Premjeras: Ukrainai trūksta 20 mlrd. dolerių tęsti aktyvius karo veiksmus
Iš esamo 27 mlrd. dolerių finansavimo trūkumo Ukrainai šiuo metu trūksta 20 mlrd. dolerių tęsti aktyvius karo veiksmus, įskaitant 2027 m. pirmąjį ketvirtį, žurnalistams sakė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
„Šių metų gynybos poreikių trūkumas siekia 27 mlrd. dolerių. Vyriausybė planuoja apie 7 mlrd. dolerių padengti taupydama lėšas, optimizuodama išlaidas ir perskirstydama asignavimus. Šios lėšos taip pat skirtos išmokoms kariams ir paramai jų šeimoms. Dėl likusių 20 mlrd. dolerių deramės su mūsų partneriais. Nuo šių lėšų priklauso mūsų gebėjimas vykdyti aktyvius karo veiksmus, įskaitant 2027 m. pirmąjį ketvirtį“, – pabrėžė S. Koreckis.
Jis paaiškino, kad šios lėšos pirmiausia reikalingos būtinų ginklų gamybai finansuoti, ypač ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos kariuomenė galės naudoti šią žiemą.
„Tai mūsų galimybė grąžinti karą ten, iš kur jis atėjo. Tai gyvybiškai svarbus poreikis, kurį būtina patenkinti“, – pabrėžė S. Koreckis.
Jis taip pat paaiškino, kaip susidarė šis trūkumas.
Bendra šių metų karo „kaina“ siekia 155 mlrd. dolerių. Šį skaičių 2026 m. vasarį per Ramšteino susitikimą partneriams pateikė tuometinė Gynybos ministerijos vadovybė. Jis apima tiek biudžeto lėšas, tiek nebiudžetinę partnerių materialinę ir techninę pagalbą.
„Nebiudžetinė pagalba visų pirma apima raketas, įrangą ir kitus ginklus, kuriuos partneriai teikia ne pinigais, o konkrečiais daiktais. Pavyzdžiui, tai yra raketos PAC-2 arba PAC-3 sistemoms „Patriot“, paleidimo įrenginiai, orlaiviai ir panašiai“, – sakė S. Koreckis.
155 mlrd. dolerių suma dar kartą buvo nurodyta dokumente „Finansų strategija“, jį vyriausybė kovą pateikė Europos Sąjungai (ES) vykstant dialogui dėl paramos paskolos Ukrainai.
Pasak S. Koreckio, 27 mlrd. dolerių sudaro išlaidos, kurios iki šiol liko nefinansuotos, nors buvo suplanuotos iš anksto.
Kaip pranešta, Ukrainos gynybos ministerijos biudžeto trūkumas šiuo metu siekia 27 mlrd. dolerių. Tuo pat metu Ukraina tikisi, kad gynybai bus skirta 30 mlrd. eurų Europos lėšų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sybiha: rusai Oleškuose kuria surežisuotus „reportažus“ apie neva puikią padėtį
Rusijos okupantai rengia surežisuotus „reportažus“ apie neva puikią padėtį Oleškuose, platformoje „X“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija rengiasi okupuotuose Oleškuose surežisuoti dešimtis vaizdo reportažų, versdama vietos gyventojus prieš kamerą sakyti, esą jie yra laimingi, sotūs ir dėkingi Rusijos okupantams (...) Tai naujausias ėjimas jau kelias savaites trunkančioje pasibjaurėtinoje Rusijos propagandos kampanijoje, kuria neigiamos bet kokios problemos Oleškuose ir tvirtinama, esą jokios humanitarinės katastrofos ten nėra“, – rašė užsienio reikalų ministras, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jis pabrėžė, kad Rusijos cinizmui nėra ribų.
„Pirmiausia jie okupuoja miestą, atkerta civilių pasitraukimo kelius ir blokuoja humanitarinę pagalbą. Tada verčia vietos gyventojus vaidinti surežisuotuose propagandiniuose vaizdo reportažuose“, – pareiškė A. Sybiha.
