Ji teigė, kad Latvija puikiai supranta bepiločių orlaivių svarbą ir būtinybę nuolat investuoti į inovacijas, nes dronai vis dažniau naudojami ne tik kariniame, bet ir tiekimo bei žemės ūkio sektoriuose. Tačiau karinis aspektas yra lemiamas, nes dronai keičia šiuolaikinio karo taktiką. Jie naudojami ore, vandenyje ir sausumoje, sakė Latvijos ministrė pirmininkė.
Trečiadienį Latvijos sostinėje pirmą kartą surengtas gynybos inovacijų viršūnių susitikimas „Drone Summit 2025“, į jį susirinko daugiau nei 1500 aukšto lygio politinių lyderių, karinių ekspertų, mokslininkų ir gynybos pramonės atstovų iš 18 Dronų koalicijos narių ir kitų šalių sąjungininkių.
Latvija inicijavo ir kartu su Jungtine Karalyste vadovauja tarptautinei Dronų koalicijai. Nuo jos įkūrimo Latvija išsiuntė į Ukrainą maždaug 5000 įvairių tipų ir pajėgumų kovinių bepiločių orlaivių. 2024 m. bendra visų koalicijos narių parama Ukrainos dronų pajėgumams siekė 1,8 mlrd. eurų. Koalicijai priklauso 18 ketinimų protokolą pasirašiusių valstybių narių: Australija, Kanada, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Naujoji Zelandija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Švedija, Ukraina ir Jungtinė Karalystė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
