Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija.
„Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje. Analizuotos žinutės pasiekė 118 mln. vartotojų.
Pastebi informacinės kampanijos bruožų
Pasak „Res Futura“ ekspertų, Lenkijos socialinių medijų turinio analizė rodo „didelę pasikartojančių naratyvų, būdingų koordinuotiems veiksmams, o ne grynai spontaniškoms piliečių reakcijoms, koncentraciją“.
„Rusijos dronų ataka Lenkijos teritorijoje buvo iškart panaudota kaip katalizatorius organizuotai informacinei ir psichologinei kampanijai. Operacijos tikslas buvo formuoti visuomenės nuomonę, eskaluojant emocijas, poliarizuojant visuomenės nuomonę ir sistemingai menkinant pasitikėjimą valstybės institucijomis ir NATO sąjungininkų struktūromis“, – teigiama ataskaitoje.
Anot ekspertų, operacijos vykdomos pastoviai, tačiau įvykiai ar incidentai tampa jų katalizatoriumi.
Socialinėse medijose paskelbtuose įrašuose yra teiginių, kad neva „Ukraina provokuoja Lenkiją ir NATO karui“ arba „NATO mūsų negins“.
„Operacijoje buvo naudojamos pasikartojančios frazės, intensyvi emocinė kalba (baimė, pyktis, panieka), istorinės nuorodos (Volynė, 1939 m., Przewodów) ir vis stiprėjantys keiksmažodžiai bei ironija. Jų tikslas buvo užtvindyti diskursą emocijomis ir slopinti faktiniais argumentais pagrįstus teiginius“, – teigiama analizėje.
Ekspertai pažymi, kad operacija turėjo tam tikrą efektą. Išsiskyrė visuomenės nuomonės dėl incidento, atsirado nenuoseklių interpretacijų, matyti susilpnėjęs pasitikėjimas NATO ir valstybės institucijomis. Prasidėjo politiniai ginčai, emocingi kaltinimai.
Iš beveik 180 tūkst. analizuotų įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“ beveik trečdalis (32 proc.) atitinka prieš Ukrainą nukreiptą naratyvą. Bandoma įtikinti lenkus, kad Ukraina sąmoningai leido dronams praskristi arba juos paleido, siekdama įtraukti Lenkiją ir NATO į karą.
28 proc. mano, kad „Rusija bando NATO“, o 18 proc. kaltina Lenkijos vyriausybę nekompetencija. Kritikuojamas net F-16 naikintuvų išsiuntimas numušti dronų, keliamas klausimas dėl neproporcingų oro operacijų išlaidų.
Tradiciniai žiniasklaidos kanalai taip pat kritikuojami už „tyčinį incidento paviešinimą“, siekiant išgąsdinti visuomenę, taip pat už manipuliavimą teiginiais, nurodant Rusijos atsakomybę už ataką.
Analizuotuose įrašuose atsakomybė už dronų ataką daugiausia priskiriama Ukrainai. Taip mano 38 proc., po to – Rusijai (34 proc.).
„Didelė dalis komentatorių teigia, kad dronai galėjo būti Ukrainos provokacija. Jie teigia, kad panašios abejonės kilo po incidento Przewodów mieste 2022 m., kai iš pradžių buvo kaltinama Rusija, bet vėliau paaiškėjo, kad raketa buvo ukrainietiška. Komentatoriai teigia, kad Ukraina nori įtraukti Lenkiją ir NATO į tiesioginį karą, nes pati negali sustabdyti Rusijos“, – savo analizėje nurodo „Res Futura“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
