„Reuters“: iš ES šalių – milijardai eurų Putino karo mašinai Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) šalys yra oficialios Kyjivo sąjungininkės kovoje su Rusija. Tuo pat metu dalis jų padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris Maskvai atneša milijardus eurų karui Ukrainoje tęsti, praneša „Reuters“.
Ekspertai nustatė, kad per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius šios šalys importavo energijos išteklių iš Rusijos už daugiau nei 11 mlrd. eurų. Beveik pusę bendros Rusijos energijos išteklių pirkimų vertės šiandien sudaro suskystintos gamtinės dujos.
Septynios iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių padidino savo importo vertę, lyginant su praėjusiais metais, įskaitant penkias valstybes, kurios remia Ukrainą kare.
Pavyzdžiui, Prancūzija padidino Rusijos energijos išteklių pirkimus 40 proc. iki 2,2 mlrd. eurų, o Nyderlandai – 72 proc. iki 498 mln. eurų.
Šiais metais Rusijos energijos išteklių importo vertė į Vengriją padidėjo 11 proc., į Belgiją – 3 proc., į Kroatiją – 55 proc., į Rumuniją – 57 proc., o į Portugaliją – 167 proc.
Staiga nusisuko nuo Putino? Norėjo parodyti įtaką, bet gavo „antausį“
Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas atidėti planuotą jo ir arabų šalių viršūnių susitikimą Maskvoje, nes dauguma lyderių neišreiškė noro jame dalyvauti.
Tai laikoma smūgiu Kremliui, kuris tikėjosi sustiprinti savo įtaką regione ir parodyti, kad jis nėra izoliuotas, nepaisant didėjančio JAV spaudimo dėl karo Ukrainoje, rašo „Bloomberg“.
Melania Trump perdavė laišką Vladimirui Putinui: štai kokio atsako sulaukė
JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį pareiškė bendraujanti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl per karą Ukrainoje Rusijos pagrobtų vaikų likimo.
Baltuosiuose rūmuose ji paskelbė, kad po jos komandos ir V. Putino komandos derybų per pastarąsias 24 valandas aštuoni vaikai buvo sugrąžinti į savo šeimas.
M. Trump sakė, kad V. Putinas atsakė į laišką, kurį ji perdavė per savo vyrą, prezidentą Donaldą Trumpą, per rugpjūtį Aliaskoje surengtą susitikimą, kuriame JAV lyderiui nepavyko pasiekti proveržio siekiant užbaigti Rusijos invaziją.
„Nuo tada, kai prezidentas Putinas praėjusį rugpjūtį gavo mano laišką, daug kas įvyko. Jis atsakė raštu, išreiškęs norą bendrauti su manimi tiesiogiai ir pateikęs informaciją apie Rusijoje gyvenančius Ukrainos vaikus“, – sakė ji žurnalistams.
„Nuo tada prezidentas Putinas ir aš turime atvirą bendravimo kanalą, skirtą šių vaikų gerovei“, – sakė JAV pirmoji ponia.
Latviams trūko kantrybė – iš šalies išvaro šimtus rusų: jei neišvyks patys, bus deportuoti
Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“.
Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.
Pagal šiuos pakeitimus Rusijos piliečiai, norėdami legaliai likti šalyje, iki 2025 m. birželio 30 d. turėjo kreiptis dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo statuso, įrodyti A2 lygio latvių kalbos žinias.
Naujosios taisyklės turėjo įtakos maždaug 30 tūkst. Rusijos piliečių. Nors dauguma sugebėjo jas įvykdyti, apie 2600 savanoriškai išvyko iš Latvijos.
Tačiau 841 Rusijos pilietis laiku nepateikė reikiamų dokumentų, todėl privalo išvykti iš Latvijos iki spalio 13 d. Nuolatinis nepagrįstas įstatymų nesilaikymas gali baigtis priverstiniu deportavimu, rašo „Politico“.
Putinas žvangina branduoliniais ginklais: pareiškė, kad kuria ir testuoja naujus
Penktadienį autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva netrukus paskelbs apie naują ginklą, kurį kuria ir testuoja savo didžiuliam branduoliniam arsenalui, ir įspėjo, kad vyksta ginklavimosi varžybos.
„Mūsų branduolinio atgrasymo sistemos yra sudėtingesnės nei bet kurios kitos branduolinės valstybės“, – V. Putino žodžius citavo rusų valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
„Ir mes labai aktyviai viską kuriame“, – pridūrė jis.
Per Rusijos ataką nukentėjo Ukrainos energetikos tinklas, žuvo 7 metų vaikas
Rusijos bepiločiai orlaiviai ir raketos penktadienį anksti ryte atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl to nutrūko elektros tiekimas tūkstančiams žmonių visoje šalyje ir, valdžios institucijų teigimu, žuvo septynerių metų berniukas.
Per Rusijos ataką, kuriai buvo panaudoti šimtai bepiločių orlaivių ir beveik trys dešimtys raketų, devyniuose regionuose sutriko elektros energijos tiekimas, taip pat tamsoje paskendo ištisi Kyjivo rajonai.
