Agentūros duomenimis, jei Kyjivas su šiomis sąlygomis nesutiks, karas tęsis.
Syrskis: Rusijos pajėgos Pokrovsko fronte buvo išstumtos iš šešių gyvenviečių
Nepaisydamos priešo kiekybinio pranašumo Pokrovsko fronte, Ukrainos gynybos pajėgos išstūmė Rusijos karius iš šešių gyvenviečių ir sunaikino šimtus okupantų rusų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Skiriu ypatingą dėmesį sudėtingiausioms fronto atkarpoms. Aplankiau Pokrovsko sektorių, konkrečiai – karinės vadovybės dalinius, korpusus ir brigadas, vykdančias stabilizavimo operacijas Dobropilios smaigalyje. Nepaisydami priešo kiekybinio pranašumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir nacionalinės gvardijos daliniai garbingai atlieka paskirtas užduotis. Dėl sėkmingų smūgių ir paieškos operacijų buvo išvalytos šešios gyvenvietės ir buvo sunaikinta šimtai okupantų rusų“, – teigė O. Syrskis.
Jis įvertino vadų pranešimus apie operatyvines sąlygas, iššūkius ir dalinių poreikius. „Daviau atitinkamus nurodymus stiprinti gynybinį atsparumą. Pagrindinė užduotis – veiksmingai reaguoti į priešo taktikos pokyčius, tuo pat metu kiek įmanoma labiau apsaugant Ukrainos gynėjų gyvybes“, – pridūrė jis.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad Europa turės prisiimti naštos dėl Ukrainos saugumo „liūto dalį“, Vašingtonui siekiant užbaigti nuo 2022 metų vykstantį Rusijos karą prieš savo kaimynę.
J. D. Vance'as trečiadienį vakare televizijos „Fox News“ laidoje „The Ingraham Angle“ kalbėjo apie saugumo garantijas Ukrainai ir Europos įsitraukimo mastą – šios temos buvo aptartos per pastarąją savaitę vykusius aukšto lygio susitikimus, siekiant užbaigti karą.
„Na, nemanau, kad mums turėtų tekti ši našta“, – sakė J. D. Vance'as.
Daugiau skaitykite čia.
Rusijoje po Ukrainos smūgių į naftos perdirbimo gamyklas išaugo degalų kainos
Ukrainos atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas kelionių sezono metu sukėlus avarijas, degalų kainos Rusijoje priartėjo prie rekordinių aukštumų, ketvirtadienį parodė biržų duomenys.
Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos saugyklas, siekdama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą. Pastarojo meto smūgiai sutapo su vasaros atostogų sezonu ir prisidėjo prie to, kad dažniau renkamasi vairuoti, o ne keliauti traukiniais arba oro transportu.
Siekdama suvaldyti kainas, Rusija, kuri yra viena iš didžiausių naftos gamintojų visame pasaulyje, praėjusį mėnesį įvedė visišką degalų eksporto draudimą, tačiau tai, regis, neturėjo didelio poveikio.
Remiantis Sankt Peterburgo biržos prekybos duomenimis, du populiariausi degalų mišiniai Rusijoje AI-92 ir AI-95 buvo parduodami už maždaug 72 663 ir 81 342 rublius už toną (apie 775 ir 868 eurus), – šios sumos yra netoli aukščiausio visų laikų lygio.
Rusijos brokerių paslaugų įmonė BKS kaip kainų šuolio priežastis įvardijo „sezono įkarštį, remonto darbus ir naujus incidentus naftos perdirbimo gamyklose“ ir kartu atkreipė dėmesį į didesnę degalų paklausą, nes žmonės vasaros mėnesiais linkę dažniau vairuoti. Be to, BKS pažymėjo, kad dėl Ukrainos atakų taip pat sutriko susisiekimas oro transportu ir geležinkeliais, o tai tik dar labiau prisidėjo prie šuolio.
Rusijos energetikos ministerija savo ruožtu tvirtino, kad kainos pakilo dėl „didelės sezoninės paklausos ir žemės ūkio darbų“, ir taip pat pritarė draudimo pratęsimui iki rugsėjo, nepaminėdama Ukrainos smūgių ar kokių nors remonto darbų naftos perdirbimo gamyklose.
