Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai.

REKLAMA

Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus. Vis dėlto taip paprastai jie neturi teisės įsidarbinti mūsų šalyje ir bent savo mokesčiais bent iš dalies padengti išlaidas.

Siūlo duoti šansą

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad pabėgėliai – gana trokštami darbuotojai, nes, kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, kai kurioms iš jų ir ekonominę gerovę pavyko pasiekti, nes prie to prisidėjo darbuotojai iš trečiųjų šalių.

REKLAMA

„Kita vertus, žinome, kad Lietuvoje jau yra įmonių, kur dirba ir vietnamiečiai, ir filipiniečiai, Vidurinės Azijos gyventojai. Buvau vienoje įmonėje ir kalbėjausi su siuvėjais, tai jie net reikalauja savo vadovų, kad pakviestų daugiau darbuotojų iš Vietnamo, nes, kai jų dirbs daugiau, jie gaus daugiau užsakymų ir daugiau pajamų, didės atlyginimai.

Tai patys darbuotojai puikiai supranta, kad iš aplinkinių vietų surasti darbuotojų nelabai išeina“, – sako D. Arlauskas.

Pasiteiravus, kaip atvykusiems darbuotojams sekasi adaptuotis prie darbo ir gyvenimo kultūros Lietuvoje, D. Arlauskas nemato jokių ypatingų problemų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kažkaip pasaulyje visi sugeba adaptuotis, tai kodėl Lietuvoje negalėtų? Net nėra apie ką diskutuoti – tiesiog, kai kažkas nenori, tada prasideda pasiteisinimai kultūra, visa kita. Gi nėra taip, jie gi ne žvėrys kokie iš kitos planetos“, – sako D. Arlauskas.

Jis teigia, kad diskutuoti, reikia ar nereikia pabėgėlius darbinti, kai verslas akivaizdžiai signalizuoja apie darbuotojų trūkumo problemą, ne laikas, nes Lietuvos darbo rinka laukia darbo jėgos.

Visgi konfederacijos prezidentas spėja, kad kartais renkantis darbinti atvykėlius vis dar problema išlieka vyraujantis požiūris į juos.

„Mes kol kas į juos žiūrime kaip į nusikaltėlius, lyg jie su pistoletais kišenėse ir pan. Aš manau, kad ten daug yra nelaimingų, bet gabių žmonių, į kuriuos reikia pasižiūrėti – ką jie baigę, kokius įgūdžius turi. O mes kol kas kalbame, kaip juos uždaryti ar išsiųsti atgal.

Reikėtų duoti šansą susitikti su darbdaviais, pasižiūrėti, gal kas nors ir tinka, ypatingai kokiame paslaugų sektoriuje, kur jie tikrai gali dirbti, ir ligoninėse, socialinės globos skyriuose, restoranuose, kirpėjais – begalė paslaugų sektoriuje yra tokių pozicijų“, – sako D. Arlauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Užtrunka gauti leidimus

Kaip BNS teigė Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė, mažesnių miestelių verslininkai taip pat ieško norinčių dirbti pabėgėlių, bet ne visada pasiseka jų rasti.     

„Yra ir pasiūla, ir paklausa. Nemažai įsidarbintų tų žmonių. Vietos verslininkai prašo (darbo jėgos – red. past.), bet jiems (pabėgėliams – red. past) nesuteikiami darbo leidimai“, – naujienų agentūrai teigė ji. 

„Viena maisto apdirbimo įmonė ieškojo žmogaus kepti įvairiausius kepinius. Buvo norinčių dirbti. (...) Žinau, kad ir Jonavoje, ir pas mus kelios įmonės, daugiausia susijusios su maisto gamyba, ieškojo. Įdarbintų, turi pakankamai darbo. Jie suinteresuoti, kad būtų pastoviam darbui žmonės, o ne laikinam“, – pridūrė seniūnė. 

