Užsienio žiniasklaida apie Žemaitaičio susitikimą su Vengrijos ministru: „Diplomatinis kuriozas“

Kaip skelbė BNS, R. Žemaitaitis praėjusį pirmadienį Šiauliuose susitiko su ten viešėjusiu Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto, o politiką dėl to kritikavo centrinės Lietuvos valdžios atstovai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

LRT darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į valdžią: prašo neįšaldyti transliuotojui skiriamo finansavimo

TV3 Žinios. Atveriame sieną su Baltarusija; Žemaitaičio ultimatumai; Šilutėje užkrėstas vanduo

Vaida Aleknavičienė atskleidė galimą kandidatę į kultūros viceministres

„Mediaskopo“ duomenimis, apie šį susitikimą daugiausia pranešimų publikuota Vengrijos ir Rusijos informacinėje erdvėje, įvykį vangiau nušvietė Baltijos šalių, Lenkijos žiniasklaida.

Vengrijoje susitikimas iki lapkričio 17 dienos buvo paminėtas 27 publikacijose, Rusijoje – 25, Estijoje – 13, Latvijoje – 12, Slovakijoje ir Lenkijoje – po kelis kartus ir dešimtkart kitose šalyse.

„Nors kiekvienos šalies žiniasklaida dėliojo savo akcentus, bendra linija išliko: tai buvo traktuojama kaip reikšmingas diplomatinis kuriozas, atskleidęs tiek Lietuvos vidaus politikos įtampas, tiek platesnius skilimus Europoje dėl požiūrio į Vengrijos politiką“, – BNS sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Jos teigimu, Vengrijos vyriausybę palaikanti žiniasklaida susitikimą pateikė per savireklamos ir ideologinės giminystės prizmę, nepriklausomi leidiniai kritikavo ir vertino morališkai, Rusijos žiniasklaida išnaudojo propagandai ir skaldymui, o Lietuvos kaimynės įvykį nuosaikiai analizavo ir reprezentavo faktiškai.

Pasak V. Kairienės, provyriausybinė Vengrijos žiniasklaida susitelkė į teigiamus aspektus pranešdama, kad P. Szijjarto susitiko su „antrai pagal dydį Lietuvos valdančiajai partijai“ vadovaujančiu politiku ir rado daug bendrų vertybių.

„Akcentuotas abiejų šalių „patriotiškumas“, bendras siekis stiprinti Europos Sąjungą su stipriomis nacionalinėmis valstybėmis, priešinimasis migracijai ir „sveiko proto“ ekonomikos politika“, – sakė analitikė.

„Buvo nutylėti bet kokie kontroversiški kontekstai, o susitikimas pateiktas kaip įprasta diplomatinė praktika ir draugiškas dialogas“, – pridūrė ji.

Kita vertus, anot V. Kairienės, nepriklausomi ir Vengrijos opozicijai simpatizuojantys naujienų portalai susitikimą interpretavo kaip keistą ir aštrią situaciją, kai ministras iš Budapešto bendravo su „marginalizuotu veikėju“, sukeldamas politinę audrą sąjungininkėje Lietuvoje.

„Šie (portalai – BNS) pabrėžė, kad P. Szijjarto kolega Lietuvoje – toli gražu ne šiaip „antra didžiausia partija“, o radikalia dešiniąja retorika garsėjantis politikas, pasižymėjęs reguliariais antisemitiniais išsišokimais“, – nurodė V. Kairienė.

„Šiose publikacijose buvo atvirai keliamas klausimas, ar Vengrijos vyriausybė neperžengė moralinių ribų, sėsdama prie vieno stalo su politiku, kurio antisemitizmą viešai pasmerkė net Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų ir JAV diplomatai“, – sakė analitikė.

Taip pat nepriklausoma vengrų žiniasklaida akcentavo, kad susitikimas sukėlė didelį vidaus politikos rezonansą Lietuvoje, nes įvykiu pasipiktino valdantieji socialdemokratai.

Rusijoje žiniasklaida pašiepė, ironizavo „diplomatinį skandalą“

Tuo metu Rusijos kontroliuojamoje informacinėje erdvėje, anot V. Kairienės, įvykis atspindėtas „pašaipų ir piktdžiugos kupinu tonu“, Kremliaus propagandos kanalai publikavo straipsnius apie „Orbano pasiuntinį, įnešusį sumaišties į Lietuvos pelkę“.

„Antraštės rodė ironiją ir slaptą pasitenkinimą – Rusijos žiniasklaida pabrėžė, kad Vengrijos užsienio reikalų ministro vizitas virto „diplomatiniu skandalu“, galinčiu net sugriauti Lietuvos valdančiąją koaliciją“, – sakė V. Kairienė.

Pasak jos, straipsniuose plačiai aprašytas Lietuvos vadovų esą demonstratyvus P. Szijjarto ignoravimas, dėl kurio iniciatyvos „gelbėjant Lietuvos garbę“ teko imtis parlamentarui R. Žemaitaičiui.

„Tokia sarkastiška pasakojimo maniera menkino Lietuvos valdžios institucijas, vaizduodama jas tarsi kaprizingas ir nebrandžias, o R. Žemaitaitį esantį vienintelį, supratusį diplomatinio etiketo svarbą“, – pažymėjo analitikė.

Artimiausių Lietuvos kaimynų ir regiono valstybių žiniasklaidos tonas, „Mediaskopo“ duomenimis, buvo labiau informacinis ir analitinis.

Lenkijos spaudoje atsirado pranešimų, kuriuose susitikimas laikytas netikėtu posūkiu Lietuvos politikoje, nes oficialusis Vilnius kritiškai žiūri į Vengrijos užsienio politiką. Slovakijos naujienų portalai publikavo straipsnius remdamiesi vengrų ir lietuvių šaltiniais.

Kai kuriuose straipsniuose, anot V. Kairienės, „aušriečių“ vedlys įvardytas „ultradešiniųjų lyderiu“, primenant jo antisemitizmo skandalus.

„Tai rodo, kad kaimyninių šalių žurnalistai nesistengė sumenkinti konteksto: priešingai, supažindino savo skaitytojus, kad tas „vienas Lietuvos politikas“ turi kontroversišką reputaciją, paaiškinančią, kodėl jo veiksmas sukėlė audringą reakciją Vilniuje“, – nurodė analitikė.

Kaip skelbė BNS, apie R. Žemaitaičio ir P. Szijjarto, kurį oficialiai priėmė Lietuvos užsienio reikalų viceministras, susitikimą iš anksto nebuvo informuotos jokios šalies institucijos.

Susitikimą kritikavo Prezidentūra, premjerės komanda, socialdemokratų pirmininkas. Jie „Nemuno aušros“ pirmininką kaltino kuriant alternatyvią užsienio politiką, siekiant populiarumo.

Per Vyriausybės vadovės Ingos Ruginienės vizitą Taline praėjusią savaitę žiniasklaida klausė apie susitikimą, į ką premjerė reagavo patikindama, kad Lietuvos užsienio politiką formuoja prezidentas ir Vyriausybė, o šalis turi įvairių politikų.

Pats „aušriečių“ vedlys teigė padėkojęs už Vengrijos „atsidavimą Lietuvos labui“, tačiau atsisakė plačiau nupasakoti, apie ką kalbėjosi su ministru.

R. Žemaitaitis šiuo metu yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydus kurstymo ir Holokausto neigimo, kontroversijų yra sukėlę jo komentarai dėl paramos Ukrainai ir gynybos biudžeto.