Rusijos atakos paliko 177 gyvenvietes Černihivo srityje be elektros
Černihivo srityje dėl Rusijos atakų 177 gyvenvietės liko be elektros.
Apie tai pranešė priešo kuopa „Chernihivoblenergo“ savo „Facebook“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.
„Deja, priešas toliau bando panardinti Černihivo sritį į tamsą. Šiandien rusai vėl smogė energetikos infrastruktūrai. 177 gyvenvietės Nižyno ir Prylukų rajonuose liko be elektros – tai beveik 54 000 vartotojų“, – teigiama pranešime.
Bendrovė teigė, kad energetikos brigados nedelsdamos pradėjo avarinius remonto darbus.
Ji pridūrė, kad situacija tebėra labai sudėtinga ir elektros tiekimo atkūrimas gali užtrukti.
Rusijos užsienio reikalų ministras įspėja apie „ryžtingą atsaką“ į bet kokią „agresiją“
Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras įspėjo apie „ryžtingą atsaką“ į bet kokią „agresiją“ po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parėmė raginimus numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę.
„Rusija kaltinama beveik planavusi pulti Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungos šalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Rusija niekada neturėjo ir neturi tokių ketinimų. Tačiau bet kokia agresija prieš mano šalį bus sutikta ryžtingu atsaku“, – sakė jis.
Keletas NATO šalių teigia, kad Rusijos naikintuvai ir dronai pastarosiomis savaitėmis pažeidė jų oro erdvę Europoje, ir kaltina Maskvą išbandant aljansą.
Antradienį paklaustas, ar mano, kad NATO šalys turėtų numušti bet kokius Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius jos oro erdvę, D. Trumpas atsakė: „Taip, manau.“
D. Trumpas anksčiau gyrėsi savo šiltais santykiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o praėjusį mėnesį pakvietė jį į derybas Aliaskoje. Taip jis nutraukė kelerius metus trukusį Vakarų šalių Rusijos lyderio izoliavimą, prasidėjusį šiam įsakius 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Tačiau vėliau D. Trumpas išreiškė nusivylimą V. Putinu ir pareiškė, kad Ukraina turėtų atgauti visą Rusijos užimtą teritoriją ar netgi peržengti jos sieną.
S. Lavrovas vis tiek stengėsi pagirti D. Trumpą, kuris, nepaisant viešų samprotavimų apie V. Putiną, dar nepritaikė Rusijai naujų ekonominių sankcijų, kuriomis jau seniai grasina.
„Dabartinės JAV administracijos požiūryje matome ne tik norą prisidėti prie realių Ukrainos krizės sprendimo būdų, bet ir norą plėtoti pragmatišką bendradarbiavimą, neužimant ideologinės pozicijos“, – sakė S. Lavrovas.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina iš Izraelio gavo sistemą „Patriot“
Ukraina prieš mėnesį iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, šeštadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Izraelio sistema („Patriot“) veikia Ukrainoje. Ji veikia jau mėnesį. Rudenį gausime dvi sistemas „Patriot“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis.
Ukraina: Rusija jau 4 dienas yra atjungusi elektrą Zaporižios atominei elektrinei
Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje – jau keturios dienos netiekiama elektra, ir dėl to apkaltino Maskvą.
„Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE ketvirtą dieną yra be elektros“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pridūrė: „Raginame visas šalis, kurioms rūpi branduolinis saugumas, aiškiai pasakyti Maskvai, kad šis branduolinis lošimas privalo baigtis.“
Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją.
Nuo to laiko neslopsta nuogąstavimai dėl branduolinės katastrofos pavojaus. Elektrinė, turinti šešis branduolinius reaktorius, yra netoli fronto linijos, ir ne kartą buvo apšaudyta.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat nuolat perspėja dėl išorinio elektros tiekimo Zaporižios elektrinei, kuris yra labai svarbus, sutrikimų ir jos aprūpinimo problemų.
Ukraina: TPK sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos išduoda olimpines vertybes
Kyjivas šeštadienį išreiškė pasipiktinimą Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimu panaikinti dalinį Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą, įvestą po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukrainos jaunimo ir sporto ministras Matvijus Bidnas pareiškė, kad tie, kurie balsavo už šį sprendimą TPK Generalinėje Asamblėjoje Seule, išdavė „savo sąžinę ir olimpines vertybes“.