Kaip skelbia BNS, registruotis UT pabėgėliai gali ne iškart. Kol priimamas sprendimas dėl papildomos apsaugos arba pabėgėlio statuso suteikimo, paprastai užtrunka apie pusmetį. Gavę leidimus nuolat ar laikinai gyventi, į darbo rinką jie paprastai integruojasi irgi per pusmetį nuo registracijos Užimtumo tarnyboje. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kol prieglobsčio prašytojas laukia sprendimo ir dokumento (leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje), tol jis įsidarbinti negali, nebent turi specialų Migracijos tarnybos pažymėjimą, kuris patvirtina prieglobsčio prašytojo teisę dirbti laikinai“, – naujienų agentūrai sakė tarnybos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad šie užsieniečiai, kitaip negu jau turintys leidimus gyventi Lietuvoje, negali kreiptis į tarnybą ir dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse.

K. Kašauskienė sutinka, kad pabėgėliai gali įsidarbinti ir be registracijos tarnyboje – kai jie patys ir greitai susiranda darbą, o darbdaviui nereikia, kad valstybė padengtų dalį jo įdarbinimo kaštų. Bet, kaip ji pasakoja BNS, tai būna retai. 

„Registruotis neatvyksta tie, kuriems tuo metu Užimtumo tarnybos paslaugų nereikia, pavyzdžiui, mamoms, auginančioms mažamečius vaikus. Buvo ir tokių atvejų, kai asmuo, gavęs dokumentus, iš karto išvyko iš Lietuvos be registracijos Užimtumo tarnyboje“ – naujienų agentūrai pasakojo tarnybos atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

K. Kašauskienė neslepia, kad anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų.

„Dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, susitinka pokalbiui dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas“, – aiškino K. Kašauskienė. 

Užpildo tuščias vietas

Tuo metu Migracijos departamentas praneša kad didžioji dauguma užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, ketina dirbti pagal profesijas, įtrauktas į profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Tokias tendencijas departamentas stebi pagal gaunamus prašymus darbo pagrindu išduoti bei pakeisti leidimus laikinai gyventi, taip pat pagal darbo pagrindu išduodamas nacionalines vizas.

„Sąraše yra beveik 100 profesijų. Daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Be to, užsieniečiai vyksta dirbti į įmones, veikiančias statybų sektoriuje – betonuotojais, tinkuotojais, santechnikais, suvirintojais, elektrikais, taip pat į įmones, veikiančias pramonės sektoriuje – suvirintojais, elektrikais, siuvėjais, skerdikais, mėsininkais“, – informuoja Migracijos departamentas.

REKLAMA
REKLAMA

Departamento komentare naujienų portalui tv3.lt taip pat atkreipiamas dėmesys, kad trūkstamų profesijų sąrašui nuo šių metų sausio yra taikomos kvotos. Jas metams nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Jeigu užsienietis atvyksta dirbti, o jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, skirta tai ekonominės veiklos sričiai, tuomet tam, kad užsienietis būtų įdarbintas, nereikia gauti Užimtumo tarnybos (UT) sprendimo, jog užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, ar leidimo dirbti.

Išnaudojus kvotą, toliau užsieniečius galima įdarbinti bendra tvarka – UT išdavus leidimą dirbti ar sprendimą dėl darbo atitikties rinkos poreikiams.

Dažnai dirba pagal tai, iš kur atvyko

Taip pat, kaip praneša UT, užsieniečių darbo sritis neretai glaudžiai siejasi ir su šalimi, iš kurios jie atvyko.

„Stebima tendencija, kad ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais. Moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis.

REKLAMA
REKLAMA

Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą. Tuo metu moterims – sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse“, – rašoma UT tarnybos pranešime.

Visgi, kai kurie atvykėlių darbo pasirinkimai netikėti atrodo ir pabėgėlius įdarbinusiems darbdaviams.

„Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais. Būtent vyrai Sirijoje atlieka visus darbus ir darbų pagal lytį neskirsto“, – sako K. Kašauskienė.

UT tarnyba prideda, kad yra ir atvejų, kai pabėgėliai patys tampa darbdaviais.

„Baldų surinkėju įsidarbinęs Sirijos pilietis įkūrė savo verslą ir baldus gamina pats.

Kitas pavyzdys – ukrainiečio, kuris nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Šiandien jis sėkmingas vadovas“, – rašoma UT pranešime.

Tarnyba sako, kad užsieniečius domina ir galimybė persikvalifikuoti. Tai padaryti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie kalba rusiškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų