Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ministrė Gintarė Skaistė diskutavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
150 milijonų eurų tvoros statybai – ar mes šiuos pinigus skolinsimės? Ar mes turėsim biudžete pinigų?
G. Skaistė: Kadangi siena tikrai neatsiranda taip greitai, tai tikėtina, kad statybų kaštai išsidėstys per šiuos ir kitus metus. Todėl dalį lėšų reiktų numatyti iš Vyriausybės rezervo šiemet, kadangi yra paskelbta ekstremalioji padėtis, todėl tokią galimybę mes turime. Taip pat rezerve kol kas lėšų yra, kitas lėšas reikėtų suplanuoti kitų, ateinančių metų biudžete.
Bet turbūt reikia pastebėti, kad dalį išlaidų kompensuoja ir Europos Sąjunga. Kol kas vyksta derybos dėl pačio fizinio barjero statybos, tačiau kameros, stebėjimo sistemos, kurios kainuotų apie 27 milijonus eurų, galėtų būti kompensuojamos iš tam tikrų Europos Sąjungos finansinių mechanizmų. Ir taip pat kitos priemonės, tarkim pareigūnų naujos pareigybės, viršvalandžiai, kurie yra dabar atliekami, kad būtų siena saugoma, tai tokios išlaidos galėtų būti finansuojamos iš Europos Sąjungos paramos.
Kiek mums jau kainavo šita migrantų krizė?
G. Skaistė: Turbūt daugelis tų įsipareigojimų yra daroma į priekį. Tarkim tų pačių modulinių namelių nuoma paskelbta, jų išlaikymo kaštai. Akivaizdu, kad reikia skaičiuoti ne tai, kas įvyko jau iki šios minutės, bet kiek maždaug galėtų kainuoti iki metų pabaigos. Tai tikėtina, kad tai yra visgi kelių dešimčių milijonų klausimas.
Tačiau kompensacinių mechanizmų, kiek mes jau esame patyrę konkrečiai, tai esame kompensavę savivaldybėms jų patirtas išlaidas, kurios susijusios su higieninėm paslaugom, su maitinimu migrantų ir teritorijos paruošimu, kad jie galėtų ten apsistoti ir kad visgi aptvertų tas teritorijas, kad gyventojai jaustųsi saugiai. Tai tos išlaidos trims savivaldybėms jau yra kompensuotos pagal pateiktas sąskaitas, dar dviem bus kompensuota Vyriausybės posėdžio metu. Ir tiesiog esame sutarę, kad kai tos išlaidos yra įvykusios, savivaldybės pateikia savo duomenis ir tos išlaidos yra kompensuojamos.
Ar Europos Sąjunga mums dalį išlaidų kompensuos?
G. Skaistė: Šiuo metu viskas yra apmokama savivaldybėms ar kitoms institucijoms iš Vyriausybės rezervo, tačiau yra parengta paraiška Europos Sąjungos priglobsčio ir migracijos fondui, kad tos išlaidos, kurios yra susijusios su migrantų išlaikymu, maitinimu, apsauga ir pareigūnų viršvalandžiais ir naujai įkurtom darbo vietom, būtų kompensuotos.
Tačiau jau kaip kalbant apie fizinio barjero statybą, tai kol kas Europos Sąjunga nėra finansavusi nei vienai šaliai narei tokios fizinės tvoros statybų. Tačiau kalbamės ir su visais Europos Sąjungos pareigūnais, kad visgi reikia matyti situaciją realiai ir kad yra šalių, kurios piktnaudžiauja tokiomis taisyklėmis, kurias mes turime.
Galbūt atėjo laikas keisti požiūrį ir pradėti padėti šalims apsiginti nuo tokio hibridinio poveikio priemonių. Ieškome dabar sąjungininkų tarp kitų valstybių, kad visgi tas finansavimas mūsų tvorai taip pat galėtų būti skirtas.
Ar Vyriausybei sienos statyba yra prioritetinis darbas? Kiek laiko tos statybos užtruks?
G. Skaistė: Tai yra absoliučiai prioritetinis klausimas ir kol kas, mano žiniomis, projektas yra sudalintas į 3 dalis, kad galima būtų juos vykdyti paraleliai ir nereikėtų vienai kompanijai patikėti statyti viso ruožo, kas turbūt užtruktų gerokai ilgiau. Bet tiesiog ruožas yra sudalintas į 3 gabalus, kurie galėtų būti vykdomi tuo pačiu metu, ir taip, tai yra prioritetinis darbas ir mūsų uždavinys, kad tvora stovėtų kuo greičiau.
Ar padėtų tvora ir didesnis pareigūnų kiekis?
R. Malinauskas: Kadangi esu mechanikas ir žinantis, kas yra tvora ir kas yra rulonas vielos, kad ir pjaunančios, kad ir duriančios, tai ant tokio rulono vielos uždėjus porą švarkų tu gali perlipti, išsikasus pro apačią tu gali pralįsti. Tai apie tokios tvoros naudingumą sakiau, kad ji neduos ir tikrai jinai neduos (naudos – red. past.), o jeigu bus kalbama apie rimtą tvorą, kelių metrų kapitalinę tvorą dar su koncertina viršuje ar apačioje, tada be abejo rezultatas bus kitas.
Jeigu dar prie tos tvoros budės daugiau pareigūnų kaip iki šiol, tai problema išsispręs. Arba kitas sprendimas yra diplomatiniai keliai ir aš vis tik tai galvočiau, kad turėtume mes šiais laikais kalbėti ir apie diplomatinius kelius, o ne vien tik tai tvoros stulpų įkasimą.
Visą pokalbį apie tai, kiek migrantų krizė jau kainavo ir dar kainuos Lietuvai, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