Ukrainos užsienio reikalų ministras paragino tarptautinę bendruomenę ir visas atitinkamas tarptautines organizacijas didinti spaudimą Maskvai ir reikalauti, kad Rusijos okupantai nedelsdami nutrauktų Oleškų apsiaustį.
Ministras pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos deda visas pastangas žmonėms išgelbėti. Be kita ko, jiems neseniai sunkiasvoriais dronais buvo pristatyta humanitarinė pagalba.
„Gelbstint ten badaujančius ir mirštančius žmones svarbi kiekviena diena. Raginame savo tarptautinius partnerius imtis veiksmų dabar ir reikalauti nedelsiant suteikti humanitarinę prieigą, kad ši katastrofa būtų sustabdyta“, – pabrėžė diplomatas.
Kaip skelbė „Ukrinform“, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje nurodė, kad birželio 24 d. duomenimis, į Rusijos pajėgų okupuotą Oleškų miestą Chersono srityje nuo gegužės 26 d. nebuvo pristatyta maisto atsargų.
Rugsėjo 25 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty paragino Oleškuose paskelbti vietines paliaubas, užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos tiekimą ir saugią civilių evakuaciją.
Ukrainos išlaidos karui šiais metais sieks 136 mlrd. eurų
Ukrainos išlaidos karui šiais metais sieks iš viso 155 mlrd. JAV dolerių (136 mlrd. eurų). Tai trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Tai pirmas kartas, kai Ukraina skelbia savo metinių karo išlaidų įvertį.
Agentūros „Ukrinform“ duomenimis, į šią sumą įtrauktos tiek biudžeto lėšos, tiek partnerių parama materialinėmis priemonėmis ir įranga. Atitinkamų 2025 metų duomenų nėra.
S. Koreckis taip pat nurodė, kad finansavimo trūkumas šiuo metu siekia 27 mlrd. JAV dolerių (23,7 mlrd. eurų). Septynis milijardus dolerių (6,1 mlrd. eurų) iš šios sumos vyriausybė ketina padengti griežtomis biudžeto taupymo priemonėmis ir perskirstydama lėšas. Dėl likusių 20 mlrd. dolerių (17,5 mlrd. eurų) Ukraina derasi su partneriais.
Kyjivą purtė stiprūs sprogimai: išaugo žuvusiųjų skaičius
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje ir aplink ją trečiadienį žuvo keturi žmonės, pranešė pareigūnai. Per atakas nukentėjo miesto energetikos infrastruktūra ir nutrūko elektros tiekimas.
Stiprūs sprogimai griaudėjo Kyjive visą naktį, nuolat kaukė oro pavojaus sirenos, perspėjančios žmones slėptis slėptuvėse nuo balistinių, sparnuotųjų raketų ir dronų.
Kyjivas nuolatinius oro smūgius patiria jau kelias paras iš eilės, taip pat vis dažniau rengiami smūgiai dienos metu.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad surengė „masinį raketų ir dronų smūgį“ Kyjivui ir aplinkiniam regionui, nusitaikiusi į elektros infrastruktūrą.
Pagrindinė Ukrainos energijos tiekėja DTEK patvirtino, kad tinklas buvo apgadintas ir sutriko tiekimas.
„DTEK energetikams pavyko greitai atkurti elektros tiekimą 8 tūkst. namų ūkių“, – sakoma bendrovės pranešime, kuriame tai vadinama „dar viena sunkia naktimi sostinei“.
Artėjant šaltiems žiemos mėnesiams, Ukraina pabrėžia būtinybę užtikrinti energijos tiekimą. Praėjusiais metais dėl Rusijos smūgių nutrūko elektros ir šilumos tiekimas, temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio pagal Celsijų.
Dėl galimo tokios žiemos pasikartojimo nemažai miesto gyventojų svarsto, ar likti, o pažeidžiami ir neįgalūs asmenys raginami persikelti.
