Karas Ukrainoje. Putinas grasina NATO: kariai, pasirodę Ukrainoje, bus teisėti taikiniai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad muitai kenkia pasaulio ekonomikai, tokia savo remarka rodosi sukritikuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politiką.

Tarifai skatina „regioninį ir nacionalinį separatizmą, o tiems, kurie vykdo tokią politiką, nieko gero neduoda“, – kalbėdamas penktadienį Vladivostoke vykusiame ekonomikos forume sakė V. Putinas, D. Trumpo pavardės konkrečiai neminėdamas.

Todėl Rusijos prekybos ir ekonomikos politika tebėra atvira užsienio partneriams, teigė jis.

V. Putinas aiškiai pasveikino kai kurių Vakarų bendrovių sprendimą grįžti į Rusiją, tačiau pridūrė, kad žino, jog daugelis korporacijų laukia, kol baigsis karas Ukrainoje ir bus atšauktos sankcijos, kad galėtų atnaujinti savo veiklą Rusijoje.

Rusija kritikuoja Vakarų sankcijas, vadindama jas protekcionistinėmis priemonėmis.

D. Trumpas iš užsienio importuojamoms prekėms įvedė skirtingo dydžio muito tarifus, teigdamas, kad prekybos partneriai naudojasi Jungtinėmis Valstijomis. Prekėms iš Europos Sąjungos dabar taikomas 15 proc. tarifas, o kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai, taikomi muitai yra dar didesni.

Be to, D. Trumpas kai kuriuos muitus teisina politinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, naftą iš Rusijos perkančiai Indijai jis nustatė papildomą 25 proc. muito mokestį, todėl šios importo tarifai pasiekė 50 proc.

Rusijai, kurios prekybos su JAV apimtys sudaro kiek daugiau nei 3 mlrd. dolerių, D. Trumpo muitai tiesioginės įtakos neturi.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas reikalauja didesnės Europos paramos Ukrainos oro gynybai. „Turime pagalvoti apie naujas ginklų sistemas, kurias būtų galima tiekti ir kurias galėtų įsigyti Ukraina“, – sakė ministras penktadienį paskelbtame interviu portalui „t-online.de“

„Nėra beveik nieko, ko Ukrainai nereikėtų, – pabrėžė politikas. – Pirmiausiai būtinos oro gynybos sistemos. Yra keletas Europos šalių, kurios dar turi sistemų ir kurių joms kasdien nereikia. Vokietija ragina jas pagalvoti apie (sistemų) perdavimą“.

J. Wadephulas nepasakė, kokias valstybes turi omenyje, tačiau paskelbė apie pokalbius. „Manau, kad tikslingiau yra kreiptis į atitinkamas šalis ne per žiniasklaidą, bet tiesiogiai ir konfidencialiai“,  – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl masinių rusų oro smūgių vis spaudžia šalies sąjungininkes stiprinti Ukrainos oro gynybą.

Vokietija neseniai pažadėjo Ukrainai dar dvi „Patriot“ oro gynybos sistemas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.

V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva.

Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą. Vis dėlto V. Putinas kvietė V. Zelenskį į Maskvą, o ten V. Zelenskis pareiškė nevyksiantis.

„Putinas nemato didelės prasmės tiesioginiams kontaktams su Zelenskiu, bet yra jiems pasirengęs. Rusijos prezidentas pridūrė, kad dabar susitarti su Zelenskiu dėl pagrindinių klausimų bus neįmanoma“, – V. Putiną cituoja TASS.

Jis dar kartą pakartojo, kad mano, jog Maskva yra geriausia vieta susitikimui su V. Zelenskiu.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 086 220 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 810 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 159 (+2) priešo tankus, 23 243 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 32 435 (+50) artilerijos sistemas, 1 480 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 216 (+1) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 56 267 (+222) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 686 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 831 (+139) automobilį ir degalų cisterną, 3 956 (+0) specialiosios įrangos vienetus.

Per Rusijos smūgį kaime Ukrainos Charkivo srityje vėlai ketvirtadienį žuvo trys žmonės, pranešė regiono karinės administracijos vadovas.

„Apie 21 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai bepiločiu orlaiviu atakavo Chotymlios kaimą“, – platformoje „Telegram“ teigė Olehas Synjehubovas.

Jis sakė, kad žuvo du vyrai ir viena moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti. Anot jo, bent keli iš jų buvo kelių remonto tarnybos darbuotojai.

Anksčiau ketvirtadienį per Rusijos raketų ataką žuvo du žmonės iš Danijos pabėgėlių reikalų tarybos, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje šiaurinėje Černihivo srityje, pranešė vietos valdžia.

Rusijos gynybos ministerija neigė, kad nukentėjusieji buvo humanitarinės pagalbos darbuotojai, ir teigė, kad rusai pataikė į tolimojo nuotolio dronų paleidimo punktą.

