Tačiau Lietuvos valdžia atkerta, kad ši prekė nesankcionuota, tad nieko padaryti negali. O ukrainiečiai skelbia, kad taip keliauja ir jų šalyje pavogti grūdai. Juos rusai sumaišo su savais.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kharkivo regione, Ukrainoje 57 metų ūkininkas Serhis kombainu pjauna grūdus.
„Šiuo metu baisiausia tai, kad neturime kur dėti šių grūdų. O šiandien, Rusijai blokuojant Odesą ir jos uostus – per kuriuos anksčiau eksportuodavome apie 4 su puse milijonus tonų, – tai išties yra katastrofa visiems ūkininkams“, – pasakojo Ukrainos ūkininkas Serhiy Rybalko.
Maža to, užgrobtose teritorijose Rusija ukrainietiškus grūdus vagia ir ne tik gabena į savo šalies gilumą, o ir, ukrainiečių žvalgybos duomenimis, maišo su savo grūdais bei eksportuoja. Gali būti, net per Lietuvą. Tiesa Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tai neigia.
„Tikrinomės tiek dėl kompanijų, kurios organizuoja įvairias šešėlines eksporto schemas, per kurias nori išvežti iš Rusijos Ukrainos okupuotose teritorijose pavogtus grūdus. Tai tos kompanijos Lietuvoje neveikia ir krovos neorganizuoja“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nepaisant to, jau nuo penktadienio, Lietuva ėmėsi genetiškai tikrinti tiek maistinius, tiek pašarinius iš Rusijos per Lietuvą gabenamus grūdus.
„Ir siekiame, kad jie būtų tikrinami ne Klaipėdos uoste, o pasienyje. Taip atlaisvinant uostą lietuviškiems, Lietuvos ūkininkų grūdams, kad būtų kuo daugiau eksportuojama, nes tai yra prioritetas“, – aiškino žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Latvija ruošia smūgį Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitui
Vis tik, anot premjero Mindaugo Sinkevičiaus, ši problema nėra tik Lietuvos. Ji liečia Estiją bei Latviją. Mat, ukrainiečių duomenimis, Rusija per Baltijos šalių uostus gali mėginti pergabenti 47 tūkst. tonų grūdų. M. Sinkevičius sako kalbėjęs su Latvijos vadovais apie tai, kokia galėtų būti atsakomoji reakcija į Rusijos norą gabenti savo bei galimai sumaišytus pavogtus iš ukrainiečių grūdus.
„Mes pasitelksime Maisto veterinarijos tarnybą ir natūralu, kad norime pasitikrinti ir įsitikinti, ar gabenamas krovinys, kurio kiekiai nėra Lietuvos mastu dideli, Latvijai didesni iššūkiai, įsitikinti genetiniais tyrimais atlikę grūdų kilmę“, – sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Latviai, savo ruožtu, planuoja įvesti 300 procentų tarifą iš Rusijos bei Baltarusijos gabenamiems grūdams. Rugpjūčio mėnesį Latvijos uostuose buvo perkrauta beveik 160 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų – tai 56 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį.
„Turėtų būti didinami ne tik infrastruktūros, bet ir visi kiti tarifai – ne siekiant pelno, o tam, kad šis maršrutas taptų finansiškai nepatrauklus ir Rusijos „kraujo grūdai“ nebebūtų gabenami per Latviją. Kartu toliau dirbsime prie teisės aktų, kuriais būtų visiškai sustabdytas ir uždraustas šių rusiškų grūdų tranzitas“, – tikino Latvijos parlamento narys Artūrs Butans.
Latvija įsipareigojo, bendradarbiaudama su Ukrainos ekspertais, griežtinti grūdų kilmės patikras, siekdama užkirsti kelią Latvijos uostų naudojimui iš Ukrainos pavogtiems grūdams gabenti.
„Sveikiname pagaliau ryžusis daryti žingsnius, nes iki šiol Latvija neturėjo nei vieno draudimo, kalbant apie grūdus“, – minėjo K. Mažeika.
Anot premjero, Lietuvos valdžia neleis rusams lengvai naudotis Klaipėdos uosto infrastruktūra.
„Nes į mus žiūri ir mūsų partneriai Ukrainoje kaip mes elgiamės. Akivaizdu, kad ir Rusija, dėl Ukrainos dronais atakuotų uostų, ir Ukraina turi keblią situaciją su milijonais tonų grūdų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Taminskas kritikuoja krovos kampanijas
O susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl susiklosčiusios situacijos kaltina Klaipėdos uosto krovos kompanijas.
„Jeigu krovos kompanijos nekrautų rusiškų grūdų, tai jie nepatektų į Klaipėdos uostą. Ne Klaipėdos uostas krauna, ir ne Klaipėdos uostas plukdo. Kaip ir ne „Lietuvos geležinkeliai“ išplukdo tuos grūdus. Užsakovas yra krovos kompanijos, grūdai yra nesankcionuota prekė. Tačiau tai nereiškia, kad galima „pasileisti plaukus“ ir nieko nedaryti“, – aiškino J. Taminskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ jau yra pervežę beveik du milijonus tonų lietuviškų grūdų, o rusiškų – iš Karaliaučiaus į Klaipėdos uostą – 54 000 tonų.
„Geležinkeliai Lietuvos negali nevežti, nes visa Europos sąjungos teisinė bazė, Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti reikalavimai neleidžia nevežti grūdų. Ir kai jie dar yra nesankcionuoti“, – sakė ministras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas sako, jog pašarinių, iš Rusijos keliaujančių grūdų patikra vyksta jau nuo 2004-ųjų. Tačiau maistinių grūdų iki šiol niekas netyrė. Visų pirma todėl, kad jie atkeliauja iš Karaliaučiaus, o ne žemyninės Rusijos. Dabar situacija keičiasi, tačiau atsakymų sulaukti užtruks. O kol jų nebus, grūdai niekur nekeliaus.
„Jie paimti, šitie mėginiai negali būti ištirti Lietuvoje, jie yra išvežti ir tai užtruks keletą savaičių, kol mes turėsim tą rezultatą. Turėsime rezultatą, tikrai mes galėsime pasakyti ar tiek grūda iš teritorijų žemyninės Rusijos, ar iš Kaliningrado“, – pasakojo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Iš 50 tūkst. tonų tranzitu per Klaipėdą šiemet gabentų rusiškų grūdų 33 tūkst. tonos yra kukurūzai, kiti – maišyti su rugiais.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