Trečiadienio smūgiai kliudė gyvenamuosius pastatus ir įmones, sukėlė gaisrus ir padarė didelės žalos turtui bei automobiliams, pranešė pareigūnai.
Miesto meras Vitalijus Klyčko teigė, kad vietos komunalinių paslaugų įmonės „KyjivTeploEnergo“ vairuotojas žuvo, kai buvo pataikyta į sandėlį, o dar du žmonės žuvo kitose vietose.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad gyvenamojo namo griuvėsiuose Kyjivo regione rastas negyvas vaikas.
Rusija ėmė naudoti naujesnius dronus su reaktyviniais varikliais, kurie juda greičiau ir yra sunkiau perimami nei tradiciniai modeliai, sukurti Irano dronų „Shahed“ pagrindu.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į Ukrainos sąjungininkus prašydamas daugiau karinės paramos, įskaitant JAV gamybos perėmėjus, skirtus kovai su balistinėmis raketomis.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterešas) antradienį sakė esąs sunerimęs dėl Ukrainoje kasdien stiprėjančių išpuolių masto ir abiejų pusių civilių aukų.
Po Rusijos atakos Kyjivą apgaubė tirštas smogas
Po Rusijos atakų Kyjivą apgaubė tirštas smogas, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Tarnybos duomenimis, po atakų likę dūmai ir suodžiai pakilo į aukštesnius atmosferos sluoksnius, o anticiklonas kol kas neleidžia jiems išsisklaidyti ir laiko juos prie žemės paviršiaus.
„Šiuo metu beveik nėra vėjo, todėl oras necirkuliuoja, tačiau vos tik vėjas pajudins šį rūką ir pasirodys saulė, viskas pamažu išsisklaidys“, – sakoma pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Gelbėtojai paragino gyventojus uždaryti langus ir orlaides, ypač Podolės, Lukjanivkos, Ševčenkos rajonuose ir Borščahivkoje.
Gyventojams taip pat patariama nevėdinti namų. Turint galimybę, rekomenduojama įjungti oro valymo įrenginius arba atlikti drėgnąjį valymą. Vairuotojai raginami įjungti rūko žibintus ir laikytis saugaus atstumo.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo penkias balistines raketas ir 155 dronus, kuriais Rusijos pajėgos nuo rugsėjo 29 d. vakaro atakavo Ukrainą. Pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo sritis.
Lenkijoje – antras oro pavojus per dieną
Dalyje Lenkijos trečiadienį antrą kartą paskelbtas oro pavojus, oro erdvėje vėl veikia karinė aviacija.
Moldovoje sprogo dronas
usijai naktį atakuojant Kyjivą ir kitus Ukrainos regionus, Moldovoje sprogo dronas.
„Tegul jie bijo“: Rusija imasi Europos verslo teroro, skelbiama „Reuters“
Rusijos valdininkai nusitaikė į Europos bendroves, vykdydami naujausią kampaniją, kuria siekiama atimti iš užsienio savininkų teisę valdyti savo turtą Rusijoje. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai vyriausybėje ir bendrovėse. Kremlius savo ruožtu kaltina Europos Sąjungą prisidedant prie karo Ukrainoje.
ES ragina Ukrainą susitelkti į reformas, kad gautų finansavimą
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė informavusi Ukrainą, kad ši turi tęsti reformas, norėdama šiemet atblokuoti milijardinį finansavimą.
Kyjivas tuo pat metu perspėja apie didžiulį biudžeto deficitą.
Briuselis šiuo metu dalimis moka Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, skirtą padėti karo nuniokotai šaliai išsilaikyti iki 2027-ųjų pabaigos.
Tačiau Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad jai vis dar reikia papildomų maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (17,6 mlrd. eurų) žiojinčiam šių metų deficitui padengti, ir paragino ES paspartinti mokėjimus.
ES pareigūnai teigia nagrinėjantys galimybes dėl Ukrainos finansavimo poreikių.
Visgi jie sako, kad Kyjivas ne iki galo pagrindė savo deficito skaičius ir pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į reformų įgyvendinimą, kad atblokuotų šiems metams jau numatytas lėšas.