„Šeimininkės šalies ir organizacinio komiteto pozicija yra labai svarbi, ir mes jau glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu, – sakė ministras. – Raginame savo Europos partnerius, kurie priims artėjančias žiemos paralimpines žaidynes, neleisti agresorės valstybės vėliavai būti iškeltai virš laisvos ir demokratinės erdvės, kol tęsiasi agresyvus karas.“
M. Bidnas pridūrė, kad Ukraina sprendimą dėl dalyvavimo „priims kolektyviai vėlesniame etape“.
Anksčiau šeštadienį TPK pareiškė, kad nusprendė panaikinti dalinį Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą.
Šis TPK priimtas sprendimas atveria kelią rusų ir baltarusių sportininkams kitąmet vykstančiose Milano-Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių varžybose varžytis po savo nacionalinėmis vėliavomis.
Šis sprendimas reiškia, kad Baltarusijos NPC (Nacionalinis paralimpinis komitetas) ir Rusijos NPC dabar atgauna visas TPK narių teises ir privilegijas“, – sakoma TPK išplatintame pranešime.
TPK pranešime priduriama: „TPK bendradarbiaus su dviem susijusiais nariais, kad kuo greičiau būtų sudarytos praktinės sąlygos šio sprendimo įgyvendinimui.“
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai uždrausta dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Jų vėliavas ir himnus taip pat draudžiama naudoti daugelyje pasaulio renginių.
Rusijos paralimpinis komitetas pasveikino šį sprendimą, pavadindamas jį teisingu ir nurodydamas, kad tai yra pavyzdys, „kaip sportininkų teisės turėtų būti ginamos nediskriminuojant dėl nacionalinių ar politinių aplinkybių“.
Skelbiama, kad norėdami dalyvauti žiemos paralimpiadoje sportininkai privalo turėti galiojančią 2025–2026 metų sezono licenciją iš savo tarptautinės federacijos tokiose paralimpinėse sporto šakose kaip slidinėjimas kalnuose ir lygumose, snieglenčių sportas, biatlonas, ledo ritulys ir vežimėlių akmeslydis.
Tiek Rusija, tiek Baltarusija šiuo metu šiose sporto šakose yra suspenduotos.
2023-iaisiais TPK Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą, leidusį rusų ir baltarusių sportininkams varžytis 2024-ųjų Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava ir laikantis griežtų neutralumo sąlygų.
2022-aisiais TPK pašalino Rusijos ir Baltarusijos paralimpinius komitetus iš Pekino žiemos žaidynių.
Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava ir tik tada, jei jie atitiks griežtas sąlygas.
Rusija sukritikavo ES planus kurti „dronų sieną“
Rusija šeštadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) planus stiprinti gynybą nuo dronų, pridurdama, jog Bendrijos atsakas į neatpažintus bepiločius orlaivius, kertančius jos sienas, tik padidins įtampą.
Penktadienį valstybės prie rytinės ES sienos susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.
ES gynybos komisaras Andrius Kubilius sakė, kad gynybos ministrai iš maždaug 10 ES šalių nuotoliniu būdu surengtose derybose sutiko, kad neatidėliotinas prioritetas turi būti „dronų siena su pažangiomis aptikimo, sekimo ir perėmimo galimybėmis“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šios priemonės tik „padidins karinę ir politinę įtampą žemyne“. Ministeriją citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusijos URM pridūrė, kad šie planai atspindi „asmenines ambicijas ir ES valdančiųjų elitų politinius žaidimus“.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmą kartą paragino statyti „dronų sieną“.
Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos kelios valandos po to, kai Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę.
NATO atsakas į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją atskleidė Aljanso arsenalo spragas kovojant su šia grėsme.
NATO turėjo panaudoti moderniausius naikintuvus, šaudančius brangiai kainuojančiomis raketomis, kad numuštų keletą pigių rusiškų dronų.
Po incidento Aljansas skubiai atsiuntė daugiau techninės įrangos į rytinį flangą, tačiau vis dar neturi tokių pigių pajėgumų, kokius naudoja Ukraina.
Rusija neigia pažeidusi NATO oro erdvę, o ES reakciją pavadino „isterija“, pridurdama, kad jos pilotai esą laikosi tarptautinių oro navigacijos taisyklių.
Vokietija svarsto leisti kariuomenei numušti dronus
Vokietija svarsto leisti kariuomenei numušti dronus, skelbiama šeštadienį pasirodžiusioje ataskaitoje. Europos valstybėse pastarosiomis dienomis pasirodė nenustatyti dronai, dėl kurių, manoma, gali būti atsakinga Rusija.
Dronai neseniai buvo pastebėti virš Danijos ir Norvegijos oro uostų, dėl to buvo laikinai sutrikdytas kai kurių oro uostų darbas. Penktadienio vakarą dronai taip pat skraidė virš didžiausios karinės bazės Danijoje.
