NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Lietuva rodo pavyzdį kitoms Aljanso šalims, šiemet gynybai skirdama 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir aktyviai prisidėdama prie NATO bei Ukrainos gynybos.
„Lietuva rodo pavyzdį gynybos investicijų srityje. Šiemet tikimasi, kad ji pasieks 5,38 proc. BVP pagrindinėms gynybos reikmėms. Lietuva ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir nustato standartus“, – antradienį Briuselyje po susitikimo su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi sakė M. Rutte.
NATO vadovas taip pat išskyrė Lietuvos investicijas į karinę infrastruktūrą. Pasak jo, Rūdninkų karinio poligono plėtra yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje, skirtas priimti šalyje dislokuojamus sąjungininkų karius.
„Lietuva kartu su sąjungininkėmis padeda kurti stipresnę Europą stipresniame NATO. Europos sąjungininkės ir Kanada didina investicijas, plečia gamybą ir prisiima didesnę atsakomybę už mūsų bendrą saugumą. Tai stiprina NATO ir daro Lietuvą saugesnę“, – kalbėjo M. Rutte.
Jis taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į Ukrainos gynybą. Lietuva yra įsipareigojusi kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP karinei paramai Ukrainai, daugiausia dėmesio skiriant oro gynybai ir amunicijai.
M. Rutte teigimu, Lietuva taip pat yra skyrusi 38 mln. JAV dolerių tiesiogiai Ukrainos gynybos pramonei ir prisideda prie bendros gamybos projektų.
Premjeras: Lietuva ir toliau gynybai skirs 5 proc. BVP
Savo ruožtu premjeras M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva ir toliau laikysis ilgalaikio įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP
„Saugumas yra bendras, todėl ir mūsų atsakas turi būti kolektyvinis. Šiemet Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. BVP ir ateinančiais metais liksime tame 5 proc. klube. Tai yra ilgalaikis politinis įsipareigojimas, nepaisant Vyriausybės pokyčių“, – antradienį Briuselyje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi sakė ministras pirmininkas.
Pasak premjero, Lietuva taip pat intensyviai ruošiasi nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui. Pilną brigados veikimą šalyje planuojama užtikrinti iki 2027 metų pabaigos.
M. Sinkevičius taip pat išskyrė NATO sprendimą oro policijos misiją Baltijos šalyse paversti oro gynybos misija. Jo teigimu, šio sprendimo praktinė reikšmė išryškėjo prieš kelias savaites, kai Šiaulių oro bazėje dislokuoti naikintuvai buvo panaudoti reaguojant į Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną.
Premjeras taip pat pabrėžė tolesnės paramos Ukrainai svarbą, ypač artėjant žiemai. Pasak jo, Lietuva ir NATO turi ieškoti būdų, kaip papildomai padėti Ukrainai spręsti energetikos iššūkius.
„Rusijos veiksmai tampa vis priešiškesni ir mažiau suvaržyti. Matome hibridines atakas Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur. Manome, kad šie išbandymai yra platesnės ir nuolatinės kampanijos dalis, kuria siekiama destabilizuoti mūsų visuomenes, silpninti atsparumą ir išbandyti NATO vienybę bei patikimumą“, – pažymėjo M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad 2026 m. krašto apsaugai kartu su Valstybės gynybos fondo lėšomis numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. šalies BVP.
Premjeras yra sakęs, jog kitąmet Lietuva turėtų išlikti valstybių, gynybai skiriančių bent 5 proc. BVP, grupėje, tačiau galutinis finansavimo dydis dar nėra aiškus.
Valstybės gynimo taryba yra nutarusi 2026–2030 m. gynybai kasmet skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Didesnis finansavimas siejamas, be kita ko, su Lietuvos kariuomenės divizijos vystymu ir Vokietijos brigados priėmimu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