„Mūsų žinia draugams ukrainiečiams aiški – įgyvendinkite sutartas reformas, kad galėtume toliau teikti finansinę paramą“, – donorų susitikime su Kyjivo pareigūnais Briuselyje pareiškė už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos (ES) narė Marta Kos.
„Reformos yra svarbios. Jos kuria pasitikėjimą. Jos suteikia Ukrainos partneriams užtikrintumo, kad mūsų parama naudojama efektyviai“, – aiškino ji.
Šį rugsėjį Ukrainos parlamento pirmininkui išsiųstame laiške Briuselis nurodė, kad Kyjivui iki 2026-ųjų pabaigos „lieka prieinama daugiau nei 20 mlrd. eurų ES finansinė parama“, su sąlyga, kad šalis vykdys reformas.
Pakankamai ryžto
Ukrainoje kilus virtinei garsių korupcijos skandalų, diplomatai Briuselyje teigia, kad Kyjivo prašymai dabar vertinami kur kas griežčiau.
Jie pabrėžia, kad vis dar esama pakankamai tvirto ryžto užtikrinti pakankamai lėšų, kad šalis ištvertų sunkią žiemą.
Savaitgalį duotame interviu vietos žiniasklaidai Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad deficitas siekia 27 mlrd. JAV dolerių (23,8 mlrd. eurų), tačiau 7 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) Kyjivas sutaupys šalies viduje.
Vienas iš 27 valstybes vienijančios ES būdų šiai skylei užlopyti galėtų būti ankstesnis lėšų išmokėjimas iš 90 mlrd. eurų paskolos.
Tačiau dėl to šios lėšos gali baigtis anksčiau nei numatyta – dar iki kitų metų pabaigos.
Augant lūkesčiams, kad Ukrainai galiausiai prireiks daugiau pinigų, kelios ES šalys atnaujino raginimus panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Iki šiol šiuo klausimu realios pažangos nepasiekta, nes Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis šių lėšų, vis dar griežtai tam prieštarauja.
Tuo tarpu ES taip pat bando spausti kitas Ukrainos rėmėjas, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, kad šios taip pat padėtų padengti finansavimo trūkumą.
„Ateinantys mėnesiai reikalaus veiksmų iš mūsų visų. Turime suteikti Ukrainai nuspėjamumą, reikalingą valstybės funkcionavimui palaikyti“, – donorų susitikime kalbėjo M. Kos.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 5 raketas ir 155 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo penkias raketas ir 155 dronus, kuriais Rusija nuo antradienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido priešlaivinių raketų „Cirkon“/„Oniks“, balistinių raketų „Iskander-M“ ir S-400 bei 188 dronus, įskaitant 86 reaktyvinius „Shahed“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 160 taikinių: penkios „Iskander-M“, S-400, „Cirkon“ ir „Oniks“ raketos bei 155 dronai.
18 vietų registruoti smūgiai.
Per naktines Rusijos raketų ir dronų atakas Kyjive žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Vyšhorode, Kyjivo srityje, žuvo vaikas, taip pat yra sužeistųjų.
Žiniasklaida: Trumpas abejoja, ar Putinas sutiks su jo prašymu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai abejoja, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiks su Ukraina sudaryti energetines paliaubas, rašo „Kyiv Independent“.
Apie tai liediniui nurodė šaltiniai.
Vašingtonas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą nutraukti išpuolius prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas pritartų energetinėms paliauboms, o Rusija šį pasiūlymą pavadino „gera idėja“, tačiau viešai neparodė pasirengimo jį priimti.
Anot leidinio, tarp D. Trumpo ir jo komandos ryškėja kontrastas – jo komanda optimistiškiau vertina situaciją.
„Kyiv Independent“ duomenimis, po paskutinės kelionės į Rusiją D. Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris grįžo su įspūdžiu, kad energetikos ugnies nutraukimas yra įmanomas.