Sostinėje dirbantys AFP žurnalistai praėjusią naktį girdėjo kelis garsius sprogimus ir matė, kad įvairiose miesto dalyse buvo nutrauktas elektros bei vandens tiekimas.
Darbuotojai iki popietės atkūrė elektros tiekimą maždaug 270 tūkst. Kyjivo būstų, tačiau, pasak Ukrainos energetikos ministro, kai kurios šalies rytinės ir pietinės dalys kol kas elektros neturi.
„Apie 3 val. nakties išgirdome baisų dundėjimą. Visi buto langai buvo visiškai išdaužyti, – po smūgių AFP pasakojo Kyjivo gyventoja Jevgenija Čarčijan. – Ačiū Dievui, nebuvo gaisro, visi gyvi ir sveiki, bet butas šiuo metu negyvenamas.“
Kita gyventoja Viktorija AFP sakė, kad tikėjosi „sunkios“ žiemos ir apsirūpino elektros energijos kaupikliais. „Prie šito neįmanoma priprasti“, – sakė ji AFP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausius Rusijos smūgius pavadino „ciniška ir apskaičiuota ataka“ ir paragino sąjungininkus atsakyti konkrečiomis priemonėmis.
Pastarosiomis savaitėmis Kremlius suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos energetikos objektus ir geležinkelių sistemas, tęsdamas bombardavimo kampanijas, kurias vykdė per praėjusias tris žiemas, palikdamas milijonus žmonių be šildymo šalčių metu.
Rusija teigė, kad jos pajėgos smogė energetikos objektams, tiekiantiems energiją Ukrainos gynybos pramonei.
Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad Rusija paleido į Ukrainą 465 bepiločius orlaivius ir 32 raketas, pridurdama, kad 405 bepiločiai ir 15 raketų buvo numušti.
Šaltinis Ukrainos energetikos sektoriuje AFP sakė, kad atakų intensyvumas, palyginti su praėjusiais metais, buvo didesnis, o dėl debesuotumo naktį dronai galėjo išvengti Ukrainos oro gynybos sistemų.
Zaporižioje žuvo vaikas
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į „ypatingos svarbos infrastruktūrą“.
Ukrainos policija pranešė, kad Kyjive ir kituose regionuose buvo sužeisti maždaug 33 žmonės.
Rusija taip pat smogė pietrytiniam Zaporižios regionui, per ataką žuvo septynerių metų berniukas, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Dėl atakų nutrūko elektros energijos tiekimas „dideliam skaičiui vartotojų“, daugiausia šalies centre ir rytuose, pranešė Energetikos ministerija.
„Tai buvo vienas didžiausių koncentruotų smūgių energetikos objektams“, – sakė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Tai buvo jau ketvirta ataka per savaitę prieš didžiausios privačios Ukrainos elektros energijos tiekėjos DTEK įrenginius, sakė jos generalinis direktorius Maksymas Timčenka.
Rusijos karo tinklaraštininkas Aleksandras Kocas sakė, kad nukentėjo dvi elektrinės Kyjive ir dar šešios skirtinguose regionuose. Agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti jo teiginio.
Kyjivo teigimu, Rusijos atakos šiais metais jau sukėlė įtampą Ukrainos dujų infrastruktūroje, o daugiau smūgių gali priversti šalį padidinti importą.
Kitos savaitės pradžioje J. Svyrydenko vadovaujama Ukrainos delegacija turėtų vykti į JAV, kur, be kitų temų, aptars energetikos ir oro gynybos klausimus ryšium su stiprėjančiais Rusijos smūgiais.
Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija sakė, kad praėjusios nakties ataka įvykdyta per trečiąsias pirmojo didelio masto Rusijos išpuolio prieš energetikos objektus metines, praėjus mėnesiams po Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Putinas jau nebegrasina pasauliniu karu dėl „Tomahawk“ perdavimo: ginsimės, sako jis
Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas nustojo grasinti santykių su JAV pablogėjimu, jei Ukraina gaus „Tomahawk“ raketas.
Pasak jo, Maskva atsakys stiprindama oro gynybos sistemą, praneša „Agentstvo“.
„Mūsų atsakas – tai Rusijos Federacijos oro gynybos sistemos stiprinimas“, – sakė V. Putinas, neplėtodamas šios minties.
Kremliaus lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija artimiausiu metu paskelbs apie naujų ginklų rūšių atsiradimą, kurių bandymai esą vyksta sėkmingai.
„Ar „Tomahawk“ gali mums pakenkti? Gali. Bet mes juos numušime, tobulinsime savo oro gynybos sistemą. Ar tai pakenks mūsų santykiams, kuriuose matosi šviesa tunelio gale? Žinoma, pakenks, bet kaip gi kitaip?“, – nurodė jis.
JT: rugsėjį Ukrainoje žuvo mažiausiai 214 civilių
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, rugsėjį Ukrainoje žuvo mažiausiai 214 civilių ir dar beveik 1 tūkst. buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje.
