Nelanksti Vyriausybės akcizų politika, nesuvaldoma alkoholinių gėrimų kontrabanda, iš rinkos stumianti legalius gamintojus, į liūną gramzdina šimtametes tradicijas išlaikiusią „Anykščių vyno“ bendrovę. „Alitos“ valdomi vyno gamintojai nebeturi užsakymų, todėl gamybos cechai užrakinti, darbo nėra. Dėl sumažėjusios gamybos ir pardavimo 33 darbuotojai atleidžiami iš darbo.
Darbo Anykščiuose nesitiki
Iš metų pradžioje buvusių 195 darbuotojų bendrovėje liks tik 162. Trečiadienį paskutinę darbo dieną atidirbo 6 valytojos, nes bendrovė pasamdė valymo paslaugas teikiančią firmą. Pamažu atleidinėjami žmonės iš aptarnaujančiųjų tarnybų – elektrikai, šaltkalviai, remontininkai, transporto tarnybų darbininkai.
„Anykščių vyno“ direktorė Violeta Labutienė teigia, kad kol kas neįteikė atleidimo lapelių administracijos darbuotojams, tačiau, pasak vadovės, dauguma jų ir be lapelių žino, kad bendrovėje dirba paskutines savaites.
Dešimtmečius bendrovėje dirbusiems žmonėms administracija kito darbo pasiūlyti negali, džiaugiasi nebent tuo, kad įstengia su jais atsiskaityti, išmoka atlyginimus ir išeitines kompensacijas.
Dėl nuo lapkričio pradžios prasidėjusių prastovų darbo vietose vidury savaitės radome vos keletą specialistų ir darbininkų.
Pardavimų vadybininkė, 52 metų Zita, bendrovėje išdirbusi 12 metų, prisipažįsta jaučianti įtampą. „Ateini į darbą, o širdis daužosi, vis galvoji, ar jau šiandien įteiks atleidimo lapelį. Eisiu registruotis į darbo biržą, bet labai abejoju, ar Anykščiuose man pasiūlys darbo. Reikės aktyviai ieškoti ir pačiai. Mano vyras taip pat dirbo bendrovėje, išėjo per ankstesnį atleidimą. Mūsų šeimai šiemetinės Kalėdos bus liūdnos“, – sako Zita.
Zitos kolegė 52 metų Rita „Anykščių vyne“ išdirbo net 30 metų. Moteris neslepia nerimo. Rita sako, kad Anykščiuose net valytojos darbą rasti sunku, o jos profesija – buhalterė.
19 metų bendrovei atidavęs šaltkalvis Albertas jau apsisprendė, kad netekęs darbo eis uždarbiauti. „Nebus kur dėtis“, – realiai padėtį vertina Albertas.
Dvi studentes dukras auginanti sekretorė Daiva sako, kad netekusi darbo Anykščiuose jo neieškos, emigruos: „Mano vyras taip pat anksčiau dirbo bendrovėje, bet išėjo dėl mažo atlyginimo ir išvažiavo užsidirbti į Švediją“. Daiva prisipažįsta, kad Anykščiuose gyventi jai labai patinka, kitur keltis širdis netraukia.
Žlugdo akcizai ir kontrabanda
„Anykščių vyno“ bendrovės direktorė V.Labutienė tvirtina, kad sunkioje padėtyje vyno gamintojai atsidūrė dėl to, kad vyno rinka traukiasi, pardavimas mažėja, todėl bendrovę valdanti „Alita“ nusprendė mažinti gamybą ir valdymo išlaidas, atsisakyti dalies darbuotojų.
Labiausiai anykštėnus vyno gamintojus gramzdina didžiuliai akcizai. Bendrovės vadovė V.Labutienė teigia, kad per pastaruosius dvejus metus sidro akcizas padidėjo 45 proc., spirituoto vyno – 32 proc., stipraus alkoholio – 38 proc., o natūralaus vyno – vos ne dvigubai, net 44 proc.