„Donaldas nėra toks įsitikinęs kaip jo komanda“, – cituojamas šaltinis.
Vis dėlto Baltieji rūmai leidiniui nurodė, kad D. Trumpas „tebėra optimistiškai nusiteikęs“ dėl taikos susitarimo pasiekimo, tačiau nekomentavo abejonių dėl energetinių paliaubų.
„Jungtinės Valstijos ir toliau atlieka konstruktyvų vaidmenį, bendraudamos su abiem pusėmis siekiant užbaigti karą“, – cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Dar vienas šaltinis nurodė, kad Ukrainos pusė taip pat gavo „tam tikrų ženklų iš Rusijos“, jog Maskva yra pasirengusi apsvarstyti energetines paliaubas, tačiau atsisakė plačiau komentuoti šiuos ženklus.
Ukrainiečiai dronais numetė maisto gyventojams – atėmė okupantai
Rusijos kariškiai atima maistą, kurį Ukrainos pajėgos dronais numetė okupuoto Chersono srities Oleškų miesto gyventojams. Be to, vien ne Rusijoje pagamintų maisto produktų turėjimas gali tapti pagrindu sulaikyti žmogų dėl tariamo „bendradarbiavimo su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“.
Rusijos atakos Kyjive aukų skaičius išaugo iki 2
Kyjive Rusijos atakos aukų skaičius išaugo iki dvejų, skelbia UNIAN.
Iki šiol buvo sklebiama, kad žuvo vienas žmogus.
Kyjivo miesto administracijos duomenimis, paaiškėjo, kad žuvo dar viena moteris.
„Dėl priešo atakos žuvo 2 žmonės. Sužeista – 4 žmonės“, – teigiama pranešime.
Užfiksavo naują rusų nuostolių rekordą
Rusijos pajėgos rugsėjo 28 d. patyrė rekordinius nuostolius kare prieš Ukrainą, skelbia britų žvalgyba.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 470 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 533 tūkst. 970 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 470 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+0) priešo tankus, 25 463 (+0) šarvuotas kovos mašinas, 50 519 (+21) artilerijos sistemų, 2 171 (+2) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 682 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 789 (+9) antžemines robotizuotas sistemas, 540 095 (+ 1 393) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 121 (+3) sparnuotąją raketą, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 363 (+332) automobilius ir degalų cisternas, 4 770 (+5) specialiosios įrangos vienetų.
Merzas po ministrų susitikimo rėžė: „Rusija akivaizdžiai visiškai nesuinteresuota“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad neseniai įvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis yra įrodymas, kad Rusija nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms, rašo n-tv.de.
Itin slaptas Putino objektas: Rusijos kalne – didžiulis bunkeris
Rusijos kariuomenė intensyviai dirba siekdama išplėsti ir modernizuoti slaptą „Objektą 1335“, skelbia „Danwatch“, bendradarbiaudami su „The Sunday Times“ ir „Dossier Center“.
Parlamentarai: iš Ukrainos į Pietų Korėją rugsėjo viduryje atvyko du Šiaurės Korėjos belaisviai
Iš Ukrainos į Pietų Korėją rugsėjo viduryje atvyko du Šiaurės Korėjos belaisviai, trečiadienį pranešė vienas Pietų Korėjos parlamentaras.
Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Seulas išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos apie jų perkėlimą.
„Nors negaliu nurodyti tikslaus jų atvykimo į Pietų Korėją laiko, galiu pridurti, kad šie du asmenys atvyko rugsėjo viduryje“, – teigė parlamentaras Youn Kun-youngas (Jun Kunjungas), išklausęs Seulo žvalgybos tarnybos pranešimą.
Pasak kito parlamento nario, Pietų Korėjos žvalgybos agentūra mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo atskleisti dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perkėlimą siekdamas padidinti visuomenės paramą Seulo karinei pagalbai Ukrainai.