Visą rugsėjį tęsėsi ir atakos prieš energetikos infrastruktūrą, o spalį jos dar labiau sustiprėjo. Savo mėnesio ataskaitoje misija nurodė, kad 69 proc. civilių aukų rugsėjį registruota netoli fronto linijos. Ypač daug žuvusiųjų buvo Donecko ir Chersono srityse Ukrainos rytuose. Daug žmonių pražudė dronai.
Mažiausiai 87 žuvę civiliai buvo vyresni nei 60 metų amžiaus. Vyresni žmonės neretai būna vieni paskutiniųjų gyventojų, paliekantys atakuojamas savp gyvenamąsias vietas.
Iš Vokietijos – žinia Putinui: jis susimokės už karą
Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas susimokės už karą prieš Ukrainą. Vokietija ras būdą, kaip efektyviai panaudoti įšaldytus šalies agresorės turtus, pareiškė vokiečių kancleris Larsas Klingbeilas.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad netrukus bus galima efektyviau panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus, praneša „Tagesschau“.
„Svarbu, kad viskas būtų teisiškai saugu“, – kalbėjo jis Liuksemburge.
Vokietija: Putinas sumokės už karą
Pasak Vokietijos ministro, šioje srityje jau pasiekta pažanga. Dar reikia išspręsti kai kurias problemas ir rimtai atsižvelgti į pastabas. Tačiau yra būdų, kaip efektyviau panaudoti Rusijos lėšas.
L. Klingbeilas pareiškė esąs įsitikinęs, jog Vokietija „galiausiai pasieks, kad V. Putinas sumokėtų už savo karą“.
Kremlius aiškina, kodėl sustojo taikos procesas: „Nėra pozityvumo iš Kyjivo“
Kremlius apkaltino Ukrainos vadovybę nutraukus Stambulo derybų procesą dėl galimo taikos sprendimo.
„Jis sustabdytas dėl Kyjivo režimo nenoro kažkaip atsakyti į mūsų pateiktus klausimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rusų propagandistui Pavelui Zarubinui. Ukraina, anot jo, neatsako į perduotą dokumento projektą. Kyjivas esą nereaguoja į pasiūlymą sudaryti tris darbo grupes.
Ukrainoje – naujo lietuviško smogiamojo drono bandymai
Lietuvos įmonė „Granta Autonomy“ pristatė smogiamąjį droną „X‑Wing“ – lengvą VTOL droną, skirtą pėstininkų dalinių tiksliems smūgiams. Su šiuo lietuvišku dronu ukrainiečiai jau atlieka bandymus, rašo „Militarnyj“.
Bandymai prasidėjo pavasarį. Dabar bendrovė teigia, kad visos deklaruojamos specifikacijos buvo kruopščiai išbandytos ir patvirtintos.
„Šiuo metu gaminama nedidelė „X-Wing“ serija, kuri bus pristatyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų fronto daliniams papildomiems bandymams. Nuolatinis operatyvinis naudojimas fronte yra sistemos patvirtinimo dalis“, – „Militarnyi“ pasakojo „Granta Autonomy“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Gediminas Guoba.
„Granta Autonomy“ planuoja kitų metų pradžioje pasiekti kelių šimtų vienetų per mėnesį gamybos pajėgumą. Projekto architektūra yra pritaikyta masinei gamybai.
„50 km skrydžio nuotolis yra pradinė specifikacija, kuri bus tobulinama. Tačiau mes nuolat sieksime pusiausvyros tarp „X-Wing“ galimybių ir jo gamybos sąnaudų“, – pažymėjo G. Guoba.
Pažymima, kad šio drono kovinė galvutė suprojektuota taip, kad galėtų naikinti tiek šarvuotus, tiek „minkštus“ taikinius ir radarus fragmentacijos būdu.
„X-Wing“ turi galingą kamerą, kuri užtikrinanti vaizdo fiksavimą dienos šviesoje itin dideliu atstumu, o naktį – šiluminio vaizdo režimu.
„Granta Datalink“ duomenų perdavimo kanalas yra suderinamas su standartinėmis antžeminėmis stotimis. Navigacijos sistema, įtraukiant dirbtinio intelekto elementus, padeda aptikti užmaskuotus taikinius.
Anot kūrėjo, „X-Wing“ yra sunku perimti dėl jo greičio, manevringumo ir vienu metu atliekamų kelių platformų atakų – spiečius padidina sėkmės tikimybę prieš C-UAS sistemas.
„X-Wing“ drono ypatumai
- Tipas: VTOL skraidanti amunicija
- Svoris/našumas: ≈ 12 kg / 4 kg kovinė galvutė (ESAD)
- Nuotolis: iki 50 km
- Greitis: > 40 m/s
- Jutiklis: dienos optika + šiluminis vaizdo gavimo įrenginys (Granta mikro-kardaninis); veikia GNSS signalų nepasiekiamose aplinkose
- Ryšiai: „Granta Datalink“ – suderinamas su standartinėmis antžeminėmis stotimis
- Gamyba: bandymai baigti; jau gaminama nedidelė serija; tikslas – keletas šimtų vienetų per mėnesį
- Kaina (tikslas): < 10 000 EUR masinės gamybos atveju
Priduriama, kad vystomas ir spiečiaus koordinavimas (tinklo ryšys su aukšto lygio autonomija), tačiau visiškai funkcionalus „pažangus“ spiečius šiuo metu padidintų sistemos kainą, todėl akcentas yra dedamas į paprastą ir veiksmingą masinio paleidimo taktiką.
