Po Ukrainos smūgių Rusija stiprina svarbaus dronų gamybos centro oro gynybą
Ukrainai nuolat rengiant smūgius jos kariniams ir logistikos objektams, Rusija stiprina oro gynybą aplink svarbų dronų gamybos centrą, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Kaip praneša Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) tarnyba rusų kalba, palydovinėse nuotraukose matyti Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje – pramoniniame rajone Tatarstane, centrinėje rytinėje Rusijos dalyje – išdygę nauji oro gynybos bokštai ir infrastruktūra, skirta priešlėktuvinėms sistemoms „Pancir“ bei zenitinių raketų sistemoms „Tor“.
Leidinys taip pat pranešė, kad Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje įrengti bokšteliai sunkiesiems priešlėktuviniams pabūklams ir sudarytos galimybės virš svarbiausių gamybinių pastatų ištiesti nuo dronų apsaugančius tinklus.
Ši zona yra vienas pagrindinių Rusijos dronų kamikadzių „Geran“ / „Shahed“, kuriuos Maskva gausiai naudoja atakoms prieš Ukrainą, gamybos centrų. Pranešama, kad tai viena geriausiai nuo dronų atakų apsaugotų vietovių Rusijoje, joje įrengta daugiau kaip 30 oro gynybos pozicijų.
Dronų karas
Per 2022 m. Ukrainoje prasidėjusį karą itin plačiai naudojami dronai, ypač mažesni ir palyginti pigūs nepilotuojamieji skraidantys aparatai su tiesioginio vaizdo perdavimo (FPV) funkcija bei vadinamieji vienkartiniai koviniai dronai kamikadzės.
Siekdama išeiti iš aklavietės, kurioje atsidūrė daugiau kaip ketverius su puse metų trunkantis konfliktas, Rusija stengiasi tobulinti tokiuose dronuose diegiamas technologijas ir vis dažniau pasitelkia greitesnes reaktyviniais varikliais varomas jų versijas.
Gindamasi nuo Maskvos agresijos, Ukraina reguliariai rengia smūgius Rusijos karinei ir energetikos infrastruktūrai, kad susilpnintų Kremliaus galimybes tęsti karą.
Lubinecas apie Oleškų evakuaciją: esame finišo tiesiojoje
Rusijos laikinai okupuotame Chersono srities Oleškų mieste padėtis yra kritinė ir faktiškai pasiekė humanitarinės katastrofos ribą, tačiau tuo pat metu Ukraina jau beveik baigė pasirengimą evakuoti gyventojus, kuriems būtina pagalba.
Apie tai interviu leidiniui „RBC-Ukraine“ kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Pasak jo, miesto gyventojai ne tik kenčia dėl vaistų ir maisto trūkumo, bet ir nuolat rizikuoja savo gyvybėmis.
„Mūsų duomenimis, žmonės ten ne tik kenčia dėl maisto ar vaistų trūkumo – žmonės iš tiesų miršta“, – sakė D. Lubinecas.
Kartu jis užsiminė, kad evakuacija iš Oleškų gali būti surengta artimiausiu metu.
„Mes, Ukraina, padarėme viską, kad išspręstume šį klausimą, ir dabar praktiškai esame finišo tiesiojoje, kad pagaliau galėtume evakuoti Ukrainos piliečius, kuriems to reikia“, – sakė D. Lubinecas.
Jis pabrėžė, kad evakuacija apims tūkstančius civilių gyventojų, įskaitant vaikus. Kol kasdien vyksta sudėtingos derybos su Rusija, Ukrainos ginkluotosios pajėgos padeda vietos gyventojams išgyventi.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos kariškiai Oleškų gyventojams, kuriuos Rusijos okupacinės pajėgos buvo atskyrusios nuo išorinio pasaulio, pristatė daugiau kaip keturias tonas humanitarinės pagalbos.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje duomenimis, nuo gegužės 26 d. į Oleškus nebuvo pristatyta jokių maisto atsargų.
Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino teigimu, Rusijos pajėgos Oleškuose įkaitais laiko apie 2 tūkst. žmonių, iš jų beveik 50 – vaikai. Jie priversti išgyventi be maisto, elektros ir vandens.