Remiantis Nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimu, V. Zelenskis „galėjo nuspręsti atskleisti šį perkėlimą tikėdamasis, kad belaisvių išsiuntimas į Pietų Korėją padės sulaukti visuomenės palaikymo Seule dėl ginklų ir kitokios pagalbos teikimo Ukrainai“, teigė parlamentaras Yoo Yeong-ha (Ju Jengha).
Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Ukrainos pasiuntinį Seule, kad išreikštų rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos, jog du Šiaurės Korėjos karo belaisviai buvo perkelti į Pietų Korėją.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis atskleidė, kad jo šalis išsiuntė du Šiaurės Korėjos karius į Pietų Korėją, ir pridūrė, kad juos buvo „nelengva paimti į nelaisvę gyvus“.
Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašymo dėl to, kad ji nesilaikė susitarimo išlaikyti paslaptyje šį perdavimą Seului.
Seulas teigė, kad konfidencialumas buvo itin svarbus siekiant apsaugoti karo belaisvių artimuosius nuo bet kokių pasekmių Šiaurės Korėjoje.
V. Zelenskio padėjėjas Dmytro Lytvynas bandė sumenkinti šį atskleidimą, sakydamas, kad prezidentas neatskleidė jokių asmeninių detalių.
Ukraina yra atvira šalis, ir būtų neįprasta belaisvius perduoti paslapčia, pridūrė jis.
Tačiau Seulas pasmerkė šį sprendimą, tvirtindamas, kad V. Zelenskio spaudos tarnyba neigė egzistuojant konfidencialumo susitarimą.
Pietų Korėjos prezidento kanceliarija pareikalavo „oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo“, sekmadienį vėlai vakare pareiškė vyresnysis prezidento sekretorius ryšiams su visuomene Seong Ghi-hongas (Song Gihongas), pridūręs, kad Seulas „svarsto papildomas priemones, kurios gali būti būtinos šiuo klausimu“.
Ukraina du Šiaurės Korėjos karius į nelaisvę paėmė praėjusių metų pradžioje, kai jie kovojo Pchenjano pajėgų gretose Maskvos pusėje.
Vienas iš jų Pietų Korėjos žiniasklaidai pasakojo, kad buvo mobilizuotas būdamas 17-os metų ir tarnavo žvalgybos padalinyje.
Pietų Korėja iki šiol netiekė Ukrainai letalinių ginklų, motyvuodama šalies viduje galiojančiu draudimu teikti karinę pagalbą kariaujančioms valstybėms.
Vis dėlto ji svarstė prašymus dėl gynybinės ginkluotės, ypač po to, kai Šiaurės Korėja dislokavo karius Rusijai paremti.
Kraupūs vaizdai iš Kyjivo: rusai paleido balistines raketas, tarp griuvėsių rastas vaiko kūnas
Rusijos pajėgos praėjusią naktį surengė plataus masto balistinių ir hipergarsinių raketų ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį. Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgos ir situaciją stebintys kanalai, juos citavo UNIAN.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka trečiadienį ryte pranešė apie atakos Kyjivo srityje padarinius.
Vyšhorode gelbėtojai iš sugriuvusio privataus namo griuvėsių išgelbėjo tris žmones, tarp jų – vaiką. Be to, po griuvėsiais aptiktas dar vieno vaiko kūnas, gelbėtojai stengiasi jį ištraukti.
Vyšhorodo rajone apgadinta ir sugriauta privačių namų, kilo gaisrų. Bučos rajone apgadinti trys privatūs namai, 11 automobilių ir dvi sandėlių patalpos, kilo gaisras. Dėl atakų taip pat nukentėjo infrastruktūros objektai Bučos, Vyšhorodo ir Obuchivo rajonuose.
Šiuo metu žinoma apie keturis per ataką Kyjive sužeistus žmones. Viena sužeista moteris paguldyta į ligoninę. Du žmonės žuvo.
Ukrainos oro pajėgų ir situaciją stebinčių kanalų duomenimis, buvo paleista iki 20 įvairių tipų raketų – „Cirkon“, KN-23, S-400 ir „Iskander-M“. Jos buvo leidžiamos iš Kursko, Voronežo ir Briansko sričių.