Rusijos centrinis bankas: sprendžiant dėl palūkanų normų, bus atsižvelgta į benzino pabrangimą
Spręsdamas dėl galimo palūkanų normų mažinimo, Rusijos centrinis bankas atsižvelgs į benzino kainų pastarojo meto kilimą ir jo poveikį infliacijos lūkesčiams, ketvirtadienį pareiškė centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina.
Benzino kainos nuo metų pradžios pašoko 10,2 proc. ir jų prieaugis viršijo bendrąją infliaciją. Kainų pakilimą iš dalies lėmė padažnėjusios Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, rašo portalas „Trading Economics“.
E. Nabiulina pažymėjo, kad benzinas yra viena iš svarbių prekių, darančių įtaką infliacijos lūkesčiams, kurie yra svarbūs priimant pinigų politikos sprendimus.
„Benzino kainų kilimas gali sulėtinti infliacijos lūkesčių mažėjimą. Deja, jie (lūkesčiai) kol kas tebėra padidėję“, – sakė ji.
Benzino kainų šuolį E. Nabiulina pavadino vienkartiniu įvykiu, kuris greičiausiai neturės ilgalaikio poveikio infliacijai. Ji pridūrė, kad centrinis bankas vis dar turi galimybių toliau mažinti palūkanų normas šiais metais.
Kitas posėdis, kuriame bus sprendžiami pinigų politikos klausimai, numatytas spalio 24 dieną.
Praėjusį mėnesį Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą vienu procentiniu punktu iki 17 procentų.
Lėtėjant infliacijai, tai buvo trečias iš eilės pinigų politikos švelninimo sprendimas, tačiau bazinių palūkanų mažinimas tąkart buvo perpus kuklesnis nei tikėjosi analitikai.
Kiek daugiau nei pusmetį iki šių metų birželio bazinė palūkanų norma buvo rekordinėse 21 proc. aukštumose.
Viena ranka duoda, kita atima: Europa peni Kremliaus karo mašiną
Europos šalys, įskaitant Prancūziją, yra vienos iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų jos kovoje su Rusija. Tačiau kelios jų taip pat padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris į Maskvos karo ekonomiją įlieja milijardus eurų, rašo „Reuters“.
Jau ketvirtus metus trunkant Rusijos karui su Ukraina, Europos Sąjunga tebėra nestabilioje padėtyje, finansuodama abi konflikto puses. Viena ranka ES duoda Ukrainai ginklų ir humanitarinės pagalbos, o kita – moka Maskvai už naftą ir dujas.
Nuo 2022 m. blokas sumažino savo priklausomybę nuo kadaise dominavusio tiekėjo Rusijos maždaug 90 proc.
Vis dėlto, remiantis Helsinkyje įsikūrusios nepriklausomos tyrimų organizacijos „Centre for Research on Energy and Clean Air“ (CREA) duomenų analize, atlikta „Reuters“, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius ES importavo daugiau nei 11 mlrd. eurų vertės Rusijos energijos.
Tuo pačiu net 7 iš 27 ES šalių padidino Rusijos energijos pirkimą. Tarpu jų – Prancūzija, padidinusi pirkimus 40 proc. iki 2,2 mlrd. eurų ir Nyderlandai, padidinę pirkimus 72 proc. iki beveik pusės milijardo.
„Reuters“ pabrėžia, kad dujos dažnai nėra suvartojamos tose šalyse, bet siunčiamos toliau pirkėjams visame bloke.
CREA organizacjos ES ir Rusijos ekspertas padidėjusį srautą apibūdino kaip „savęs sabotavimo formą“ kai kurių šalių, nes energijos pardavimas yra didžiausias Rusijos pajamų šaltinis, kai ji kariauja su Europos remiama Ukraina.
„Kremlius tiesiogine prasme gauna finansavimą, kad galėtų toliau dislokuoti savo ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje“, – sakė jis.
Trumpas: Europa turi imtis veiksmų
„Europa turi imtis veiksmų, – sakė JAV prezidentas D. Trumpas. – Jie negali daryti to, ką daro. Jie perka naftą ir dujas iš Rusijos, nors kovoja su Rusija. Jiems tai gėdinga, ir jiems buvo labai gėda, kai aš apie tai sužinojau.“
ES, kuri jau uždraudė didžiąją dalį Rusijos žalios naftos ir kuro pirkimų, paskelbė planus pagreitinti Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) draudimą nuo 2028 m. iki 2027 m. Duomenys rodo, kad SGD šiuo metu sudaro didžiausią ES importuojamos Rusijos energijos dalį, o jo vertė sudaro beveik pusę visų pirkimų vertės. Jas ES nori visiškai uždrausti iki 2027 m.
