Priežastis paprasta – išlaidos gynybai. JAV karinis biudžetas 2012 metais siekė 711 mlrd. JAV dolerių. Kinija atsidūrė antroje vietoje, tačiau jos karinis biudžetas kelis kartus mažesnis – 143 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu Rusija kariuomenei pernai skyrė maždaug po 71 mlrd. JAV dolerių. Nuo jos tik šiek tiek atsiliko Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Japonija ir Indija
2012 metais asignavimai Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir sudarė apie 0,79 proc. BVP.
JAV išlaidos gynybai siekia net 4,7 proc. BVP, Kinijos – 2 proc. BVP. Rusija gynybai skiria 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto šiuo požiūriu neginčijama čempionė yra Šiaurės Korėja, kuri gynybai išleidžia apytikriai 25 proc. BVP.
Lyginant šalis pagal karių skaičių Kinija pelnytai užima pirmąją vietą. Kinijos kariuomenėje 2010 metų duomenimis tarnavo beveik 2,3 mln. piliečių, tuo tarpu JAV – 1,56 mln.
Indijos karines pajėgas sudaro 1,3 mln. karių. Šiaurės Korėjoje tėvynei tarnauja reikšminga gyventojų dalis – 1,2 mln. Rusijoje šiek tiek virš 1 mln. karių.
Akivaizdūs skirtumai atsiskleidžia lyginant Kinijos ir JAV technologinius skirtumus. Po JAV vėliava plaukioja 11 lėktuvnešių. Daugiau nei pusė viso pasaulio pajėgumų. Kinija kol kas gali pasigirti tik vienu lėktuvnešiu. Vandenynuose plaukioja 57 JAV branduoliniai povandeniniai laivai. Kinijos laivyne tokių tėra 6.
Branduolinės ginkluotės srityje lyderiauja Rusija – 11 tūkst. kovinių galvučių. JAV arsenale - 8,5 tūkst. kovinių galvučių. Likusios pasaulio valstybės dalijasi maždaug 1 tūkst. branduolinių užtaisų.
Kinija ir Rusija neabejotinai gali puikuotis reikšminga karine galia, tačiau JAV ir toliau turės prisimti psaulio policininko vaidmenį.