Trumpas tikina, kad laukia „įdomūs laikai“: „Laimėti nepuolant įsibrovėlių šalies – labai sunku“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasisakė apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė, kad „laimėti karą nepuolat įsibrovėlių šalies yra labai sunku“. Taip pat pridūrė, kad laukia „įdomūs laikai priešakyje“.
Daugiau skaitykite čia.
Vengrija teigia, kad yra pasiruošusi surengti Ukrainos taikos derybas
Vengrija, artimiausia Maskvos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkė, ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasiruošusi surengti Ukrainos taikos derybas.
Budapeštas buvo viena iš siūlomų vietų, kurioje galėtų vykti JAV vadovaujamos taikos derybos, tačiau Ukrainos santykiai su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu yra įtempti nuo tada, kai jis blokavo Kyjivo siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) sakė, kad Budapeštas pasiruošęs surengti bet kokias taikos derybas.
„Sudarysime tinkamas, teisingas ir saugias sąlygas tokioms taikos deryboms“, – socialiniuose tinkluose transliuojamoje provyriausybinėje laidoje teigė jis.
„Nežinau nė vieno Europos politiko, išskyrus Viktorą Orbaną, kuris šiandien galėtų kaip lygus su lygiu kalbėtis su Donaldu Trumpu ir (Rusijos prezidentu) Vladimiru Putinu“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad galimos taikos derybų vietos yra Šveicarija, Austrija ir Turkija, ir išreiškė nenorą derėtis Budapešte.
Jis taip pat ragino D. Trumpą daryti spaudimą Budapeštui, kad šis nebeblokuotų Ukrainos stojimo į ES derybų.
Praėjusį mėnesį vengrų vyriausybė visoje šalyje iškabino naujus plakatus, kuriuose prieštaraujama Ukrainos narystei ES ir pašiepiamas V. Zelenskis.
V. Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad 1994 metais Budapešte pasirašytas susitarimas neveikė.
Pagal Budapešto memorandumą Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos sienas mainais į branduolinį nusiginklavimą. Susitarimą taip pat pasirašė Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė (JK).
Rusijos ligoninės ruošiamos dronų atakoms: baiminamasi Ukrainos smūgių
Pagal naują Rusijos Federacijos vyriausybės dekretą, kuriuo atnaujinami kovos su terorizmu reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigoms,Rusijos ligoninės ir klinikos netrukus bus aprūpintos priešdroninėmis apsaugos priemonėmis, rašo „The Moscow Times“.
Lavrovas užgesino Trumpo pastangas: Maskvos žinutė Vašingtonui skamba šaltai
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl kirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui – jo pareiškimai, anot apžvalgininkų, kelia rimtų abejonių dėl taikos derybų ateities. Tuo pat metu Maskva surengė didžiausią per mėnesį oro ataką prieš Ukrainą.
Zelenskis: Trumpas visiems pasakė, kad pasitraukti iš Krymo buvo didelė klaida
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad susitikimo Vašingtone metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog pasitraukti iš Krymo Ukrainai buvo klaida, rašo „Kanal 24“.
Anot V. Zelenskio, susitikimo su D. Trumpu ir Europos lyderiais metu daug dėmesio buvo skirta Krymui. Buvo kalbama, kad 2014 m. tarptautinė bendruomenė turėjo veikti ryžtingiau, įvesti realias sankcijas Rusijai.
„Mes daug kalbėjome apie Krymą, ypač žiūrėdami į žemėlapį. Aš pažymėjau, kad tai didžiausia problema. Jis, beje, pasakė, kad Ukrainos pasitraukimas buvo didelė klaida, jo nuomone. Jis pažymėjo, kad Krymas yra raktas į karą. Ir jis sakė, kad jei Obama nebūtų suteikęs šios galimybės, jei Putinas nebūtų galėjęs okupuoti Krymo ir dalies Donbaso, jis nebūtų pradėjęs visapusiško karo“, – sako V. Zelenskis.
