Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Reaktyvinis rusų dronas skrido Ukrainos vakaruose ir lėkė tiesiai į taikinį – jis sprogo vos keli kilometrai nuo Lenkijos pasienio punkto. Kaip pranešė ukrainiečiai, sprogimas apgadino Ukrainos pasienio punkto pastatą, tačiau, laimė, žmonių aukų išvengta.
Tai ne pirmas kartas, kai rusai atakuoja šią vietą – čia vilkikai jau degė prieš kelias savaites, taip pat buvo atakuotas ir traukinys, tik per atsitiktinumą smūgio tada išvengė buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas.
Rusija provokuoja NATO šalis
Lenkų kariškiai pakėlė naikintuvus ir tikina, kad droną sekė radare. Vis tik šalia esančių regionų gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai, o Liubline vienai televizijai net teko nutraukti laidos transliaciją.
Tai tik dar vienas, jau eilinis parodymas, kad karas iš esmės liečia ir NATO šalis.
Kaip tik šiandien premjeras Mindaugas Sinkevičius nuvyko į NATO būstinę Briuselyje susipažinti su generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Premjerą lydi ir finansų ministras.
„Norime, kad NATO aljansas girdėtų mus, kad mes esame rytinis flangas, kad mes nuolat patiriame įvairaus pobūdžio hibridines atakas. Ne tik danguje, bet ir tuneliai, ir visa kita, ir mes prašome, reikalaujame solidarumo, supratimo ir pagalbos“, – sako M. Sinkevičius.
Pasigenda NATO atsako
M. Sinkevičius sako, kad jam, kaip ir daugumai eilinių gyventojų, kyla toks pat klausimas – koks NATO atsakas į Rusijos provokacijas ir atakas.
„Nes kartais bandoma pasakyti, kad mes turime gal būti konstruktyvūs, nereaguoti, neatsakyti, susilaikyti, nes mūsų atsakas yra eskalacija. Tai palaukit, mums atskraidina kažką tyčia ar netyčia, kažką padaro ir norėtųsi didesnio kolektyvinio atsako“, – sako M. Sinkevičius.
„Tai pilkosios zonos taktika, ką mes matome su dronais ar sabotažais, ar kibernetinėmis atakomis. Bet jei mes turime visus atsako variantus, kurių mums reikia. Jūs ne visada juos matysite viešai. Jie ne visada yra asimetriški, ne visada akis už akį. Bet mes turime atsako variantus, kurių mums reikia“, – teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Prisijungsime po JK branduoliniu skėčiu?
Maža to, nors iš Kremliaus skamba žinios apie naują mobilizaciją ir papildomus pinigus į karo mašiną, M. Rutte sako, kad Rusija patiria nesėkmę.
„Patiria nesėkmę mūšio lauke Ukrainoje ir patiria nesėkmę griaudama mūsų vienybę ir pagalbą Ukrainai. Mūsų žinutė Maskvai aiški – mes darysime dar daugiau dėl Ukrainos, ne mažiau“, – sako M. Rutte.
O štai suomių žiniasklaida pranešė, kad netrukus Šiaurės ir Baltijos šalys sulauks papildomų saugumo garantijų iš Jungtinės Karalystės. Į Suomiją atvykęs Jungtinės Karalystės pirmasis jūrų lordas, Karališkojo laivyno štabo viršininkas, generolas Gwynas Jenkinsas pasiūlė suomiams, kad Jungtinių ekspedicinių pajėgų formato šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, turėtų vietą po britų branduolinio ginklo skėčiu.
Įdomu tai, kad šis jūrų lordas neseniai lankėsi ir Lietuvoje, tačiau nei mūsų kariuomenė, nei politikai apie britų branduolinį skėtį nieko nekalba. Vis tik, Suomijos žiniasklaidos žiniomis, tokį susitarimą Šiaurės ir Baltijos šalys, kartu su Nyderlandais ir Jungtine Karalyste, pasirašys lapkritį Osle.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