Zelenskis: rusai Kyjivui smogė trimis balistinėmis raketomis su kasetinėmis kovinėmis galvutėmis
Naktį į spalio 22 d. per ataką prieš Kyjivą rusai panaudojo tris balistines raketas su kasetinėmis kovinėmis galvutėmis, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Buvo pateiktos ataskaitos apie Rusijos atakų prieš mūsų miestus ir bendruomenes padarinių likvidavimą. Praėjusią naktį rusai, be kitų ginklų, į Kyjivą paleido tris balistines raketas su kasetinėmis kovinėmis galvutėmis. Šios raketos ypatingos tuo, kad artėdamos prie taikinio sprogsta ore ir smogia viskam 400 metrų spinduliu“, – rašė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak jo, viena šių raketų smogė Pečerų rajonui – istoriniam Kyjivo centrui, konkrečiai teritorijai tarp Kyjivo Pečorų lauros ir Švč. Dievo Motinos Įvedimo į Šventyklą vienuolyno. Per smūgį buvo apgadinti vienuolynų pastatai, gyvenamieji namai, parduotuvės, kavinės ir kita miesto civilinė infrastruktūra.
„Tai dar vienas itin iškalbingas smūgis; iškalbingas tuo, kad jis nebuvo atsitiktinis. Sąmoningai pasirinktas ginklas, sąmoningai pasirinkta taikinio vieta ir sąmoningai siekta sukelti kuo daugiau civilių aukų bei padaryti kuo didesnę žalą. Netoliese net teoriškai nebuvo nė vieno karinio objekto, o panaudotas ginklas skirtas didelio masto naikinimui. Rusija nepakeitė savo požiūrio į šio karo vykdymą ir nesiima jokių veiksmų, kurie rodytų nuoširdų norą jį užbaigti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Kyjive ir daugelyje kitų miestų visą dieną skelbiami oro pavojaus signalai ir tęsiami smūgiai. Charkive buvo smogta priemiestiniam traukiniui. Taip pat atakuoti Dnipras, Marhanecas, Mykolajivas, Chersonas ir miestai bei kaimai Kyjivo, Žytomyro, Donecko, Charkivo, Černihivo ir Rivnės srityse.
Toliau rengiamos atakos prieš energetikos sektorių. Nuo spalio 11 d. prieš ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą surengta daugiau kaip 170 smūgių, nors, kaip pažymėjo V. Zelenskis, numušama didelė dalis „Shahed“ dronų ir kai kurios raketos. Prezidentas padėkojo visiems atkurti energetikos sektorių padedantiems Ukrainos draugams.
„Iš savo žvalgybos žinome, kad rusai nustatė tolesnio teroro prieš ukrainiečius prioritetus artimiausioms savaitėms. Akivaizdu, kad Rusija naudojasi sulėtėjusiu mūsų partnerių oro gynybos sistemų tiekimu. Taip pat akivaizdu, kad kai kurių partnerių mažinamas spaudimas Rusijai tik įtikina Putiną, jog jo tikslai, panašu, yra pasiekiami. Mums reikia kitokių signalų, kitokių veiksmų – ryžtingesnių“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis nurodė Ukrainos gynybos ministerijai kartu su karine vadovybe ir Užsienio reikalų ministerija informuoti partnerius apie visus esamos padėties aspektus ir kylančias grėsmes, remiantis žvalgybos tarnybų pateikta informacija.
„Svarbu paspartinti jau suderintų gynybinės paramos paketų pristatymą. Dėkoju visiems padedantiems lyderiams ir šalims!“ – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į spalio 22 d. Rusijos pajėgos surengė smūgius 12 Ukrainos sričių. Per juos žuvo du žmonės, dar 34 buvo sužeisti.
Zelenskis atvirai prabilo, kuri karo diena jam buvo sunkiausia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisipažino nemanęs, kad Rusija pradės plataus masto invaziją.
Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė britų verslininko ir investuotojo Steveno Bartletto tinklalaidėje „The Diary of a CEO“.
„Karas prasidėjo 2022 m. vasario 24 dieną. Nemaniau, kad įvyks plataus masto invazija. Buvau su šeima ir pasakiau žmonai bei vaikams: „Prasidėjo karas. Myliu jus. Paskambinsiu“, – ir išbėgau“, – pasakojo V. Zelenskis.
Prisimindamas sunkiausią karo dieną, prezidentas papasakojo apie apsilankymą Bučoje netrukus po jos išlaisvinimo.