Vokietija, viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija, taip pat paskelbė, kad šalyje pastaruoju metu vis dažniau matomi įtartini dronai. Penktadienį bepilotė skraidyklė buvo pastebėta Vokietijos šiaurėje, netoli Danijos.
Kyla įtarimų, kad atsakomybė už bepiločių orlaivių skrydžius tenka Rusijai, bet konkrečių įrodymų viešai nepateikiama.
Berlynas jau anksčiau šią savaitę skelbė apie planus sustiprinti gynybą nuo dronų, kad būtų pasipriešinta augančiai grėsmei iš Rusijos.
Laikraštis „Bild“ pranešė, kad be kitų priemonių, esant tam tikroms sąlygoms, Vokietijos kariuomenei gali būti leista numušti dronus.
Kariuomenė galėtų įsikišti, jeigu dronas keltų didelę grėsmę žmonių gyvybei ar kritinei infrastruktūrai, o kitų priemonių nepakaktų.
Tokiu atveju sprendimo priėmimo teisė būtų perduota Gynybos ministerijai. Iki šiol tokios galios buvo patikėtos policijai.Paprašyta komentaro, Vokietijos vidaus reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP apie tokius planus nepatvirtino.
Tačiau duodamas interviu laikraščiui „Rheinische Post“ vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sakė norįs peržiūrėti oro gynybos įstatymus, kad kariuomenė galėtų padėti policijai, ypač ginantis nuo dronų.
„Mes patiriame lūžio tašką ne tik karinio saugumo prasme, bet apskritai civilinės gynybos ir civilinės saugos prasme“, – sakė ministras.
Penktadienio vakarą bepilotės skraidyklės buvo pastebėtos su Danija besiribojančioje Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Apie tai vietos transliuotojui NDR sakė šios žemės vidaus reikalų ministrė Sabine Suetterlin-Waack.
Incidentas tiriamas, o institucijos nekomentuoja, kiek tiksliai dronų buvo užfiksuota ir kur.
Rusija renka šauktinius okupuotoje Luhansko srityje
Rusai okupantai vadinamojoje Luhansko Liaudies Respublikoje (LLR) paskelbė, kad spalio 1 d. prasidės šaukimas į kariuomenę.
Apie tai socialinėje platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko.
„Taip vadinamosios LLR vadovas paskelbė, kad rudenį ir žiemą vyks šaukimas į kariuomenę. Priverstinės mobilizacijos priemonės, kurios iš tikrųjų niekada nesustojo, oficialiai prasidės spalio 1 d. ir tęsis iki metų pabaigos“, – teigė O. Charčenko.
Jis pridėjo, kad vietiniam „gauleiteriui“ pasirašius dekretą, šaukimas į rusų kariuomenę dabar vyks oficialiai.
Rusai į kariuomenę ims vyrus gimusius 2007 m. ir anksčiau, t. y. asmenis nuo 18 metų.
Ukrainos dronai smogė Rusijos naftotiekiui „Družba“
Ukrainos pajėgų paleisti dronai apgadino naftos pumpavimo stotį Rusijos Čiuvašijos Respublikoje, esančioje Pavolgio federalinėje apygardoje.
Čiuvašijos gubernatorius Olegas Nikolajevas šeštadienį paskelbė, kad buvo padaryta nedidelė žala.
Anot jo, nors šio objekto darbas ir sustojo, bet smūgio metu niekas nenukentėjo.
Jis pridėjo, kad ataka įvyko Konaro gyvenvietėje, 60 km į pietryčius nuo Čiuvašijos sostinės Čeboksarų.
Naftos pumpavimo stotis yra naftotiekio „Družba“ dalis, kuriuo nafta tiekiama vakarų kryptimi.
Ukraina pastaruoju metu vis dažniau smogia Rusijos naftos pramonei siekdama sutrikdyti degalų tiekimą kariuomenei ir civiliams bei sumažinti Rusijos gaunamas pajamas iš energetikos produktų eksporto.
Ukraina sunaikino 97 iš 115 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė ar elektroninėmis priemonėmis sutrikdė 97 iš 115 bepiločių skraidyklių, kurias Rusija paleido į Ukrainą nuo penktadienio vakaro.
Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienio rytą paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
Nuo penktadienio, rugsėjo 26 d., 21 val. Rusija paleido 115 smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitus. Jie buvo leidžiami iš Rusijos teritorijos (Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko) ir iš Čaudos, laikinai okupuotame Kryme.
Daugiau nei 70 dronų buvo „Shahed“ tipo bepilotės skraidyklės.