Pasak jo, Krymo užėmimas suteikė Rusijai galimybę militarizuoti teritoriją ir panaudoti ją kaip strateginį placdarmą puolimui iš pietų.
„Aš sakiau, kad problema buvo ta, kad kai Krymą okupavo rusai, niekas – nei Jungtinės Valstijos, nei pasaulis – neįvedė Rusijai stiprių sankcijų, kurios turėtų realią įtaką. Būtent todėl tikras spaudimas ir tikros saugumo garantijos yra labai svarbūs“, – vardija V. Zelenskis.
Krymą Rusija aneksavo 2014 m. Vakarų valstybės Krymo okupacijos nepripažįsta.
Smūgis rusams Kryme: sunaikintas traukinys, stoja eismas
Laikinai okupuoto Krymo teritorijoje ketvirtadienį Ukrainos kariai sunaikino Rusijos krovininį traukinį su degalais ir tepalais, rašo UNIAN.
„Laikinai okupuotame Kryme sutrikdyta okupantų logistika! Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos surengė specialią operaciją netoli Džankojaus geležinkelio stoties. Operacija vyko naktį į rugpjūčio 21 d. Specialiųjų pajėgų kariai smogė rusų transporto priemonių parkui, gabenusiam degalus ir tepalus“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų pranešimas.
Apsunkintas pietinės Rusijos kariuomenės grupuotės aprūpinimas.
Lavrovas pratrūko ant europiečių: „Avantiūrizmas žlugs“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė vadinamąją norinčiųjų koaliciją, rašo „Sky news“. Jis apkaltino sąjungininkus bandymu pakenkti Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimams, pasiektiems Aliaskoje.
S. Lavrovas sakė, kad Ukrainos sąjungininkų grupė „bando nukreipti dėmesį nuo pagrindinių karo priežasčių sprendimo“.
„Tikiuosi, kad toks Europos avantiūrizmas žlugs“, – sako jis.
S. Lavrovas taip pat pavadino bandymus aptarti pokario saugumo garantijas Ukrainai „beviltiškais“ ir sakė, kad bet kokios idėjos, nukrypstančios nuo tų, kurias Rusija išdėstė 2022 m. derybose su Ukraina Stambule, yra beviltiškos.
Komentuodamas galimą Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą, S. Lavrovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas „ne kartą sakė, kad yra pasirengęs susitikti“.
Tačiau jis pridūrė, kad kai kalbama apie „kažko pasirašymą“, kyla „teisėtumo klausimų“ dėl Ukrainos vadovybės.
V. Zelenskio prezidento kadencija turėjo baigtis 2024 m. Ukrainos konstitucija neleidžia jam rengti rinkimų, kol šalyje galioja karo padėtis.
Šaltiniai: Trumpas nusprendė atsitraukti nuo derybų tarp Rusijos ir Ukrainos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas atsitraukia nuo taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos, rašo „The Guardian“. Anot leidinio šaltinių, D. Trumpas ketina palikti Rusijai ir Ukrainai galimybę surengti savo lyderių susitikimą, kol kas tiesiogiai nedalyvaudamas derybose dėl karo Ukrainoje.
Anot pareigūnų, sekantis žingsnis derybose dabar yra V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas. D. Trumpas pastarosiomis dienomis patarėjams sakė, kad ketina surengti trišalį susitikimą su abiem lyderiais tik tada, kai jie susitiks. Dvišalis susitikimas turi įvykti pirmiau. Iki šiol neaišku, ar tas susitikimas iš viso įvyks. Tačiau šaltiniai sako, kad D. Trumpas nežada įsitraukti į pastangas.
Antradienį D. Trumpas sakė, kad V. Putinui ir V. Zelenskiui būtų geriau susitikti be jo.
„Aš tiesiog noriu pamatyti, kas įvyks susitikime. Jie dabar jį rengia, ir mes pažiūrėsime, kas bus“, – teigė jis.
D. Trumpo nenoras versti V. Putiną ir V. Zelenskį susitikti atsirado jam pripažinus, kad karą pabaigti pasirodė sunkiau nei jis galvojo.