Europos Komisija atsisakė komentuoti 2025 m. importo duomenis.
Pasiūlymai, kuriuose numatomas visiškas visų Rusijos naftos ir dujų importas nuo 2028 m., reiškia, kad Europos pinigai galėtų remti Kremliaus karo pastangas dar metus ar ilgiau.
D. Trumpas teigia, kad JAV nafta ir dujos galėtų pakeisti prarastas Rusijos tiekimo apimtis, o daugelis analitikų sako, kad toks perėjimas yra įmanomas, nors tai padidintų Europos priklausomybę nuo JAV energijos tuo metu, kai Vašingtonas naudoja muitus kaip politikos priemonę.
Didžiausi pirkėjai
Prancūzijos „TotalEnergies“ yra viena didžiausių Rusijos SGD importuotojų į Europą, kartu su kitomis didžiosiomis įmonėmis, įskaitant „Shell“, Ispanijos „Naturgy“, Vokietijos „SEFE“ ir prekybos namus „Gunvor“ (GGL.UL). Visi jie tai vykdo pagal ilgalaikės sutarties punktus, kurios galioja iki 2030-ųjų ar 2040-ųjų.
„TotalEnergies“ agentūrai „Reuters“ pranešė, kad tęsia tiekimą iš Rusijos pagal sutartis, kurios negali būti sustabdytos be oficialių ES sankcijų. Bendrovė tęs tiekimą tol, kol Europos vyriausybės laikys Rusijos dujas būtinomis energetiniam saugumui užtikrinti, pridūrė ji.
Pirmadienį NATO pradeda kasmetines branduolines pratybas
Kitą savaitę NATO pradės kasmetines branduolines pratybas „Steadfast Noon“, penktadienį pranešė Aljanso vadovas Markas Rutte, įtampai su Rusija padidėjus po virtinės Maskvos įsiveržimų į NATO narių oro erdvę.
Internete paskelbtame vaizdo įraše M. Rutte pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios dviejų savaičių pratybos yra „įprastos“. NATO teigimu, jos nėra tiesiogiai susijusios su naujausiais Kremliaus veiksmais.
„Turime tai daryti, nes tai padeda mums garantuoti, kad mūsų branduolinis atgrasymas išliks kiek įmanoma patikimesnis, saugesnis ir veiksmingesnis“, – sakė M. Rutte.
„Tai taip pat siunčia aiškų signalą bet kuriam potencialiam priešininkui, kad mes galime apginti ir ginsime visas sąjungininkes nuo visų grėsmių“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
NATO pareigūnų teigimu, pratybose, per kurias tikri branduoliniai ginklai nėra naudojami, dalyvaus apie 70 lėktuvų ir 2000 karių iš 13 valstybių narių. Pratybos Šiaurės jūros regione bus vykdomos iš aviacijos bazių Nyderlanduose, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje.
Vokietijos oro pajėgos dalyvaus su trimis bombonešiais „Tornado“, skirtais numesti JAV branduolines bombas, ir keturiais naikintuvais „Eurofighter“.
Pasak karinių ekspertų, per pratybas, kasmet vystančias spalio mėnesį, kariai treniruojasi saugiai transportuoti JAV branduolinius ginklus iš požeminių saugyklų ir sumontuoti juos naikintuvuose, bet tikros branduolinės galvutės nenaudojamos.
Ne visos NATO sąjungininkės turi branduolinių bombų, tačiau kai kuriose Europos šalyse kaip atgrasymo priemonė yra dislokuoti JAV B61 branduoliniai ginklai. Remiantis nepatvirtintais pranešimais, JAV branduoliniai ginklai saugomi Šiaurės Italijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Biuchelyje Vokietijoje.
Mokymai vyks po kelių incidentų, kai neatpažinti dronai sutrikdė oro uostų darbą ir buvo pastebėti prie karinių objektų keliose NATO šalyse, įskaitant Daniją.
„Dronai mums nėra nauja grėsmė. Mes kai ką išmanome apie dronus“, – sakė JAV pulkininkas Danielis Bunchas, NATO branduolinių operacijų vadovas, ir pridūrė, kad NATO atidžiai stebi padažnėjusius įsiveržimo atvejus.
Tai naujausios Aljanso rengiamos pratybos, Kremliui nuo 2022 m., kai užpuolė Ukrainą, sugriežtinus branduolinę retoriką.
NATO branduolinės politikos direktorius Jimas Stokesas sakė, kad sąjungininkės „nepastebėjo jokių Rusijos branduolinės pozicijos pokyčių“, bet "ir toliau nuolat seks visą gana dažnai pasigirstančią Rusijos branduolinę retoriką ir dvigubo pajėgumo raketų naudojimą Ukrainoje“.
Ukraina praneša apie elektros tiekimo sutrikimus Kyjive ir 9 regionuose po Rusijos smūgių
Ukrainos sostinės Kyjivo ir devynių kitų regionų gyventojai penktadienį patyrė elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos dronų ir raketų atakų bangos, pranešė Energetikos ministerija.