Nuo šios atakos Ukrainą gynė karo lėktuvai, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir dronų pajėgos, ir mobilios šaulių grupės.
Iki šeštadienio 9 val. ryto Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo numušti arba elektroninėmis kovos priemonėmis perimti 97 dronai.
Septyniolika Rusijos dronų smogė šešiose vietovėse, o numuštų dronų nuolaužos nukrito dar dviejose vietose.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusija tęsia ataką, o kitos smogiamųjų dronų grupės artėja iš šiaurės.
Suomijos prezidentas giria Trumpą: „Jis yra labai rimtas“
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl Ukrainos galimybių susigrąžinti okupuotas teritorijas. Anot jo, šis netikėtas D. Trumpo pasisakymas žymi lūžio tašką JAV pozicijoje dėl karo Ukrainoje ir rodo, kad Vašingtonas išlieka tvirtai Ukrainos pusėje, rašo „Politico“.
Rusija kare Ukrainoje per parą prarado 970 karių
Rusija kare Ukrainoje pastarąją parą prarado dar 970 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 107 400 kareivių.
Per šį laikotarpį ukrainiečiai sunaikino iš viso 11 243 rusų tankus (+1 per parą), 23 288 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 33 186 artilerijos sistemas (+39), 1 502 salvinės reaktyvinės ugnies sistemas (+1), 1 223 oro gynybos sistemas (+1), 427 karo lėktuvus, 345 sraigtasparnius, 63 931 bepilotę skraidyklę (+362), 3 747 kruizines raketas, 28 karo laivus ar katerius, 1 povandeninį laivą, 62 909 transporto priemones ir kuro cisternas (+91), 3 977 specialiosios technikos vienetus (+2).
Ukraina duomenis apie priešo nuostolius nuolat tikslina.
Rugsėjo 26 d. tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų įvyko 186 koviniai susirėmimai.
Moldovos prezidentė įspėja dėl Rusijos kišimosi į parlamento rinkimus
Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu įspėja dėl Rusijos intensyvaus kišimosi į sekmadienį vyksiančius Moldovos parlamento rinkimus.
Šeštadienį paskelbtame interviu M. Sandu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra pavojuje.
Jie teigė, kad Maskva daro milžinišką spaudimą kišdamasi į rinkimus, išleidžia „šimtus milijonų eurų“ finansuodama politines partijas, papirkinėdama rinkėjus ir ruošdama jaunus žmones destabilizuoti padėtį šalyje.
Apie 2,4 mln. gyventojų turinti Moldova nuo 2022 metų yra kandidatė įstoti į Europos Sąjungą, o sekmadienį šalyje vyks parlamento rinkimai.
Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad M. Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS), kurią aktyviai remia Europos Sąjunga, gali išlikti didžiausia parlamente, bet nebūtinai būti daugumoje viena. Manoma, kad su Rusija siejamos partijos taip pat gerai pasirodys rinkimuose.
Penktadienį M. Sandu teigė, kad tai bus patys svarbiausi rinkimai šiuolaikinėje Moldovos istorijoje.
„Jų baigtis nulems, ar mes įtvirtinsime savo demokratiją ir įstosime į ES, ar Rusija mus nusitemps atgal į pilkąją zoną, paversdama mus regionine rizika. Moldovos ateitį turi spręsti moldavai, o ne Maskva“, – ji rašė socialiniame tinkle „X“.
Netikėta įtaka: štai kas suvaidino lemiamą vaidmenį keičiant Trumpo požiūrį į Ukrainą
Didžiosios Britanijos karalius Karolis III, pasirodo, darė įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip skelbia „The Telegraph“, būtent karaliaus pokalbiai su D. Trumpu per jo vizitą Londone galėjo pakeisti Amerikos lyderio požiūrį į karą Ukrainoje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad po susitikimų su monarchu D. Trumpo retorika Ukrainos klausimu pastebimai pasikeitė.
Kaip rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, asmeniniai pokalbiai su karaliumi per D. Trumpo vizitą Didžiojoje Britanijoje buvo „labai svarbūs“.
Diplomatiniai šaltiniai spėja, kad neatsitiktinai D. Trumpo sprendimas pasikeitė taip greitai po jo pokalbių su karaliumi. Manoma, kad monarchas aptarė Ukrainos klausimą per asmeninius susitikimus su JAV prezidentu jo vizito metu.
Karalius priėmė D. Trumpą Vindzoro pilyje, surengė pietus ir vakarienę, taip pat lydėjo į visos dienos renginius.