„Išlaisvinome Bučą, ir aš ten nuvykau. Visur gulėjo vaikų, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių kūnai – sudarkyti, išniekinti. Žmonės buvo surištomis rankomis, kankinti, o paskui užkasti duobėse. O jeigu šiandien, neduok Dieve, Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje būtų aptikta masinė kapavietė su 500 nukankintų žmonių? Kaip tai atleisti?“ – sakė jis.
Kaip pranešta anksčiau, 2022 m. vasario 24 d. rytą Rusija sudavė pirmuosius smūgius Ukrainai ir pradėjo plataus masto karą prieš šią šalį.
Rusijos pajėgos raketomis ir iš oro smogė Boryspilio, Ozernės, Kulbakinės, Čuhujivo, Kramatorsko ir Čornobajivkos aerodromams, taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniams objektams.
Rusijos kariuomenė, remiama Baltarusijos, Ukrainos valstybės sieną puolė ruožuose, besiribojančiuose su Rusija ir Baltarusija. Rusijos šarvuotoji technika kirto Ukrainos sieną Černihivo, Sumų, Luhansko ir Charkivo srityse.
Zelenskis: Putinas nerizikuos panaudoti branduolinių ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nerizikuos panaudoti branduolinių ginklų, nes dėl to gali prarasti savo sąjungininkus.
Apie tai valstybės vadovas kalbėjo britų verslininko ir investuotojo Steveno Bartletto tinklalaidėje „The Diary of a CEO“.
„Nemanau, kad jie (rusai) rizikuos panaudoti branduolinius ginklus, nes tuomet tikrai nebeturės jokių sąjungininkų. Esu tuo tikras“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, jei branduoliniai ginklai būtų panaudoti bent kartą, tai sudarytų prielaidas juos panaudoti ir kituose konfliktuose, o tai būtų katastrofa.
„Todėl manau, kad Putinas nerizikuos panaudoti branduolinių ginklų“, – sakė prezidentas.
Birželį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras pranešė, kad Rusijos režimas suintensyvino branduolinius grasinimus ir taip dar kartą parodė, jog Kremlius visiškai nenori diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karo Ukrainoje.
Vyriausybės laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ paskelbtame nuomonės straipsnyje buvo atvirai raginama mūšio lauke panaudoti taktinius branduolinius ginklus siekiant pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą.
Vokietijoje sulaikytas Rusijos šnipas: rinko duomenis apie Lietuvai skirtą brigadą
Vokietijos Brandenburge dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai sulaikytas ukrainietis, ketvirtadienį skelbia vokiečių žiniasklaida.
Pirmasis apie sulaikymą pranešęs leidinys „Der Spiegel“ teigia, kad sulaikytąjį domino Bundesvero brigada, kuri kitais metais turi būti dislokuota Lietuvoje.
Kaip pranešama, Eizenhiutenštate gyvenantis 53-ejų Vadymas Y. įtariamas rinkęs duomenis apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, taip pat apie personalą bei karinius objektus rytiniame NATO flange.
NATO leido Ukrainai pirkti ginklus per Aljanso pirkimų agentūrą
NATO ketvirtadienį pranešė leidusi Ukrainai pirkti ginklus per Aljanso centrinę pirkimų agentūrą, karo niokojamai šaliai siekiant padidinti ginkluotės tiekimą.
NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) pranešė, kad Ukraina tapo specialios bendradarbiavimo iniciatyvos, vienijančios šešias Aljanso nares, dalyve.
Agentūros teigimu, tai suteiks Ukrainai galimybę pasinaudoti jos žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi.
Vienas pareigūnas sakė, kad Kyjivas galės pirkti ginkluotę per agentūrą kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.
„Ši partnerystė padės Ukrainos pramonei geriau pasinaudoti plėtros galimybėmis, o sąjungininkams ir partneriams – mokytis iš Ukrainos kovos sąlygomis išbandytų naujovių ir operacinės patirties“, – sakė NSPA paramos operacijoms direktorė Jacqueline Borsboom.
Tai dar labiau sustiprins Ukrainos bendradarbiavimą su NATO, nors Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos kategoriškai atmeta Kyjivo narystės Aljanse galimybę.
NATO jau padeda koordinuoti Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai ir vadovauja bendram centrui, kuriame analizuojama Ukrainos patirtis, įgyta kare su įsiveržusia Rusija.