„Energetikos darbuotojai stengiasi kuo greičiau atkurti stabilų elektros tiekimą“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.
Ji pridūrė, kad labiausiai nukentėjo šalies centriniai ir rytiniai regionai.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus, įskaitant Jungtines Valstijas, imtis konkrečių priemonių Rusijai surengus masinius dronų ir raketų smūgius prieš Ukrainos energetikos objektus.
Jis pridūrė, kad Rusija per ataką paleido daugiau kaip 450 dronų ir daugiau kaip 30 raketų.
Rusija kaltina Ukrainą susprogdinus amoniako vamzdyną
Rusija ketvirtadienį apkaltino Ukrainą, kad ji pažeidė jau neveikiantį vamzdyną, kuriuo į Ukrainą eksportui buvo transportuojamas rusiškas amoniakas, ir į orą išleido nuodingų dujų.
Incidentas įvyko netoli Rusyn Jaro kaimo prie fronto linijos Ukrainos rytinėje Donecko srityje, pranešė Rusija.
„2025 metų spalio 9 dieną apie 13 val. 5 min. (ir Lietuvos laiku) Ukrainai atsitraukiant iš šio rajono, vamzdynas buvo susprogdintas, todėl per pažeistą atkarpą išsiveržė amoniako likučiai“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija, apkaltinusi Kyjivą bandymu sulėtinti rusų puolimą.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip iš žemės veržiasi, regis, cheminio junginio debesis.
Ukrainos Donecko srities karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtino, kad vamzdynas buvo pažeistas, nenurodydama priežasties.
Valdžios institucijos teigė, kad incidentas nekelia grėsmės netoliese gyvenantiems žmonėms.
Amoniakas naudojamas trąšoms gaminti.
Prieš karą šiuo vamzdynu iš Rusijos į Ukrainos uostus prie Juodosios jūros buvo transportuojama milijonai tonų šio cheminio junginio.
Vamzdynas nustojo veikti netrukus po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo savo plataus masto invaziją.
Ir Rusija, ir Ukraina taip pat kaltino viena kitą dėl šio vamzdyno nutraukimo per ankstesnį incidentą, 2023 metais.
Rusijoje sudužo naikintuvas
Rusijoje sudužo naikintuvas MiG-31, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
Avarija įvyko Lipecko srityje.
Anot Rusijos gynybos ministerijos, įgula katapultavosi, pilotų gyvybei pavojus negresia.
Kovo mėnesį Rusijos Primorsko regione sudužo Rusijos naikintuvas Su-25.
Kitas MiG-31 Primorsko krašte sudužo 2022 m.
„Ciniška ir apgalvota ataka“: Rusija į Ukrainą paleido 450 dronų ir per 30 raketų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus, įskaitant Jungtines Valstijas, imtis konkrečių priemonių Rusijai surengus masinius dronų ir raketų smūgius prieš Ukrainos energetikos objektus.
„Reikalingi ne parodomieji, o ryžtingi Jungtinių Valstijų, Europos ir Didžiojo septyneto veiksmai – oro gynybos sistemų tiekimas ir sankcijų taikymas“, – sakė V. Zelenskis internete paskelbtame pareiškime.
Jis pridūrė, kad Rusija per ataką paleido daugiau kaip 450 dronų ir daugiau kaip 30 raketų.
V. Zelenskis pabrėžė, kad tai – „ciniška ir apgalvota ataka“.
„Šiuo metu žinoma apie daugiau nei 20 nukentėjusių žmonių – visiems teikiama pagalba. Deja, dėl atakos Zaporižioje žuvo vaikas“, – pranešė Ukrainos prezidentas.
Lenkijos informacinėje erdvėje stiprėja prorusiška propaganda apie „Vakarų kaltę“ dėl karo
Lenkijos informacinėje erdvėje smarkiai padaugėjo prorusiškų naratyvų, kuriais siekiama suformuoti suvokimą, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) neva „išprovokavo“ Rusiją pradėti karą prieš Ukrainą.
„Lenkijos informacinėje erdvėje daugėja prorusiškų naratyvų. Jie skirti skleisti mintį, kad JAV ir ES neva „išprovokavo“ Rusiją pradėti karą prieš Ukrainą, todėl už konfliktą atsakingi Vakarai, o ne Kremlius“, – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos Kovos su dezinformacija centro pranešime.
Tokios žinutės aktyviai skleidžiamos feisbuke, dažnai lydimos raginimų „neleisti Lenkijai būti įtrauktai į karą“. Įrašuose kartojami pažįstami Rusijos propagandos teiginiai, tokie kaip „Maidaną suplanavo ir finansavo JAV“, „Krymas prisijungė prie Rusijos po teisėto referendumo“, „NATO kelia grėsmę Rusijos sienoms“ ir „Ukraina atmetė taiką, spaudžiama Vakarų“.