Vyndariams skaudu, kad Vyriausybė labiau palaiko užsienio gamintojus, mat mūsų šalyje pagamintas ir įvežtinis vynas apmokestinami skirtingai. Užsienio šalių įvežtinio natūralaus vyno akcizas mažesnis. Nors skirtumas ir nėra labai didelis, vyno gamintojai mano, kad tai neteisinga.
Anykščiuose šiemet buvo gaminamas tik vynas ir sidras. Asortimente nebelikę vartotojų pamėgtų, Anykščius reprezentavusių gėrimų.
Legaliai pagamintą sidrą ir vyną parduoti vis sunkiau, juos nukonkuruoja įvežtiniai, pigesni gaminiai iš Lenkijos ir Baltarusijos.
Smūgis obuolių augintojams
Nors „Anykščių vynas“ turi šiuolaikiškas koncentruotų sulčių gamybos technologijas, dvejus metus nepirko obuolių. Rinka buvo perpildyta šios produkcijos. Šiemet koncentruotų sulčių atsargos baigėsi, todėl per visą sezoną supirkta 3200 tonų obuolių. Tai labai mažai, nes kol bendrovė sunkumų neturėjo, supirkdavo 20–27 tūkst. tonų, o itin derlingais metais iki 33 tūkstančių tonų obuolių.
Anykščių meras Sigutis Obelevičius teigia, kad galimas „Anykščių vyno“ bankrotas turėtų skaudžias socialines pasekmes, suduotų skaudų smūgį sodų ir uogų augintojams. Jie nebeturės kur parduoti produkcijos, kurią supirkdavo „Anykščių vynas“, obuoliai supus. Serbentų ir aronijų augintojų verslas taip pat būtų sužlugdytas. Žmonės, patikėję valdžios raginimais auginti uogas, būtų apgauti, turėtų sunaikinti serbentynus.
Meras turi vilties, kad Vyriausybė ir Seimas ištaisys klaidą ir suvienodins akcizus įvežtiniam ir mūsų šalyje gaminamam natūraliam vynui. „Tai vyndarių gal ir neišgelbės, bet matytume, kad Vyriausybei rūpi verslas“, – teigia meras. Jis apgailestauja, kad išskirtines sąlygas turi stipraus alaus gamintojai. Į Anykščius atvažiavę svečiai stebisi ir tikina, kad niekur nėra tokio stipraus ir pigaus alaus, kaip Lietuvoje. 9–10 laipsnių stiprumo alaus du litrus galima nupirkti už 6 litus. Tai dviejų vyrų dozė. Vyno už tiek legaliai pagaminti ir parduoti neįmanoma.
Jeigu „Anykščių vynas“ nutrauktų gamybą, regionas prarastų dalį turistų. Nebebūtų populiarių ir įdomių ekskursijų su vyno degustacijomis. Šiemet bendrovė priėmė net 4000 lankytojų.
Kur rasti darbo degustatoriui
„Anykščių vynas“ iki šiol buvo didžiausia Anykščių įmonė. Jeigu jos neliktų, regionui būtų suduotas stiprūs smūgis. Nedarbas Anykščiuose siekia 17 procentų. Vien šiais metais skurstančių ir prašančių socialinių pašalpų anykštėnų padaugėjo du kartus, o išmokų suma pasiekė 10 milijonų litų. Net šeštadalis savivaldybės biudžeto skiriamas skurstantiems.
Anykščių meras S.Obelevičius tvirtina, kad didžiausias verslo nuosmukis Anykščiuose buvo pernai. Iš dugno jau kapstosi „Anykščių varis“, „Anykščių kvarcas“, statybos įmonių gyvastį palaiko europiniai projektai. Tačiau kiekvienas masiškas atleidimas iš darbo mažame mieste smogia skaudžiai.
Iš darbo atleistiems vyno gamintojams įsidarbinti bus itin sunku. Daugelis bendrovėje dirbo dešimtmečius ir kitokių darbo įgūdžių neturi. „Akivaizdu, kad darbo birža nieko negalės pasiūlyti vyno degustatoriui“, – sako S.Obelevičius.
Genė SILICKIENĖ