Sparčiai augančiai Ukrainos gynybos pramonei dar šių metų pradžioje buvo suteikta teisė parduoti gynybos įrangą per NATO pirkimų agentūrą.
Ukraina per mainus su Rusija susigrąžino 252 žuvusiųjų palaikus
Ukraina per apsikeitimą su Rusija susigrąžino 252 per karą žuvusių žmonių palaikus, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Rusija mainais gavo 25 žmonių palaikus, remdamasis Rusijos parlamento nariu Šamsailu Saralijevu pranešė naujienų portalas RBC.
Apsikeitimas karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Per palaikų grąžinimo operaciją į Ukrainą sugrąžinti 252 žuvusiųjų palaikai“, – pranešė Ukrainos koordinacinis štabas karo belaisvių klausimams.
Pasak štabo, policija ir kiti pareigūnai atliks visas būtinas procedūras sugrąžintų žuvusiųjų tapatybėms nustatyti.
Štabas padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už pagalbą organizuojant apsikeitimą. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti keli dideli balti vilkikai su puspriekabėmis, sustatyti galais vienas į kitą. Šalia jų stovi darbuotojai baltais kombinezonais su gobtuvais, pažymėtais Raudonojo Kryžiaus komiteto emblema.
Su Ukrainos žvalgybos valdyba susijęs fondas „Noriu gyventi“, dalyvaujantis sprendžiant Rusijos karo belaisvių problemas, pranešė, kad Rusijos karių palaikai buvo grąžinti į tėvynę.
Organizacijos teigimu, tarp jų buvo ir Šri Lankos piliečio palaikai. Jie perduoti Rusijai, nes pagal tarptautinę teisę šis asmuo buvo laikomas Rusijos kariuomenės kareiviu.
Abi šalys nuolat keičiasi žuvusiųjų palaikais.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pranešė, kad per mainus į Ukrainą buvo sugrąžinta daugiau kaip 26 tūkst. žuvusiųjų kūnų ir palaikų. Daugumos jų tapatybė dar nenustatyta.
Oficialiais abiejų šalių duomenimis, vien nuo šių metų pradžios Ukraina susigrąžino 5 300 žmonių palaikus, o Rusija – mažiau kaip 300.
Nuo 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos šis karas, kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių.
Ukrainiečiai nušliaužė 15 km po žeme ir sudavė netikėtą smūgį rusams
Ukrainos pajėgos, vadovaujamos Nacionalinės gvardijos 2-ojo „Chartija“ korpuso, įveikė pozicinę aklavietę Kupjansko kryptimi ir įgyvendino kitą Charkivo srities išlaisvinimo etapą, skelbia „Interfax Ukraina“. Įvykdyta požeminė operacija „Veles“.
Korpusas skelbia, kad kariai atvėrė naują – požeminę – šiuolaikinio karo sritį ir įveikė daugiau nei 15 kilometrų požeminių tunelių į rusų užnugarį.
Latvijoje skelbtas geltonas oro pavojus
Kraslavos ir Rėzeknės apskrityse ketvirtadienį buvo paskelbta apie galimą grėsmę Latvijos oro erdvėje, rašo tv3.lv. Tačiau netrukus geltonas oro pavojaus perspėjimas buvo atšauktas.
Į Kyjivą atvyko Suomijos premjeras
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpas ketvirtadienį atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, pranešė Suomijos vyriausybės spaudos tarnyba.
Jis Kyjive susitiks su Ukrainos politinės vadovybės atstovais. Vizito tikslas – patvirtinti ryžtingą Suomijos paramą Ukrainai, šiai priešinantis Rusijos agresijai ir rengiantis žiemai.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Suomija Ukrainai suteikė beveik 5 mlrd. eurų paramos, įskaitant 3,6 mlrd. eurų karinės pagalbos. Vertinant pagal šalies ekonomikos dydį, Suomija yra viena stipriausių Ukrainos rėmėjų, pabrėžė šalies vyriausybė.
Vizito metu taip pat vyks Ukrainos ir Suomijos verslo forumas, kuriame dalyvaus daugiau kaip dešimt Suomijos bendrovių.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Norvegijoje, kur susitiko su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.
Zelenskis atskleidė, kodėl nebėgo iš Kyjivo, nors tai siūlė daug kas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė pirmąsias Rusijos karo prieš Ukrainą dienas. Anot jo, Rusija dėjo dideles pastangas, kad įtvirtintų naratyvą, jog V. Zelenskis pabėgo iš Ukrainos. V. Zelenskis atsakė, kodėl nebėgo, nors tai padaryti siūlė daug kas.
