Pigios elektros era baigėsi ne praėjusių metų pabaigoje, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. Ji baigsis kitąmet. Taip teigia elektros importuotojai.
Kiek kitąmet vartotojai mokės už elektrą, labai priklauso nuo to, kiek kainuos importuojama energija. Lietuva maždaug pusę reikalingos elektros importuoja. O kitais metais importo dalis turėtų dar padidėti, rašo „Lietuvos rytas".
Mat Energetikos ministerija nusprendė kasmet pirkti vis mažiau brangesnės elektros iš Lietuvoje veikiančių šiluminių elektrinių. Taip jas siekiama priversti naudoti daugiau biokuro.
„Apie dabartines importuojamos elektros kainas kitąmet galėsime tik pasvajoti.
Nežinau priežasčių, dėl kurių elektros kaina galėtų likti tokia kaip dabar", – teigė Estijos valstybinės energetikos bendrovės „Eesti Energia" antrinės įmonės „Enefit" vadovas Liudas Liutkevičius.
Pasak „Eesti Energia" atstovo, elektros kainą didins ir gerėjantys ekonomikos lūkesčiai.
Šiemet daugelis elektros pardavėjų stebėjo „Inter RAO Lietuva" veiksmus. Didžiausias rusiškos elektros importuotojas iš dalies diktavo kainų madas. Todėl tikėtina, kad panaši situacija bus ir kitąmet.
Rusiškos elektros importuotojai taip pat teigia neturintys kuo paguosti.
„Brangsta nafta, dujos. Auga elektros poreikis. Taigi viskas eina link to, kad kitąmet importuojama elektra brangs", – teigė „Inter RAO Lietuva" komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.
Jo teigimu, ateities prognozes mūsų rinkai geriausiai nusako Skandinavijos elektros rinka „Nord Pool", kur kainos kopia aukštyn.
Panaši situacija yra ir Lietuvos elektros biržoje – čia vidutinė elektros kaina auga jau kelis mėnesius iš eilės. Kad importuojama elektra Baltijos šalims brangs, perspėja ir bendrovės „Latvenergo prekyba" direktorius Gatis Junghanas.
„Skandinavijos įtaka visai Baltijos šalių elektros rinkai tik didėja. Jeigu norime sužinoti, kaip keisis kainos netolimoje ateityje, pasidomėkime kainomis Suomijoje", – „Lietuvos rytui" sakė G.Junghanas.
Vidutinė „Nord Pool" elektros kaina rugsėjį ūgtelėjo daugiau kaip 18 proc., palyginti su rugpjūčiu, ir sudarė 51,2 euro už megavatvalandę (MWh).
Tuo tarpu pernai panašiu metu kaina laikėsi ties 35 eurais už MWh. Mūsų šalies šiluminėse elektrinėse gaminama elektra – nekonkurencinga. Mat didžiosios elektrinės naudoja dujas, kurių kaina taip pat sparčiai kopia aukštyn. Iki šiol valstybė dalį šalyje pagaminamos elektros superka ir taip remia elektrines.
Tačiau Energetikos ministerija užsimojo keisti nusistovėjusią tvarką. Jau šįmet iš elektrinių bus supirkta 180 mln. kilovatvalandžių mažiau elektros nei pernai.
„Lietuvoje veikia laisvoji elektros rinka. Kas pasiūlys pigiau, iš to ir bus perkama. Jeigu mūsų elektrinės galės pasiūlyti pigiau nei importuotojai, iš jų bus nupirkta", – teigė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.
Pasak jo, dėl naujos tvarkos kitąmet elektros importas į Lietuvą greičiausiai dar paaugs.