Kovos su dezinformacija centras pabrėžė, kad šie naratyvai yra didelio masto Rusijos įtakos operacijos, nukreiptos į Europos auditoriją, dalis. Pagrindinis jos tikslas – pakenkti ES ir NATO solidarumui bei susilpninti visuomenės paramą gynybos iniciatyvoms, vadovaujantis šūkiu: „Neleiskite Ukrainai mūsų įtraukti į karą“. Taip Kremlius siekia susilpninti Europos kolektyvinės gynybos pajėgumus, Rusijos grėsmei didėjant.
Anksčiau Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka perspėjo, kad Rusija gali mėginti išbandyti Lenkijos sienos tvirtumą, naudodama sabotažo ir žvalgybos grupes.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 120 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 10 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 120 510 karių, įskaitant dar 1 120 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 11 246 Rusijos tankus (+5), 23 339 šarvuotąsias kovos mašinas (+14), 33 547 artilerijos sistemas (+13), 1 517 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 225 oro gynybos sistemas ir 3 841 kruizinę raketą. Be to, Rusijos kariuomenė neteko 427 lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 68 547 bepiločių orlaivių (+254), 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 63 775 automobilių (+70) ir 3 973 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Per Rusijos ataką Kyjive sužeista 12 žmonių
Per priešo ataką Kyjive sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 12, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Dėl priešo atakos prieš sostinę buvo sužeista 12 žmonių. Aštuoni iš jų yra ligoninėje, o keturi gydomi ambulatoriškai“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Spalio 9–10 d. naktį Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą surengė masinę bepiločių orlaivių ir raketų ataką. Taikiniu, be kita ko, tapo šalies sostinė. Anksčiau buvo skelbiama, kad Kyjivo Pečerskio rajone buvo sužeisti devyni žmonės.
Rusija teigia, kad jos teritorijoje smogta Ukrainos „Flamingo“ raketomis
Rusija pranešė, kad jos teritorijoje buvo smogta „Flamingo“ sparnuotosiomis raketomis. Propagandiniai „Telegram“ kanalai skleidžia informaciją apie tariamą vienos iš šių raketų numušimą.
Nei vienas iš dviejų Kremliui palankių viešų kanalų nenurodo, kiek raketų buvo panaudota ir kada tai įvyko. Be to, nėra duomenų apie tai, kada buvo padarytos šiuose šaltiniuose paskelbtos nuotraukos.
Nė vienas iš jų nenurodo, kiek iš viso buvo panaudota raketų ir kada, taip pat kada buvo padarytos nuotraukos, iliustruojančios paskelbtus straipsnius.
Zelenskis užsiminė apie sėkmingą „Flamingo“ panaudojimą
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per praėjusią savaitę įvykdytą smūgį Rusijai buvo sėkmingai panaudotos raketos „Neptūnas“ ir „Flamingo“. Valstybės vadovas nenurodė, kiek raketų buvo panaudota.
„Atitinkamus rezultatus galima analizuoti savarankiškai. Mes nesakome, kad tai masinis šių raketų panaudojimas. Mes tiesiog sakome, kad jos buvo panaudotos ir kad yra pirmieji apčiuopiami šių mūsų ginklų rezultatai“, – sakė jis.
Konkretūs tikslai, kurie buvo atakuoti šiomis raketomis, taip pat nebuvo atskleisti.
„Flamingo“ raketomis atakavo FSB bazę
Leidinys „Welt“ ketvirtadienį pranešė, kad Ukraina atakavo raketomis „Flamingo“ FSB bazę Kryme. Po atakos toje vietoje liko didžiuliai krateriai.
Buvo pažymėta, kad dvi raketos pasiekė tikslą, o trečioji nukrito už 100 metrų nuo jo. Autoriai pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė greičiausiai jau turi dešimtis, o galbūt ir daugiau nei šimtą tokių raketų.
Per Rusijos smūgį Pietryčių Ukrainoje žuvo vaikas
Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios srityje penktadienį žuvo septynerių metų vaikas, pranešė pietrytinio regiono karinės administracijos vadovas.
„Tragiška žinia. Ligoninėje mirė septynmetis berniukas, kuris buvo sužeistas per naktinę Rusijos ataką", – teigė Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“.
Anksčiau jis sakė, kad penktadienį Rusija Zaporižios regione surengė septynis dronų smūgius, per kuriuos taip pat buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Ukraina penktadienį paskelbė, kad Rusija penktadienį pradėjo masinę ataką prieš sostinę Kyjivą, dėl kurios nutrūko elektros tiekimas, o vienas ministras perspėjo.
Donaldas Trumpas: Rusija ir Ukraina netrukus sės prie derybų stalo
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.
„Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.
Diplomatinės pastangos užbaigti Ukrainoje jau ketvirtus metus trunkantį karą buvo bevaisės, o rugsėjo mėnesį Kremlius pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybose yra daroma „pauzė“.
D. Trumpas tikisi, kad Rusija ir Ukraina netrukus prisijungs prie derybų dėl konflikto sprendimo.
„Tai baisus karas. Jis blogesnis už bet kokį konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Jūs matote žūstančius žmones. Tai Rusija ir Ukraina. Manau, mes ten sudarysime susitarimą, mes tai padarysime. Jie turi daug priežasčių tai padaryti. Ir manau, kad jie netrukus prisės prie derybų stalo“, – pareiškė D. Trumpas.
Donaldas Trumpas užsiminė apie sankcijas Rusijai
Didėjant Maskvai daromam spaudimui, kuriuo siekiama priversti ją nutraukti karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gali įvesti naujas sankcijas Rusijai.
Jis tokią pastabą ketvirtadienį išsakė susitikime su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Paklaustas, ar planuoja įvesti daugiau sankcijų Rusijai, D. Trumpas atsakė – „galbūt“.
JAV lyderis taip pat nurodė, kad šiuo metu neketina išvesti JAV karių iš Europos, tačiau neatmetė tam tikrų perdislokavimų galimybės.
Ketvirtadienį, spalio 9 d., D. Trumpas pareiškė, kad jo administracija kartu su sąjungininkais didina spaudimą, kad pastūmėtų Rusiją sutikti nutraukti karą Ukrainoje.
Naktinė okupantų ataka: Kyjive nutrūko elektros tiekimas, Zaprižioje žuvo vaikas
Ankstyvą penktadienio rytą per Rusijos oro smūgius Ukrainoje buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, apgadinta gyvenamųjų pastatų ir dalyje sostinės nutrūko elektros tiekimas, o Zaporižios srityje žuvo septynmetis, pranešė institucijos.
Gelbėtojų komandos ištraukė daugiau kaip 20 žmonių iš 17 aukštų daugiabučio, kai liepsnos apėmė šeštąjį ir septintąjį aukštus. Penki žmonės buvo paguldyti į ligoninę, o kitiems pirmoji pagalba suteikta įvykio vietoje, pranešė valdžios institucijos.
Naktinė ataka buvo naujausias iš virtinės išpuolių Kyjive. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos suintensyvino dronų ir raketų smūgius Ukrainos miestams, dažnai taikydamosi į energetikos infrastruktūrą ir civilines teritorijas.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per penktadienio išpuolį abiejose Dnipro upės padalyto miesto pusėse dingo elektra ir sutriko vandens tiekimas.
Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynyčuk sakė, kad Rusijos pajėgos sudavė didžiulį smūgį elektros tinklams.
„Energetikai imasi visų būtinų priemonių, kad sumažintų neigiamas pasekmes“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė S. Hrynyčuk.
„Kai tik leis saugumo sąlygos, energetikai pradės aiškintis atakos padarinius ir vykdyti atkuriamuosius darbus“, – sakė ji.
Per Rusijos smūgį Zaporižios srityje penktadienį žuvo septynerių metų vaikas, anksčiau pranešė šio pietrytinio regiono karinės administracijos vadovas.
„Tragiška žinia. Ligoninėje mirė septynmetis berniukas, kuris buvo sužeistas per naktinę Rusijos ataką“, – teigė Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“.
Anksčiau jis sakė, kad penktadienį Rusija Zaporižios regione surengė septynis dronų smūgius, per kuriuos taip pat buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kiti svarsto, kodėl pucinas klaupėsi azerbaidžanui:galbūt nori apeiti sankcijas, galbūt nori tiesaus kelio į Iraną, galbūt benzino nori, nes Ukraina baigia išsprogdinti naftos bazes: bet kuriuo atveju, tai rodo, kad caras nu0gas, artėja rusijos chuntos saulėlydis.
Tuo tarpu Ukraina smogė flamingu FSB kacapams kryme:žarnos lakstė į visas puses.
Slava Ukraini, smert kacapam!
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
JAV atstovas NATO: Putinas yra neįtikėtinai silpnas, tik nebegali to parodyti
Jungtinės Valstijos vis dar turi kozirių, kuriuos galima panaudoti, siekiant priversti Rusiją siekti taikos, teigia JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.
„Prezidentas [Donaldas] Trumpas nori, kad Rusija baigtų karą su Ukraina, ir toliau labai atkakliai dirba, kad tai taptų įmanoma. Jis toliau kurs aplinkybes ir įtakos svertus, reikalingus tam, kad Rusija sėstų prie derybų stalo. Galima kalbėti apie tokius dalykus kaip sankcijos ar pasekmės Rusijos naftai ir dujoms“, – sakė jis.
Pasak M. Whitakerio, tarp svarstomų priemonių buvo tiek tolimieji smūgiai, tiek pažangesnių ginklų sistemų tiekimas NATO ir sąjungininkams, o vėliau – ir Ukrainai.
„Yra beveik – nenoriu sakyti, kad neribotos galimybės, – bet, be abejo, yra daug pasekmių, jei nebus sudarytas taikos susitarimas, kurios gali būti panaudotos prieš rusus. Kai kurias iš tų priemonių, kurių aš net neminėjau, prezidentas potencialiai ketina įgyvendinti,“ – nurodo JAV atstovas.
Jo nuomone, karas Ukrainoje dar nepasiekė taško, kai V. Putinas nuspręstų, kad atėjo tinkamas laikas jį baigti: „Putinas atsidūrė tokioje situacijoje, kad negali parodyti silpnumo, nors jis yra neįtikėtinai silpnas“.