Vienas pareigūnas sako, kad D. Trumpas perėmė stebėtojo poziciją.
Baltieji rūmai sako, kad „Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda toliau bendradarbiauja su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais, siekdami surengti dvišalį susitikimą, kad būtų sustabdytas žudymas ir baigtas karas. <...> Toliau viešai derėtis dėl šių klausimų nėra nacionalinių interesų“, – teigiama komentare.
Volodymyras Zelenskis atmeta Kinijos vaidmenį ateityje užtikrinant Ukrainos saugumą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nenorįs, kad Kinija dalyvautų užtikrinant Ukrainos saugumą po Rusijos invazijos, motyvuodamas įtariama Pekino parama Maskvai.
„Pirma, Kinija nuo pat pradžių nepadėjo mums sustabdyti šio karo. Antra, Kinija padėjo Rusijai atverdama savo dronų rinką (...). Mums nereikia (saugumo) užtikrintojų, kurie nepadeda Ukrainai ir nepadėjo Ukrainai tuo metu, kai mums to labai reikėjo“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose.
Kinija antradienį pareiškė remianti visas pastangas siekiant taikos tarp Rusijos ir Ukrainos.
Volodymyras Zelenskis: Rusija telkia pajėgas pietinėje fronto linijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija telkia karius palei pietinę fronto liniją Zaporižios srityje, kurią Maskva skelbė aneksavusi.
„Zaporižia: priešas stiprinasi“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose.
„Matome, kad jie ir toliau perkelia dalį savo karių iš Kursko krypties į Zaporižią“, – pridūrė jis.
Tuo metu Ukraina išbandė tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą „Flamingo“, galinčią smogti 3 tūkst. km atstumu, sakė V. Zelenskis.
„Raketa buvo sėkmingai išbandyta. Šiuo metu tai sėkmingiausia mūsų raketa – ji gali nuskrieti 3 tūkst. kilometrų, o tai svarbu“, – teigė jis.
Pasak V. Zelenskio, masinė šių raketų gamyba gali būti pradėta vasarį.
Zelenskis po didžiulės rusų atakos: „Beprotiškas antirekordas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija tęsia mirtinus oro antskrydžius Ukrainoje, „tarsi niekas nebūtų pasikeitę“, rašo „Sky news“.
Anot jo, Maskva per naktį į šalį paleido beveik 600 dronų ir 40 raketų, pridurdamas, kad „daugelyje regionų“ vyksta gelbėjimo operacijos.
„Šiąnakt Rusijos kariuomenė pasiekė vieną iš savo beprotiškų antirekordų“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, buvo smogta „civilinės infrastruktūros įmonėms, gyvenamiesiems namams ir mūsų žmonėms“.
„Rusai surengė šį smūgį tarsi niekas nepasikeitė. Tarsi pasaulis nededa jokių pastangų sustabdyti šį karą.
Reikia reaguoti į tai. Maskva vis dar nesiunčia jokių signalų, kad ji tikrai ketina pradėti konstruktyvias derybas ir užbaigti šį karą“, – pastebi V. Zelenskis.
Jis priduria, kad ataka prieš amerikiečių įmonę Ukrainoje buvo „labai iškalbinga“.
Zelenskis paaiškino raudonąsias linijas: rusams užimti visą Donbasą reikėtų dar 4 metų
Ukraina teisiškai nepripažįsta Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos dalies, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis komentavo pokalbyje su žurnalistais, rašo UNIAN.
Anot jo, kai kalbama apie raudonąsias linijas Ukrainai, reikia suprasti, ką iš tikrųjų gali Rusija.
V. Zelenskis teigia, kad pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu jis paaiškino jam, kiek teritorijų užėmė Rusija.
„Dabar jie kontroliuoja apie 67–69 proc. Tai reiškia, kad per beveik 4 metus visapusiško karo jie okupavo trečdalį Donecko srities. Todėl paaiškinau, kad pasakojimai, jog iki metų pabaigos jie okupuos mūsų Donbasą, yra tik tušti žodžiai. Tai reiškia, kad norint okupuoti mūsų Donbasą, jiems reikės dar keturių metų“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, Rusija ne tik nesugebės užimti Sumų srities, bet ir išlaikyti tų pasienio teritorijų, kur dabar yra rusai.