Zelenskis prisiminė 1 Bideno sprendimą: „Nesu Dievas, kad galėčiau teisti, bet manau, kad tai buvo klaida“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo santykius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia „Clash Report“. Jis taip pat įvardijo klaidą, kuri iš JAV pusės buvo padaryta dar prieš karą.
Jis atsakė manantis, kad D. Trumpas turėjo ir turi ypatingus santykius su V. Putinu.
„Galbūt iš tiesų yra įmanoma, kad Trumpo draugiški santykiai su Putinu galėjo užkirsti kelią visapusiškam įsiveržimui.
Tačiau vieną dalyką reikia žinoti tikrai: nei aš, nei Trumpas nesėdėsime prezidento kėdėje amžinai.
Bet kuriuo atveju Trumpo prezidentavimas būtų pasibaigęs, o Putinas vis tiek nebūtų pakeitęs savo pagrindinio tikslo – Ukrainos okupacijos“, – sako jis.
V. Zelenskis pastebi, kad Uikraina prašė amerikiečių skubiai suteikti ginklų.
„Mes paprašėme amerikiečių: jei manote, kad tai karas, tuomet skubiai duokite mums ginklų – viską, ką galite duoti. Bet niekas nieko nedavė“, – prisimena jis.
„Aš paprašiau prezidento Bideno: „Dabar, prevenciškai, įveskite sankcijas Rusijai. Jei žinote, kad gali įvykti invazija, įveskite sankcijas.“ Tada jis nepuls, jei jis tikrai nusprendęs pulti.
Bet prezidentas Bidenas atsakė: „Mes įvesime sankcijas, jei įvyks invazija.“ Sankcijos po fakto, o ne prevencinės. Aš nesu Dievas, kad galėčiau teisti prezidentą, bet manau, kad tai buvo klaida“, – sako V. Zelenskis.
Jis taip pat pastebėjo, kad visai prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas visiems melavo teigdamas, kad karo nebus.
Putinas gali turėti kompromituojančios Trumpą medžiagos – Hillary Clinton
Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad Vladimiras Putinas gali turėti kompromituojančios medžiagos apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, įskaitant nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 Rusijos droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 181 droną iš 210, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Naktį į ketvirtadienį rusų okupantai surengė intensyvią kombinuotą ataką, panaudodami raketas „Iskander-M“, „S-400“, „Cirkon“ ir „Oniks“, taip pat 210 dronų, įskaitant „Shahed“ (110 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Italmas“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštas/neutralizuotas 181 dronas.
32 vietose registruoti smūgiai, 8 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Per Rusijos balistinių raketų ataką prieš Kyjivą ryte žuvo vienas žmogus ir 22 buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus.
Po JAV pasiuntinio susitikimo su Vladimiru Putinu per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
Maskvai ir Kyjivui naktį apsikeitus smūgiais, Ukrainoje žuvo septyni žmonės, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Tai įvyko netrukus po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Sankt Peterburge surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Po JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su V. Putinu trečiadienį D. Trumpas demonstravo optimizmą, pareiškęs, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau.
Kremlius nurodė, kad „iš esmės“ yra pasirengęs atnaujinti trišales derybas tarp abiejų šalių ir JAV.
Vis dėlto po šio vizito smūgiai nesiliovė.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad per masinę 630 dronų ataką regiono link buvo sužeisti du žmonės, o 163 iš šių dronų skriejo Rusijos sostinės link.
Netoliese esančios Tulos srities gubernatorius teigė, kad Rusijos oro gynyba sunaikino 70 dronų. Lipecko srityje buvo sužeistas dar vienas vyras, pranešė jos gubernatorius.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šalyje naktį numušti 808 ukrainiečių dronai.
Ukrainoje per atakas žuvo vienas vyras Sumuose ir moteris Charkive, taip pat trys žmonės pietrytinėje Zaporižios ir du rytinėje Donecko srityje, pranešė pareigūnai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose nurodė, kad Ukrainos sostinėje per smūgius buvo sužeista 15 žmonių.
Pasak jo, smūgiai apgadino metro infrastruktūrą ties Pietiniu tiltu, todėl pareigūnai apribojo eismą tarp atskirų miesto dalių.
