įveikti nemenkus iššūkius. „Jautiena iš esmės yra daug tamsesnės spalvos, lyginant, tarkime, su kiauliena, todėl vienas iš iššūkių buvo pasiūlyti vartotojui patrauklią spalvą, nes žmonės įpratę, kad dešrelė yra rausva ar rožinė. Naujos mūsų dešrelės yra natūralios jautienos mėsos spalvos, jų gamyboje nenaudojami jokie spalvos dažikliai ar balintojai”, – naujo produkto kelią prisimena „Klaipėdos mėsinės” generalinis direktorius Marius Valančius..
Dažniau rinktis liesą mėsą, ypač jautieną, sveikesnės mitybos specialistai ragina ne šiaip sau - kuo daugiau mėsoje raumeninio audinio, tuo daugiau joje baltymų ir žmogaus organizmui nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Jautiena taip pat yra vienas geriausių vitamino B12 ir geležies šaltinių. Visgi, įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad lietuviai jautienos valgo šiek tiek per mažai. Iš dalies tai lemia tradicijos, iš dalies – ir aukštesnė jautienos kaina. Vis tik, kainų skirtumas ne visuomet yra toks, kad vertėtų taupyti geresnės sveikatos sąskaita. „Limousine linijos dešrelės iš jautienos yra natūraliai šiek tiek brangesnės, nei įprastos dešrelės, bet skirtumas tėra keliasdešimt centų – tai ir kokybiškas, ir protingai brangesnis produktas“, – naujų dešrelių kainos ir kokybės santykį vertina M. Valančius.
Lietuvos rinkoje nuolat atsirandantys nauji „Rakto skylutės" simboliu pažymėti maisto produktai naudingi ne tik racionaliau besirenkantiems maistą vartotojams - šios išskirtinės produktų kategorijos atsiradimas Lietuvoje naudingas ir maisto gamintojams bei šalies ekonomikai, nes plečia maisto produktų asortimentą, didina vartotojų ratą bei atveria naujas eksporto galimybes, ypač į Skandinavijos šalis.
„Rakto skylutės" ženklinimo sistema - valstybinė ir nekomercinė, todėl kiekvienas maisto gamintojas gali savanoriškai ir nemokamai šiuo simboliu ženklinti rinkai tiekiamus maisto produktus, jeigu jie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus kriterijus. „Tokia yra politika visų Skandinavijos šalių, taip pat ir Lietuvos - kad sveikesnio maisto ženklinimui nebūtų jokio barjero, kad vyktų energinga tokio asortimento plėtra”, - atkreipia dėmesį kalbintas SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. A. Kranauskas. Ženklo naudojimo kontrolę, kaip ir bet kokios kitos informacijos, skelbiamos maisto produktų etiketėse, atsakingai atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Virš 200 pavadinimų mėsos gaminių Lietuvos ir pasaulio rinkoms tiekianti „Klaipėdos mėsinė" palankesnių sveikatai dešrų bei dešrelių asortimentą jau pristato didžiųjų prekybos centrų lentynose. Šiuo metu prekyboje galima rasti virtas ir karštai rūkytas jautienos dešreles (viso trijų skonių), paženklintas „Rakto skylutės“ simboliu. Ne tik nauju skoniu, bet ir sveikesniu pasirinkimu šią vasarą taip pat galės mėgautis iškylautojai – Limousine linijos karštai rūkytos dešrelės idealiai tinkamos kepimui, nes jų gamyboje nenaudojama nitritinė druska. „Ateityje išskirtinės Limousine linijos produktų iš jautienos asortimentą ketiname plėsti, todėl sveikata besirūpinantiems vartotojams tikrai turėsime ką pasiūlyti” – sako „Klaipėdos mėsinės” vadovas M. Valančius.
Visų „Rakto skylute“ ženklintų produktų, šiuo metu esančių Lietuvos rinkoje, sąrašas yra čia.
Su „Rakto skylute” ženklinamų maisto produktų kriterijais galima susipažinti čia.