V. Zelenskis taip pat tvirtina, kad rusai nesugebės užimti ir Charkivo srities.
„Aš taip pat manau, kad ateityje – nenoriu karinių perspektyvų – bet jie negaus Charkivo srities“, – sako jis.
Rusijoje – dronų ataka: naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras
Naktį dronai atakavo Rusijoje netoli Rostovo esančią naftos perdirbimo gamyklą, skelbia UNIAN. Voronežo srityje buvo sustabdytas traukinių eismas.
Laikinasis Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyjusaras teigia, kad buvo atakuoti ir keli kiti rajonai.
„Novosačinske vienoje iš pramonės įmonių kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, žmonių nenukentėjo. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sako jis.
„Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad dronai atakavo Novosachinskio naftos perdirbimo gamyklą.
Lenkija naktį skubiai kėlė naikintuvus
Naktį dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą Lenkija pakėlė naikintuvus, skelbia „Sky news“.
Rusija naktį surengė didelio masto ataką prieš Ukrainą, skriejo dronai, raketos, yra žuvusių ir sužeistų.
Intensyviai rusai smogė Lvivui, kuris yra vakarinėje Ukrainos pusėje, netoli sienos su Lenkija.
„Dėl Rusijos Federacijos tolimosios aviacijos veiklos, vykdančios smūgius Ukrainos teritorijoje <...> Lenkijos oro pajėgų ir sąjungininkų aviacijos lėktuvai veikia Lenkijos oro erdvėje“, – pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė.
Žemėlapis rodo, kaip naktį buvo atakuota Ukraina
Paskelbtas žemėlapis, kaip atrodė naktinė rusų ataka prieš Ukrainą. Žemėlapyje vaizduojamas preliminarus dronų ir raketų judėjimas.
Auga sužeistųjų skaičius
Mukačevėje dėl Rusijos atakos nukentėjo 12 žmonių, pranešė miesto taryba, rašo UNIAN.
Greitosios pagalbos automobiliai į ligoninę išvežė 10 žmonių, dar du kreipėsi pagalbos patys.
Dėl priešo smūgio buvo sunaikinti vienos įmonės sandėliai, kilo gaisras. Vyksta gelbėjimo operacija.
Per Rusijos ataką Lvive apgadinta dešimtys namų, yra sužeistųjų, žuvo žmogus
Ukrainos Lvivo mieste per kombinuotą Rusijos oro ataką yra sužeistųjų, apgadinta dešimtys pastatų. Tai feisbuke pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.
„Garsi naktis Lvive. Priešas surengė kombinuotą ataką puolamaisiais dronais „Shahed“ ir raketomis. Kaip ir prieš mėnesį, vėl smogta Olenos Stepanivnos gatvei“, – rašė meras.
Anot jo, preliminariais duomenimis, yra sužeistųjų. Sprogimo banga apgadino dešimtis pastatų: nukentėjo langai ir stogai. Dirba visos tarnybos. Taip pat pranešama, kad vienas žmogus žuvo.
Meras pranešė ir apie gaisrus kitose vietose.
Naktį į ketvirtadienį rusai vėl surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą, visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
J. D. Vance`as didžiuojasi savo replika Zelenskiui: „Kol elgsitės tinkamai, aš nieko nesakysiu“
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as „Fox News“ prisipažino, kad susitikimo su Volodymyru Zelenskiu metu užmetė jam užuominą dėl „tinkamo elgesio“, rašo „Newsweek“.
Pirmadienį V. Zelenskis ir kai kurie kiti Europos lyderiai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kur susitiko su Donaldu Trumpu ir jo komanda, kalbėjo apie karo pabaigos scenarijus.