Ukrainos karinės oro pajėgos ankstyvą rytą paskelbė įspėjimą dėl „daugiau balistinių raketų Kyjivo link“ ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
S. Witkoffas į Rusiją atvyko antradienį Osle susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu; šis susitikimas buvo skirtas aštriems D. Trumpo ir Ukrainos vadovo nesutarimams sušvelninti.
Derybose su V. Putinu nuotoliniu būdu dalyvavo ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš esmės yra pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po JAV kadencijos vidurio rinkimų – ir kad Kremlius nori jose daugiausia dėmesio skirti pokario saugumui.
V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina taip pat remia trišalių derybų atnaujinimą.
Kubiliaus perspėjimas Europai: to nepadaryti būtų rimta strateginė klaida
Europa turi kuo greičiau integruoti Ukrainos mūšiuose išbandytus gynybinius pajėgumus į savo saugumo sistemą. To nepadaryti būtų rimta strateginė klaida, pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Future of Civil Security“, kuri yra saugumo konferencijos „Future Forces“ dalis.
„Mes, europiečiai, turime pripažinti, kad mums gyvybiškai svarbu kuo greičiau visiškai integruoti Ukrainos kovinius pajėgumus į Europos gynybinius pajėgumus. Neturime prabangos gaišti laiką“, – pabrėžė A. Kubilius, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo teigimu, Ukraina turi unikalios civilių gyventojų apsaugos karo metu patirties, kurios Europos šalims kol kas stinga. Kasdieniai oro pavojaus signalai, raketų ir dronų atakos suteikė Ukrainai praktinių žinių, galinčių padėti Europos visuomenėms pasirengti galimoms krizėms.
„Ne mums mokyti Ukrainą civilinės saugos. Būtent Ukraina gali pamokyti mus“, – sakė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad energetikos tinklų, geležinkelių ir pramonės objektų apsauga yra ne mažiau svarbi nei valstybės sienų apsauga.
A. Kubilius paragino civilinės valdžios institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir infrastruktūros operatorius kartu rengtis ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju galėtų savarankiškai išsiversti bent 72 valandas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti Europos gynybos pramonę, šalinti biurokratines kliūtis karių ir karinės technikos judėjimui bei įveikti Europos Sąjungos (ES) gynybos rinkos susiskaidymą.
A. Kubiliaus teigimu, Europa turi išmokti veikti kaip viena bendra gynybos sistema, o ne kaip 27 atskiros nacionalinės sistemos. Kartu didesnės gynybos pramonės gamybos apimtys ir investicijos į saugumą turėtų padėti Europai atgrasyti nuo agresijos ir išsaugoti taiką, pridūrė jis.
Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos patirtimi civilinės saugos, skaitmenizacijos, krizių valdymo ir kovos su dronais bei kibernetinėmis atakomis srityse jau remiasi, pavyzdžiui, Vokietija.
Apie tai neseniai Berlyne vykusioje aštuntojoje Vokietijos ir Ukrainos savivaldybių partnerystės konferencijoje kalbėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministrė Reem Alabali-Radovan.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 250 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 22 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 571 tūkst. 820 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 250 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+3) priešo tankus, 25 594 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 51 447 (+44) artilerijos sistemas, 2 229 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 719 (+3) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 997 (+7) antžemines robotizuotas sistemas, 575 124 (+ 1 750) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 641 (+363) automobilį ir degalų cisterną, 4 846 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Per Rusijos balistinių raketų smūgius Kyjive žuvo žmogus, 22 sužeisti
Rusijos balistinėms raketoms praėjusią naktį smogus transporto ir medicinos infrastruktūrai Kyjive, atnaujintais duomenimis, žuvo vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti.
Kaip skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tarp 22 sužeistųjų yra keturi vaikai.
Po virtinės sprogimų Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad sostinės Pečersko rajone buvo apgadintas pastatas, kuriame įsikūrusi medicinos įstaiga.
Miesto meras Vitalijus Klyčko vėliau patvirtino, kad tame rajone buvo apgadinta greitosios pagalbos stotis, kur taip pat suniokoti šeši greitosios pagalbos automobiliai.
Atskirame įraše jis nurodė, kad per smūgius buvo apgadinta metropoliteno infrastruktūra prie Pietinio tilto. Pareigūnai sakė, kad tai apribojo eismą tarp miesto dalių.