Savo kalboje per valstybinį banketą jis vieną kartą paminėjo Ukrainą. Kreipdamasis į prezidentą, jis sakė: „Mūsų šalys palaiko glaudžiausius santykius gynybos, saugumo ir žvalgybos srityse, kokie kada nors buvo žinomi. Dviejuose pasauliniuose karuose mes kartu kovojome, kad nugalėtume tironijos jėgas. Šiandien, kai tironija vėl kelia grėsmę Europai, mes ir mūsų sąjungininkai kartu remiame Ukrainą, kad sustabdytume agresiją ir užtikrintume taiką.“
D. Trumpas, karališkosios šeimos gerbėjas, buvo sužavėtas karaliaus parodytu svetingumu ir savo kalboje per vakarienę pavadino Karolį III „labai, labai ypatingu žmogumi“, rašo leidinys.
Be to, leidinys pažymi, kad, diplomatinių šaltinių teigimu, JAV valstybės sekretorius Markas Rubio užtikrino Europos kolegas, jog D. Trumpo retorikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu reikėtų vertinti „kuo teigiamiau“.
Vokietijos kancleris perspėja apie realią grėsmę Europai: „Taikos nebėra“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“.
Lenkija sugriežtino ukrainiečių pabėgėlių įstatymą
Lenkija sugriežtino gyvenimo šalyje sąlygas šimtams tūkstančių ukrainiečių karo pabėgėlių.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą artėjant spalio 1 d. terminui, penktadienį sakė jo administracijos vadovas.
Pagal vieną iš naujųjų sąlygų, ukrainiečiai socialines išmokas, pavyzdžiui, pinigus už vaiką, gaus tik tokiu atveju, jeigu jie dirba ir moka mokesčius Lenkijoje.
Dėl šio įstatymo nesutarė liberalioji Lenkijos vyriausybė ir dešiniųjų pažiūrų konservatyvus prezidentas.
Ankstesnį įstatymo projektą K. Nawrockis vetavo. Tuomet vyriausybė nusileido dėl vaiko išmokų.
Jeigu ginčai dėl įstatymo būtų užsitęsę, tai spalio pradžioje būtų nutrūkęs teisinis pagrindas ukrainiečiams dirbti Lenkijoje.
Lenkija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija.
„Neprieštarauju“: Trumpas užsiminė, kad leis Ukrainai smogti Rusijos teritorijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.
Šaltiniai: Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai ginklų, galinčių priversti Putiną sėsti prie derybų stalo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios, anot Kyjivo, galėtų priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Apie tai skelbia portalas „Axios“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Ukraina kelis kartus prašė JAV perduoti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, tačiau Baltieji rūmai tam nepritarė.
Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viename interviu pasakojo, kad antradienį, susitikęs su D. Trumpu, paprašė JAV lyderio suteikti Ukrainai ginklų sistemą, kurios buvimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose priverstų Kremlių pradėti taikos derybas.
V. Zelenskis neatskleidė, kokių ginklų prašė D. Trumpo, tačiau nenurodytas Ukrainos pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis patvirtino „Axios“, kad kalbėta apie sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Pasak leidinio, Ukraina kelis kartus per metus kėlė „Tomahawk“ klausimą JAV, ypač šios raketos buvo įtrauktos į įrangos sąrašą, kurio Kyjivas prašė prieš kelis mėnesius.
„Tai buvo vienintelė ginkluotės sistema sąraše, kurios Trumpas nesutiko parduoti NATO šalims Ukrainos poreikiams“, – rašo „Axios“, remdamasis šaltiniais.
Straipsnio autoriai pažymi, kad D. Trumpo atsisakymas suteikti „Tomahawk“ gali būti paaiškinamas ne tik baime dėl eskalacijos, bet ir gana ribotomis šių raketų atsargomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapę rasite google: chaturbate im_jasmine
Zelenskis: į Lenkiją iš viso Rusija paleido 92 dronus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad rugsėjo 10 d. naktį Rusija iš viso į Lenkiją paleido 92 dronus, tačiau ukrainiečiai dalį jų numušė.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tokiu būdu tikrina Europos galimybes, kaip jos reaguoja į hibridines atakas.
Vis tik, jo teigimu, V. Putinas išvydo, kad kol kas Europa neturi galimybių apginti savo oro erdvę.
„Mes galime sakyti, kad [dronai] skrido link Ukrainos, tačiau matome kryptį, ir, kaip yra sakoma, šio skrydžio chereografiją”, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina pasirengusi pasidalyti patarimais su sąjungininkais, kaip būtų galima atremti Rusijos dronų atakas.