„Prezidentas Zelenskis įėjo į Ovalųjį kabinetą, aš šnekėjausi su juo, prezidentu ir kai kuriais Ukrainos delegacijos vyresniaisiais nariais. Aš pasakiau: „Pone Prezidente, kol elgsitės tinkamai, aš nieko nesakysiu.“ Jis tik šiek tiek nusijuokė, ir tai buvo gera pradžia“, – pasakoja J. D. Vance‘as.
Vasario mėnesį V. Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose baigėsi prastai. Susitikimo metu D. Trumpas ir J. D. Vance‘as ėmė rėkti ant V. Zelenskio, pavadino jį nepagarbiu, prikaišiojo, kad jis nedėkoja amerikiečiams. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į V. Zelenskio aprangą – buvo paklausta, kodėl jis į Baltuosius rūmus atvyko be kostiumo.
Galiausiai V. Zelenskis iš Baltųjų rūmų išvyko anksčiau nei buvo planuota.
Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimas: pateikė versiją, kada jis galėtų įvykti
Po susitikimų Aliaskoje ir Vašingtone vis daugiau kalbama apie galimą Donaldo Trumpo Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą. Ukrainos parlamento narys Fiodoras Venislavskis sako, kad tikimybė, jog toks susitikimas įvyks, yra didelė.
„Tikiuosi, kad jis vyks būtent trišaliu formatu, dalyvaujant prezidentui Trumpui, o dar geriau, jei dalyvautų ir mūsų Europos partneriai, Europos šalių lyderiai... Manau, kad iki šio mėnesio pabaigos, iki rugpjūčio pabaigos, per artimiausius 10 dienų, yra gana didelė tikimybė, kad toks susitikimas įvyks“, – sako jis.
Anot F. Venislavskio, šiuo metu Ukrainos ir Rusijos pozicijos skiriasi nuo veiksmų sekos.
„Nes mes raginame, ir prezidentas Zelenskis nuolat apie tai kalba, sustabdyti karo veiksmus, o tada jau vesti kokias nors derybas dėl vienokio ar kitokio pokario taikos susitarimo formato. Putinas, atvirkščiai, sako, kad reikia iš karto pasirašyti dokumentus ir jau dėl to nutraukti karo veiksmus“, – pastebi jis.
Pasak jo, labai sunku kalbėti apie kokias nors nuolaidas, kompromisus, kai vyksta karo veiksmai ir teritorijos šiek tiek keičiasi. Parlamentaro įsitikinimu, karo veiksmų nutraukimas yra prioritetas.
„Tačiau, mano nuomone, šiuo metu derybų tikimybė yra pakankamai didelė. Manau, kad artimiausiu metu jos turi įvykti, ir mes sieksime, kad karo veiksmai būtų sustabdyti. Toliau jau matysime, koks formatas yra priimtinas Ukrainai, o koks nepriimtinas, ir ko nori Putinas“, – priduria jis.
J. D. Vance`as apie garantijas Ukrainai: pasiuntė žinutę Europai
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pakomentavo saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Reuters“. Jis pareiškė, kad Europa turės prisiimti didelę dalį naštos dėl garantijų Ukrainai išlaidų.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant užbaigti karą Ukrainoje, vienas iš Ukrainos prioritetų yra saugumo garantijos, kad Rusija nebepultų.
D. Trumpas sakė, kad jis nesiųs JAV karių į Ukrainą, bet gali pasiūlyti JAV oro paramą.
Europos šalys sudarė „norinčiųjų koaliciją“, kuri įsipareigojo skirti pajėgas Ukrainos saugumui užtikrinti.
D. Trumpas nori perkelti didesnę išlaidų naštą Europos sąjungininkėms.
„Nemanau, kad turėtume nešti šią naštą... Prezidentas tikrai tikisi, kad Europa čia atliks pagrindinį vaidmenį“, – sako J. D. Vance‘as.
„Nesvarbu, kokia forma tai bus, europiečiai turės prisiimti didžiausią naštą. Tai jų žemynas, jų saugumas, ir prezidentas labai aiškiai pasakė – jie turės imtis veiksmų“, – priduria jis.
J. D. Vance‘as taip pat pareiškė, kad Rusija nori dalies Ukrainos teritorijos, „kurios didžiąją dalį jie jau yra užėmę, bet dalį dar ne“.