Rusijoje – ataka: puolė dronai, raketos
Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pasiskundė dronų ataka, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi „Telegram“ kanalais „Exilenova+“ ir „Supernova+“. Pranešama, kad atakos buvo nukreiptos į Lipecką, Tulą, Maskvos sritį. „Telegram“ pranešama, kad Rusiją galėjo atakuoti ir raketos.
Už uždarų durų – JAV pasiuntinių priekaištai Zelenskiui
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris anksčiau šią savaitę vykusio susitikimo Osle metu priekaištavo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, skelbia „The New York Times“.
Po Trumpo pasiuntinio vizito pas Putiną – raketų smūgiai Kyjivui
Ukrainos sostinę naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį drebino raketų smūgiai, pranešė Kyjivo institucijos.
Šie antskrydžiai, privertę gyventojus slėptis slėptuvėse ir sužeidę šešis žmones, surengti netrukus po to, kai Rusija pareiškė esanti pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po savo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį pareiškė, kad šalys yra arčiausiai, nei bet kada anksčiau karo pabaigos.
S. Witkoffas pavadino V. Putiną „humanitaru“ už JAV piliečio Stepheno Hubbardo paleidimą, tačiau po susitikimo Sankt Peterburge Kremlius perspėjo: nors Maskva „iš esmės“ sutinka atnaujinti derybas, JAV diplomato perduotuose Ukrainos ir Europos taikos pasiūlymuose yra mažai „esmės“.
Atakos naktį nesiliovė. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniuose tinkluose paskelbė, kad sostinėje per raketų smūgius buvo sužeisti šeši žmonės, iš kurių keturis prireikė hospitalizuoti.
Ukrainos oro pajėgos paryčiais paskelbė perspėjimą apie „daugiau balistinių raketų Kyjivo link“ ir nurodė gyventojams likti slėptuvėse.
Rusijos institucijos taip pat nurodė per naktį perėmusios dronų, tarp jų – daugiau kaip 160 skridusių Maskvos link.
S. Witkoffas į Rusiją atvyko po antradienį Osle įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriuo siekta sušvelninti aštrėjančius D. Trumpo ir Ukrainos vadovo nesutarimus.
D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris derybose su V. Putinu taip pat dalyvavo nuotoliniu būdu.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš esmės yra pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po itin svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų, – ir kad Kremlius norėtų, jog jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas pokario saugumui.
V. Putinas, 2022 metų vasarį davęs įsakymą įsiveržti į Ukrainą, nuolat atsisako tiesioginių derybų su V. Zelenskiu ir tvirtina, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
„Liko darbo“
J. Ušakovas teigė, kad S. Witkoffas informavo V. Putiną apie „tam tikrus naujus europiečių ir Kyjivo požiūrio aspektus“, aptartus susitikime Osle, tačiau pridūrė, kad „juose iš tiesų nebuvo daug esmės“.
Taip pat rengiamas V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) viršūnių susitikimas kitą mėnesį Kinijos Šendženo mieste, pranešė J. Ušakovas, pavadinęs jį „pirmuoju tokiu susitikimu istorijoje“.
Per tris valandas trukusį susitikimą S. Witkoffas pagyrė V. Putiną už tai, kad šis patenkino D. Trumpo prašymą paleisti S. Hubbardą – į aštuntą dešimtį įkopusį ir į pensiją išėjusį anglų kalbos mokytoją, kuris visuomet neigė kaltinimus, jog buvo Ukrainos pusėje kovojęs „samdinys“.
„Jūs tiek daug kalbate apie mano prezidentą, prezidentą Trumpą, kad jis yra humanitaras – jūs taip pat esate humanitaras, pone, ir aš tai gerbiu“, – sakė S. Witkoffas.
S. Witkoffas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad derybos su V. Putinu buvo „konstruktyvios“, bet „vis dar liko atlikti svarbaus darbo“. Diskusijos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos techniniu lygiu bus tęsiamos, pridūrė jis.
D. Trumpas į valdžią grįžo 2025 metų sausį žadėdamas užbaigti karą per 24 valandas, tačiau daugiau nei metus trunkančios JAV vadovaujamos derybos proveržio neatnešė, o dešimtys tūkstančių žmonių jau žuvo.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas vėl nusisuko nuo Ukrainos ir atsigręžė į V. Putiną, garsiai girdamas susitarimą, pagal kurį Rusija parduotų dyzelino ir padėtų sumažinti kainas, išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
D. Trumpas taip pat atidėjo sankcijų įvedimą Rusijos karo mašinai. Šį sprendimą jis trečiadienį teisino tuo, kad tai buvę būtina siekiant užtikrinti S. Hubbardo paleidimą.