Smūgiai buvo nukreipti tik į energetikos infrastruktūrą, o socialiniuose tinkluose pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus ir vandens tiekimo trikdžius sostinėje.
Kaip pranešė meras Vitalijus Klyčko, Sviatošyno rajone kilo gaisras privačių namų kvartale.
Holosijivo rajone užsidegė sandėlio pastatas, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. Obolonės rajone per ataką kilo gaisras parduotuvės patalpose.
Rusijos smūgiai Ukrainai
Jungtinės Karalystės laikraštis „The Guardian“ kiek anksčiau rašė, kad vien per praėjusią savaitę Rusijos raketos ir reaktyviniai dronai įvairiose Kyjivo vietose smogė gyvenamiesiems namams, biurams, sandėliams ir duomenų centrams.
Leidinys pažymėjo, kad per beveik kasdienius Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje žūsta arba sužeidžiami civiliai. Tai vis labiau stiprina įspūdį, kad Kyjivas tampa pafrontės miestu, kuris šiuo metu patiria didžiausias Rusijos atakas nuo plataus masto invazijos pradžios.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
įgula taip pat padvėsė
„Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų“: Rusija išsiuntė slaptą notą NATO
Rusija diplomatiniais kanalais išsiuntė NATO neviešą pranešimą, kuriame įspėja apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą, jei aljansas bandys blokuoti Kaliningrado sritį, rašo „Reuters“. Dokumente, su kuriuo susipažino agentūra, Maskva apkaltino aljansą „pavojingu ir neatsakingu kursu“, kurstančiu „didelę tiesioginio ginkluoto konflikto kilimo riziką“. Kartu kreipimesi pabrėžiama, kad karinio susidūrimo atveju Rusija iš karto suduos smūgius „per sprendimų priėmimo centrus šalyse – aljanso narėse“.
„Pirmą kartą nuo šaltojo karo laikų Rusija mums taip grasina. Taigi tai rimta“, – „Reuters“ sakė vienos iš Europos šalių gynybos ministerijos aukšto lygio atstovas.
Savo ruožtu pašnekovas iš NATO pažymėjo, kad tai yra tik „dar vienas Rusijos bandymas bauginti europiečius“. Tačiau, jo teigimu, atsakas į tai bus „tvirtas“, o NATO neatsisakys tolesnio paramos teikimo Ukrainai.
NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino gavusi Rusijos notą.
„Mes išsiuntėme atsakymą, kuriame pažymėjome, kad NATO yra gynybinis aljansas ir nė vienas iš mūsų veiksmų ar pratybų nekeltų grėsmės jokiai Rusijos daliai. Mes griežtai smerkiame grasinimą panaudoti jėgą, įskaitant bet kokią neatsakingą branduolinę retoriką“, – sakė A. Hart.
Rusijos grasinimai dėl Kaliningrado srities blokados
Išsiuntus dokumentą į NATO būstinę, Rusijos ambasados keliose Europos šalyse viešai apkaltino aljansą įtampos didinimu aplink Kaliningrado sritį per karines pratybas. Pavyzdžiui, pareiškimuose teigiama, kad Rusija neketina pulti Šiaurės Atlanto aljanso šalių, tačiau įspėja – bet kokia agresija prieš Kaliningradą sulauks kuo stipriausio atsako.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško apkaltino Europą tuo, kad ji esą repetuoja jūrinės blokados ir Kaliningrado srities užėmimo scenarijus per Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEP), kurioms vadovauja Londonas, pratybas.
Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas taip pat teigė, kad NATO šalys ruošiasi Kaliningrado užėmimui, ir įspėjo, kad Rusijos Federacija imsis „neatidėliotino ir trikdančio“ atsako į bet kokią karinę agresiją prieš šį regioną. Vladimiras Putinas šių metų birželį pažadėjo ginti Kaliningradą „visomis Rusijos galimybėmis“. Kartu jis pabrėžė, kad atremti potencialią ataką prieš regioną pirmiausia turi Baltijos laivynas.