Rusija okupavo apie penktadalį Ukrainos teritorijos. D. Trumpas sako, kad „žemės mainai“ ir teritorijos pakeitimai bus lemiamas veiksnys bet kokiam susitarimui.
Ukraina prieštarauja bet kokiam teritorijos atidavimui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši pozicija yra įtvirtinta šalies konstitucijoje.
Tačiau Kyjivas šiuo metu neturi karinių pajėgumų atkovoti visas Rusijos okupuotas teritorijas ir turi ribotas diplomatines galimybes priversti Rusiją pasitraukti.
Nepaisant derybų – didelė Rusijos ataka prieš Ukrainą: paleido raketas, dronus
Nepaisant taikos pastangų, Rusija toliau tęsia savo atakas prieš Ukrainą. Naktį į ketvirtadienį Ukrainos mietų link skriejo koviniai dronai ir raketos, rašo portalas „The Kyiv Independent“. Naujienų agentūros „RBK Ukraine“ teigimu, sprogimai buvo girdimi sostinėje Kyjive ir vakariniame Lvivo mieste.
„RBK Ukraine“, remdamasi srities gubernatoriumi Maksymy Kozyckiu, rašė, kad Lvivo srityje aktyvuota oro gynyba. Kyjive jau trečiadienio vakarą buvo paskelbtas oro pavojus – dronų atakos čia tęsėsi ir naktį. Ir čia veikė oro gynyba. Žmonės turėtų likti slėptuvėse, teigė agentūra, remdamasi Kyjivo karine administracija. Apie sužeistuosius ir žalą kol kas tikslių duomenų nėra.
Ukraina daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aukščiausi Europos politikai pirmadienį tarėsi dėl taikos proceso Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir juokiasi iš Trumpo ultimatumo!!!!
Kas sustabdys tą kremlinę žiurkę?
„Reuters“ išsiaiškino Putino sąlygas taikai: jei Ukraina nesutiks, karas tęsis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja, jog Ukraina atsisakytų Donbaso, atsisakytų siekių įstoti į NATO, išliktų neutrali ir neleistų Vakarų kariams įvažiuoti į šalį, praneša „Reuters“, remdamiesi trimis šaltiniais Kremliuje.
Agentūros duomenimis, jei Kyjivas su šiomis tirono sąlygomis nesutiks, karas tęsis.
Rusijos prezidentas penktadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje, kur vyko pirmasis Rusijos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas per daugiau nei ketverius metus, ir beveik visą trijų valandų uždarą susitikimą praleido aptardami galimą kompromisą dėl Ukrainos, teigia šaltiniai agentūrai „Reuters“.
Po susitikimo šalia D. Trumpo kalbėdamas V. Putinas sakė, kad susitikimas, tikimasi, atvers kelią taikai Ukrainoje, tačiau nė vienas iš lyderių nepateikė konkrečių detalių apie tai, ką jie aptarė.
Iki šiol išsamiausiame Rusijoje parengtame pranešime apie Putino pasiūlymą susitikime „Reuters“ pavyko apibūdinti, ko Kremlius norėtų pasiekti galimu taikos susitarimu, kuris užbaigtų karą, per kurį žuvo ir buvo sužeista šimtai tūkstančių žmonių.
Putinas nusileido dėl teritorinių reikalavimų
Iš esmės, anot agentūros šaltinių Kremliuje, V. Putinas nusileido dėl teritorinių reikalavimų, kuriuos jis išdėstė 2024 m. birželio mėn., pagal kuriuos Kyjivas turėjo atsisakyti visų keturių regionų, kurias Maskva laiko Rusijos dalimi: Donecko ir Luhansko rytinėje Ukrainoje, sudarančių Donbasą, bei Chersono ir Zaporižios pietuose.
Kyjivas atmetė šias sąlygas kaip lygiavertes kapituliacijai.
Trijų šaltinių teigimu, naujajame pasiūlyme Rusijos prezidentas laikosi savo reikalavimo, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš Donbaso dalių, kurias ji vis dar kontroliuoja. Tačiau mainais Maskva įšaldytų dabartines fronto linijas Zaporižioje ir Chersone, pridūrė jie.