„Jei būtumėte pritaikę tas sankcijas (...) būtumėte galėję jį pamiršti. Daugiau jo niekada nebūtumėte pamatę“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės
V. Zelenskis Ukrainoje pranešė, kad Kyjivas taip pat remia trišalių derybų atnaujinimą.
„Amerikiečių pusė siūlo šį susitikimą surengti kuo greičiau. Mes tam pritariame“, – žurnalistams sakė jis.
Devintasis S. Witkoffo susitikimas su V. Putinu įvyko tuo metu, kai Rusija prieš žiemą toliau smūgiuoja Ukrainos miestams.
Kyjivas nurodė, kad per Rusijos atakas trečiadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, iš jų – du sostinėje ir garbaus amžiaus pora rytinėje Charkivo srityje.
Tuo tarpu Rusijos okupacinės institucijos Luhansko srityje pareiškė, kad per Ukrainos dronų smūgį ryšių bendrovei žuvo du žmonės.
Antradienį vykęs S. Witkoffo ir V. Zelenskio susitikimas surengtas po kelias dienas trukusios įtampos tarp Vašingtono ir Kyjivo bei D. Trumpo raginimų pakeisti Ukrainos lyderį.
S. Witkoffas V. Putinui sakė matantis „tam tikrą postūmį“ JAV vadovaujamose derybose.
JAV pasiuntinys V. Putinui taip pat teigė, kad Vašingtonas yra „dėkingas“ už susitarimą dėl dyzelino, kuris sukėlė pasipiktinimą Kyjive ir visoje Europoje.
Šis susitarimas vertinamas kaip bandymas sumažinti degalų kainas JAV vartotojams prieš kadencijos vidurio rinkimus, per kuriuos D. Trumpo respublikonai gali prarasti Kongreso kontrolę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
o vitkofas bėgs į maskvą įsidarbinti asmeniniu kgb žiurkės koto čiulpiku
Zelenskis atskleidė didžiausią Putino klaidą: šito jis nesuprato
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo pagrindinę Rusijos vadovo Vladimiro Putino klaidą, pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Pasak V. Zelenskio, Kremlius neįvertino ukrainiečių pasipriešinimo ir klaidingai tikėjosi, kad Kyjivą pavyks užimti vos per tris dienas. Rusijos kariuomenė į Ukrainos sostinę veržėsi iš visų pusių, tačiau jos planai žlugo.
„Ukraina – tai ne Rusija. Ši V. Putino problema – nepripažinimas, kad egzistuoja atskira tauta ir atskira valstybė, – jį ir pražudė. Jam buvo pristatyta karinė operacija, kuri turėjo trukti tris dienas. Įvairiose jų karinėse mašinose radome paradines uniformas. Jie iš tiesų vyko į paradą. Jis iki šiol nesupranta ir nenori pripažinti, kad tai kita valstybė ir kita tauta.
Jie puolė Kyjivą iš visų pusių. Pagrindinis tikslas buvo užimti Ukrainos sostinę. Jie pasiekė Kyjivą. Mus apsupo, o tada mes pradėjome juos mušti. Ir jie nežinojo, ką su tuo daryti. Ypač jie nustebo, kai važiavo sostinės link, o žmonės mėtė degančius mišinius. Žmonės degino jų karinę techniką. Klausimas ne tas, kad koks nors generolas buvo kvailys. Manau, kad tas, kuris davė įsakymą, nelabai supranta, kas vyksta.
Juk ką reiškia užimti Kyjivą? Kai pakeliui į Kyjivą užėmei šiuos miestus, turi palikti juose žmonių, kad juos išlaikytum. Tai reikalauja daugybės karių, o teritorija yra gana didelė. Jei vietos gyventojai priešinasi, tau reikia kariuomenės, kuri kontroliuotų kiekvieną miestą. Štai kur buvo jų klaida. Jie net nesuprato, kad susidurs su pasipriešinimu. Tai buvo pagrindinė jų klaida. Ir viskas", – rašė Ukrainos prezidentas.