Ankstų penktadienio rytą oro pavojus vis dar buvo paskelbtas ir Charkivo, ir Černihivo srityse, taip pat Zaporižios, Dnipropetrovsko, Sumų ir kituose regionuose.

Mūšiai Ukrainoje tęsiasi toliau, nepaisant to, kad Europos lyderiai toliau siekia spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sutikti su paliaubomis arba taikos susitarimu.

Ketvirtadienį po susitikimo Paryžiuje Kyjivo sąjungininkai paskelbė, kad 26 šalys įsipareigojo prisijungti prie „užtikrinimo“ pajėgų, kurios būtų dislokuotos Ukrainoje po bet kokio galimo taikos susitarimo ir kuriomis bus siekiama atgrasyti Maskvą nuo naujų išpuolių prieš kaimyninę šalį.

Tačiau vis labiau nuogąstaujama, kad V. Putinas nėra suinteresuotas užbaigti karo, o nerimas sustiprėjo po šią savaitę įvykusio vizito Pekine, kurio metu jis pažadėjo, kad Rusija toliau kovos Ukrainoje, jei nepavyks pasiekti taikos susitarimo.

Rusija atmeta tarptautinius karinius kontingentus kaip galimą saugumo garantiją Ukrainai. Tokios garantijos negali būti teikiamos užsienio, ypač – Europos ir JAV dalinių, ekonomikos forumo Vladivostoke kuluaruose rusų naujienų agentūrai RIA sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tokie kariniai kontingentai mūsų šaliai būtų nepriimtini“, – pabrėžė jis.

Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tarptautines pajėgas pavadino „pavojumi Europos žemynui“, praneša agentūra „Reuters“.

Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ketvirtadienį 26 valstybės įsipareigojo po karo suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Jos apimtų tarptautines ginkluotąsias pajėgas paliauboms ar taikai užtikrinti – sausumoje, jūroje ir ore. „Šios pajėgos neturi nei noro, nei tikslo kariauti su Rusija, – pažymėjo jis. – Jos skirtos užtikrinti taiką ir pasiųsti aiškų strateginį signalą“.

Rusija tuo tarpu yra įsitikinusi, kad dėl visų būtinų saugumo garantijų Ukrainai jau susitarta 2022 m. per taikos derybas Stambule. Ukraina esą privalo atsisakyti savo ambicijų prisijungti prie NATO ir priimti neutralios, branduolinio ginklo neturinčios valstybės, statusą. Mainais ji gautų JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos saugumo garantijas. Kaip jos atrodytų, neaišku.

Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, po jų kilo galingas gaisras, skelbia UNIAN.

Socialinėse medijose pranešama, kad atakuota svarbi naftos bazė.

Okupacijos tyrimo centro vadovas Petro Andriuščenko sako, kad bazė buvo sunaikinta.

„Degimas gana stiprus. Dabar Luhanske tikrai nebus nei benzino, nei dyzelinio kuro“, – sako jis.

Kiek vėliau ukrainiečių partizanų judėjimas „Ateš“ pranešė, kad padėjo suduoti šį smūgį su kita „slapta Ukrainos organizacija“.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, planuoja nutraukti karinę paramą netoli Rusijos esančioms Europos valstybėms. „The Washington Post“ ketvirtadienį citavo šešis su šiuo klausimu susipažinusius asmenis, kurie patvirtino šį žingsnį. Tai paveiktų šimtus milijonų dolerių pagalbos lėšų, skirtų gynybai nuo Rusijos stiprinti.

Apie šį žingsnį pranešė ir „Financial Times“. JAV administracijos pareigūnai esą praėjusią savaitę informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nutraukti programų, skirtų prie Rusijos sienos esančių Rytų Europos  ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui, finansavimą.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas minėjo sausį JAV prezidento Donaldo Trumpo duotą nurodymą  dėl JAV užsienio pagalbos persvarstymo. Tačiau detalių dėl saugumo paramos mažinimo jis nepatvirtino.

D. Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo paties gynybos. Apie sprendimas sumažinti paramą netoli Rusijos esančioms šalims paskelbta tuo metu, kai D. Trumpas deda pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po Paryžiuje įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, kurie dalyvautų Europos misijoje, įgyvendinant saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva prisiims atsakomybę už logistiką, pranešė Lenkijos radijas.

„Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu. Visi sutinka su tokia mūsų dalyvavimo forma“, – sakė D. Tuskas žurnalistams po susitikimo Paryžiuje.

Jis pridūrė, kad ketvirtadienio diskusijose, vykusiose „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikime, daugiausia dėmesio skirta tam, kad saugumo garantijos Ukrainai taptų apčiuopiamos ir praktinės, ir pabrėžė „išskirtinį solidarumo, ryžto ir bendradarbiavimo lygį“ Europoje.