JAV vertinimais ir viešai prieinamais duomenimis, Rusija kontroliuoja apie 88 proc. Donbaso ir 73 proc. Zaporižios ir Chersono.
Šaltinių teigimu, Maskva taip pat yra pasirengusi perduoti nedideles Ukrainos Charkivo, Sumų ir Dnipro sričių dalis, kurias ji kontroliuoja, kaip galimo susitarimo dalį.
Ukrainos NATO ambicijos
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad V. Putinas taip pat laikosi savo ankstesnių reikalavimų, kad Ukraina atsisakytų savo NATO ambicijų ir kad JAV vadovaujamas karinis aljansas duotų teisiškai įpareigojantį pažadą, kad nesiplės toliau į rytus. Taip pat Rusijos diktatorius reikalauja apriboti Ukrainos kariuomenę ir susitarti, kad Ukrainoje nebus dislokuotos jokios Vakarų karinės pajėgos kaip taikos palaikymo pajėgos, teigė šaltiniai.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentavo pasiūlymų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą atmetė idėją pasitraukti iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos kaip susitarimo dalį ir sakė, kad pramoninis Donbaso regionas yra tvirtovė, sulaikanti Rusijos žengimą giliau į Ukrainą.
„Jei kalbame apie paprastą pasitraukimą iš rytų, to padaryti negalime“, – sakė jis žurnalistams ketvirtadienį Kyjive paskelbtame komentare.
„Tai mūsų šalies išlikimo klausimas, susijęs su stipriausiomis gynybos linijomis.“
Tuo tarpu įstojimas į NATO yra strateginis tikslas, įtvirtintas šalies konstitucijoje, kurį Kijevas laiko patikimiausia saugumo garantija. Zelenskiy sakė, kad sprendimas dėl narystės aljanse nepriklauso Rusijai.
Jei Ukraina nesutiks, Putinas nesustos
Remiantis JAV vertinimais ir viešai prieinamais žemėlapiais, Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos.
Trys Kremliui artimi šaltiniai teigė, kad viršūnių susitikimas Aliaskos mieste Ankoridže atvėrė geriausią galimybę taikai nuo karo pradžios, nes vyko konkrečios diskusijos apie Rusijos sąlygas, o V. Putinas parodė norą nusileisti, rašo „Reuters“.
„Putinas yra pasirengęs taikai – kompromisui. Tokia žinia buvo perduota D. Trumpui“, – sakė vienas iš šaltinių.
Šaltiniai įspėjo, kad Maskvai neaišku, ar Ukraina bus pasirengusi atsisakyti Donbaso, o jei ji nesutiks, karas tęsis. Taip pat neaišku, ar JAV pripažins Rusijos kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, pridūrė jie.
„Jei taikos nebus, bus daugiau karo“
Dviejų šaltinių Kremliuje teigimu, D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas padėjo sudaryti sąlygas viršūnių susitikimui ir naujausiems taikos siekiams.
S. Witkoffas susitiko su V. Putinu Kremliuje rugpjūčio 6 d. Susitikime V. Putinas aiškiai pareiškė S. Witkoffui, kad yra pasirengęs kompromisui ir išdėstė, ką jis galėtų priimti taikos vardan, teigia du Rusijos šaltiniai.
Jei Rusija ir Ukraina pasieks susitarimą, yra įvairių oficialaus susitarimo variantų, įskaitant galimą trišalį Rusijos, Ukrainos ir JAV susitarimą, kurį pripažintų JT Saugumo Taryba, teigė vienas iš šaltinių.
Kitas variantas – grįžti prie nesėkmingų 2022 m. Stambulo susitarimų, kuriuose Rusija ir Ukraina aptarė Ukrainos nuolatinį neutralitetą mainais į saugumo garantijas iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų, pridūrė šaltiniai.
„Yra du pasirinkimai: karas arba taika, o jei taikos nebus, bus daugiau karo“, – sakė vienas iš šaltinių.