tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai rodo, kad bandymas reguliuoti maisto produktų kainas nėra veiksminga priemonė kovoje su infliacija, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai rodo, kad bandymas reguliuoti maisto produktų kainas nėra veiksminga priemonė kovoje su infliacija, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

REKLAMA

Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs LB valdybos pirmininkas teigia, kad šios priemonės padeda tik nukelti problemą į ateitį, bet iš esmės jos nesprendžia.  

„Pagrindinė maisto produktų kainų kilimo priežastis yra karas Ukrainoje. Prisiminkime, kur buvo viso to pradžia. Buvo neeksportuojami javai ir kitos maisto grandinėje dalyvaujančios dalys, buvo didžiulė paklausa ir brangino visą produkciją.  

Antra, didžioji dalis dabartinės infliacijos yra kylanti iš maisto produktų veiksnio. Bet visai neseniai tai buvo energijos veiksnys. Bet matome, kad baimė, kad dujų kainos pasieks kosmosą ir bus tuščios saugyklos, neišsipildė. Saugyklos vis dar puspilnės, žiema yra pakankamai šilta, dujų kainos krito iki prieškarinio lygio. Tai tas veiksnys atslūgo. Bet maisto veiksnys atitinkamai liko.  

REKLAMA

Kalbant apie tai, ar maisto kainų reguliavime galima daryti poveikį, aš manau, kad tai labai brangiai kainuoja valstybei. Pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, manau, yra nepasiteisinanti priemonė.  

REKLAMA

Jeigu nebūtų buvę eksperimentų, kuriuos padarė Lenkija, kuri įvedė 0 proc. PVM, arba Vengrija, kuri apribojo tam tikrą būtiniausių maisto prekių krepšelio kainą. Jeigu mes negalėtume matyti tų rezultatų, o infliacija ten siekia beveik 20 proc. šiuo metu, tai galbūt dar vertėtų bent teoriškai apie tai padiskutuoti. Tos teorinės diskusijos buvo praeitų metų pradžioje. Bet konkretūs pavyzdžiai rodo, kad tai yra tik problemos nuspyrimas į ateitį, bet ne problemos sprendimas“, – kalbėjo laidos svečias.  

REKLAMA

Lietuvos bankas pagerino ekonomikos prognozes šiems metams – teigiama, kad ekonomika augs 1,3 proc. G. Šimkus teigia, kad pagerinti prognozes leido valstybės taikomos paramos priemonės.   

„Šitas pagerinimas, prognozių patikslinimas 2023-iems metams, didžiaja dalimi yra susijęs su tuo, kad mes anksčiau nežinojome, kokios yra valstybės paramos priemonės. Ir bendra paramos suma yra 3,5 proc., kuri ir įvairių kompesacijų forma, ir pajamų įvairioms socialinėms grupėms skyrimas.  

REKLAMA
REKLAMA

Be jokios abejonės, tai paskatins ekonominę aplinką. Bet tos bendros niūriokos tendencijos pakankamai išlieka“, – sako LB valdybos pirmininkas.  

Tarptautinis valiutos fondas sako, kad trečdalis pasaulio patirs recesiją. G. Šimkus teigia, kad dėl to kaltos aplinkybės, su kuriomis mes gyvename jau kelerius metus.  

„Tai susiję su tais pačiais veiksniais, su kuriais mes jau gyvename jau keleri metai. Manau, kad po kažkiek metų mes atsigręšime atgal ir klausime, kaip taip galėjo būti, nes Covid-19 pandemija, prekių tiekimo grandinių sutrūkinėjimas, Rusijos šantažas, kainos energijos rinkose pradėjo augti 2021 metų antroje pusėje, buvo sunku paaiškinti, kas vyksta, prasidėjo prakeiktas Rusijos karas prieš Ukrainą, viso to pasekmės maisto kainų staigus didėjimas, infliacijos pikas. Tai yra didžiuliai vienkartiniai neprognozuojami ir labai stiprūs veiksniai, kurie veikia visą šitą ekonominę aplinką“, – pažymi G. Šimkus.  

REKLAMA

Lietuvoje prognozuojamas 1,3 proc. ekonomikos augimas, o tai yra beveik dvigubai didesnis augimas, nei JAV prognozuojamas augimas, keturis kartus didesnis negu euro zonos vidurkis. G. Šimkus teigia, kad Lietuvos padėtį šiek tiek gelbėja darbo rinka. 

„1,3 proc. augimas nėra, vadinkim taip, itin geras augimas. Nes pagal 2022 metų prognozę augimas bus 2,5 procento, tai tas sulėtėjimas yra pakankamai ryškus. Vėlgi, reikia pasakyti tokį dalyką, kad jeigu praėjusių metų IV ketvirtis bus bent jau ne 0, bent jau ne nuosmukis, tai greičiausiai 2023 metų prognozę reikės peržiūrėti. Kas gerina mūsų ekoniminę aplinką. Tai pirmiausia yra darbo rinka, darbo užmokesčio spartus didėjimas, kas formuoja pakankamai stiprią vidaus paklausą. Ir net su tokiu beprecedenčiai dideliu ir, deja, per dideliu infliacijos lygiu, realusis vartojimas Lietuvoje sumažėjo pakankamai nedaug, tad, vėlgi, jis yra pakankamai stiprus.  

REKLAMA

Galima kalbėti apie verslo aplinką. Tai pramonė susidūrė su tam tikru nestabilumu: išaugo savikaina. Darbo rinkoje šiek tiek atlėgo darbuotojų trūkumas. Kituose sektoriuose dinamika nėra tokia niūri, kokio buvo tikimasi prasidėjus karui Ukrainoje“, – sako G. Šimkus.  

Visą pokalbį žiūrėkite laidos įraše viršuje.  

Kiek bus nurašinėjimas, ant karo Ukrainoje? Ar nepavargote bemeluodami, viskas nurašoma ant karo, Ukrainiečiai tikrai žinodami tiesa pakraipų.
Kai ivede 21% pvm sake cia tik laikinai. Labai jau ilgai tas laikinai. Grazinkit 18% pvm
Paistalai banko pirmininkui būtų negerai, mažiau jam į asmeninę sąskaitą byrėtu pinigai, afera
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų