Vėluojantys atsiskaitymai yra viena labiausiai smulkiąsias ir vidutines įmones pjaunančių bei nedarbą auginančių faktorių, teigia Europos Sąjungos (ES) institucijos, pasišovusios su šia problema kovoti baudomis.
Europos Parlamente (EP) svarstoma nauja direktyvos redakcija, kuria siekiama nustatyti vadinamąsias kompensacijas arba, kitaip tariant, baudas už vėlavimą atsiskaityti.
Priėmus direktyvą naujos ir vienodos kovos su vėluojančiais atsiskaitymais priemonės įsigaliotų visose ES narėse. Kai kur, taip pat ir Lietuvoje, atsakomybė už vėluojančius mokėjimus yra numatyta tik pagal sutarčių teisę. Taigi tokia praktika būtų visai nauja.
Tai, kad ši problema yra ypač opi visoje ES, rodo EK statistika: kasmet dėl vėluojančių mokėjimų ES prarandama 350 tūkst. darbo vietų, per metus ES mastu yra užvilkinama atsiskaitymų, kurių suma siekia 80 mlrd. eurų.
Vien Lietuvos valstybės ir savivaldybių pavėluoti mokėjimai sudaro 421 mln. litų, o kiek dar vėluojama atsiskaityti verslo sektoriuje, nėra žinoma, teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
Jis kartu su kitų ES nacionalinių parlamentų, EP frakcijų, EK atstovais antradienio pavakarę dalyvavo viešame EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto klausyme, kuriame buvo svarstoma naujosios Kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius, direktyvos redakcija.
Per svarstymą pristatytas pradinis EK siūlymas, vėluojant atsiskaityti 30 dienų, taikyti 5 proc. nuo sandėrio vertės baudą sulaukė beveik vieningo pasipriešinimo. Net ir ES "sunkiasvorių" Jungtinės Karalystės Lordų rūmų, Vokietijos parlamentų atstovai teigė, kad 5 proc. baudos dydis yra netinkamas, neproporcingas. EK sutiko, kad dėl jo dar gali būti diskutuojama.
Lietuva, kaip sakė D. Budrys, laikosi pozicijos, kad baudos dydis turėtų siekti 2 proc. ir turėtų būti nustatytos "grindys" ir "lubos" - tai reiškia, kad bauda neturėtų būti mažesnė nei 100 eurų ir ne didesnė nei 50 tūkst. eurų.
Nemažai diskusijų sukėlė klausimas, ar vienodos baudos turėtų būti skiriamos, kai vėluoja atsiskaityti viešojo sektoriaus ir kai delsia verslo įmonės. Šalininkai to, jog valstybinėms institucijoms turėtų būti taikomos griežtesnės sankcijos, savo poziciją grindžia tuo, kad šioms yra lengviau gauti kreditus. Priešininkai sako, kad diferenciacija iškreiptų konkurenciją.
Nacionalinių parlamentų atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kartu su nauja direktyva reikia nustatyti ir saugiklius, kad nebūtų paruošta dirva korupcijai.
"Klausimas, ar nebus piktnaudžiaujama, ypač viešajame sektoriuje sudaromos sutartys, pavyzdžiui, su privačiu sektoriumi, ir specialiai vilkinami procesai", - teigė D. Budrys.
Tikimasi, kad direktyva bus priimta jau šią vasarą, tačiau kada ji realiai pradės veikti, dar neaišku. Iš pradžių buvo siūloma nustatyti metų terminą direktyvos įgyvendinimui, tačiau jau dabar panašu, kad gali prireikti dvigubai daugiau laiko. Apie tai užsiminė ir pranešėja Barbara Vailer (Barbara Weiler).
Šis viešas komiteto klausymas, dalyvaujant nacionalinių parlamentų atstovams, yra pirmasis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Sutartis numato daugiau galių valstybių narių parlamentams dalyvaujant ES veikloje.
Posėdžio pabaigoje pranešėja prisipažino, jog būta nerimo dėl to, ar nacionalinių parlamentų atstovai sugebės išdėstyti savo šalių požiūrį, bet jaudulys išsklaidytas. "Viskas pavyko puikiai", - sakė B. Vailer, iš kurios išskirtinio pagyrimo sulaukė Lietuvos atstovai.
