Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir Ukrainoje esantis politologas Alvydas Medalinskas.
Įvykis trečiadienio naktį išties buvo didesnis, nei iš pradžių manyta: 25 dronai buvo paleisti, skelbiama dabartinėmis žiniomis, ir numušti keturi. Ką tai rodo, jūsų nuomone, ir ar Putinas išties testuoja NATO šalis ir NATO vienybę?
V. Malinionis: Be abejo, kad testuoja ir tai, kad yra numušti keturi dronai, yra gerai. Lenkijos pusė pasakė, kad jie numušė tuos dronus, kurių kryptimi matė didelę grėsmę, todėl pasirinko juos prioritetais.
Tai parodė, kad šioje operacijoje dalyvavo jungtinės pajėgos: ir italų AVX lėktuvas, kuris teikė žvalgybinę informaciją ir stebėjo radarais skrydžius, ir Lenkijos, ir Olandijos orlaiviai. Ši reakcija taktiniu lygmeniu, tai, kas buvo parengta, įvykdyta gerai, ir Lenkijos premjeras pasakė, kad Lenkijos kariuomenė išlaikė šį egzaminą.
Dabar Rusija – turbūt niekam nekyla abejonių, kad tai yra tyčinis aktas, nes 25 dronai įskrido iš Baltarusijos teritorijos – praktiškai turbūt neįmanoma, kad taip atsitiktinai koks nors dronas dėl Ukrainos gynybinių veiksmų nukryptų ir tokia masė skristų į Lenkijos teritoriją, ši versija iškart yra atmetama.
Rusija, manau, testuoja mūsų tolerancijos limitus, o jie, matyt, yra begaliniai ir ši mūsų tolerancija, be abejo, Rusiją ir toliau skatina eskaluoti. Manau, kad jeigu Rusija daro tokius bandymus, testavimus, tai reikia tikėtis dar agresyvesnių testavimų, nes jų prielaida yra ta, kad NATO per minkšta, kad NATO nereaguos.
Ir ši prielaida jiems atrodo, kad pasiteisina. Pavyzdžiui, NATO štabas sureagavo labai greitai ir iš karto atmetė versiją, jog tai yra NATO teritorijos užpuolimas. Jie pasakė, kad tai provokacija, bet šią versiją jie iškart atmetė, ir tai, be abejo, rusams yra tarsi deguonis, nes jie taip turbūt ir tikėjosi.
O aš manyčiau, kad reikėjo palaukti bent tris dienas su tomis išvadomis, ar tiesiog, nes Lenkijos kariuomenė, pavyzdžiui, gavo užduotį per 40 valandų pateikti pirminius vertinimus, kas atsitiko, kaip atsitiko, iš kur atsitiko. Taigi mūsų žinutė kol kas turėjo būti pirminė.
Manau, kad reikėjo sakyti: mes pamatėme, kad kilo grėsmė, įvyko tas ir anas, vertiname situaciją. Mūsų greitojo reagavimo pajėgos yra aukštoje parengtyje. Sąveikaujame su kaimynais, aktyvuojame NATO ketvirtąjį straipsnį.
O jau vertinimo, kas ir kaip, mums nereikėjo skubėti. Tokiais dalykais atimame strateginės dviprasmybės turinį ir paliekame Rusijai iniciatyvą. Taigi mums reikia išmokti žaisti ne pagal jų taisykles, o patiems perimti šiek tiek iniciatyvos.
Jūs užsiminėte apie NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimą. Ką tai reiškia ir ką tai rodo?
V. Malinionis: Manau, kad tai yra teisingas žingsnis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie tai, kas įvyko – įvyko arba provokacija, arba užpuolimas. Mes dar nežinome, ar čia pasibaigė, gal rytoj vėl kažkas prasidės.
Karas yra toks dalykas – nebūtinai kiekvieną dieną šaudoma. Gali būti savaitės, dviejų ar trijų dienų pauzės. Taigi mes dar nežinome, ar šios provokacijos pasibaigs, ypač atsižvelgiant į tai, kad prasidėjo „Zapad“ pratybos. Tai, kad NATO ketvirtasis straipsnis aktyvuotas, yra labai gerai.
Lenkijos pusė pradėjo konsultacijas su NATO sąjungininkais. Ketvirtasis straipsnis aktyvuojamas tada, kai valstybė mato grėsmę arba jai gali kilti grėsmė jos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Šiuo požiūriu, manau, Lenkija sureagavo teisingai.
Lenkijos ministras Tuskas teigia, kad ši situacija priartina mus prie atviro konflikto labiau nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Ar Rusija pradeda karą prieš NATO? Kokia yra ta situacija?
A. Medalinskas: Nemanau, kad Rusija ir kad Putinas nori karo su NATO. NATO tikrai nenori karo su Rusija. Ką Putinas daro dabar, tai jis testuoja vadinamąjį NATO Rytų flangą ir norėtų paversti jį tam tikra pilkąja arba pilkesne zona, nei visa likusi NATO valstybių teritorija.
Mes jau matėme situaciją, kai prieš keletą metų Ukrainoje, pavyzdžiui, buvo atakuoti Dunojaus uostai, o čia, kitoje Dunojaus pusėje, iš karto Rumunija. Iš pradžių Putinas labai vengė tą daryti, nes nenorėjo turėti jokių konfliktų ar panašių incidentų su NATO šalimis.
O vėliau kaip tik tą darė, nes žiūrėjo, kokia bus NATO reakcija. Kadangi NATO reakcija buvo labai silpna ir, kiek suprantu, rumunai tik dabar, atrodo, gegužės mėnesį yra gavę NATO leidimą, kad gali atakuoti ir numušti įskrendančius rusų dronus.
Dabar Putinas jau padarė antrą, o gal trečią žingsnį, paleido dronų spiečių ir vėlgi stebi NATO šalių reakciją. Vienas dalykas yra politinė reakcija, kitas – karinė reakcija. Aišku, kadangi yra gynybos ir karo ekspertas, į šį dalyką daug nesigilinsiu, bet vienas faktas, kuris labai krenta į akis, yra atsakas, bet pažiūrėkime, koks jis buvo.
Į dangų pakilo F-35 ir netgi ne F-16 naikintuvai, kurie, kaip ir Ukrainoje kai kurias rusų raketas, numušinėjo dronus. Labai brangiai kainuojančia technika, raketa, kainuojanti 3 milijonus ar kiek, numušinėjo dronus, kurių vertė yra 10 000.
Kyla kitas klausimas: kodėl nebuvo imtasi kitų žingsnių? Kodėl nebuvo imtasi žingsnių numušti dronus tokiomis priemonėmis, kurių Ukrainoje tikrai daug yra? Ukraina netgi pasiūlė: „Mes galime padėti NATO šalims“, pavyzdžiui, su „Gepard“ sistemomis arba dabar ateinančiomis „Skyranger“ sistemomis, vėlgi iš Vokietijos – dar tobulesnėmis sistemomis.
Pagaliau, kodėl nebuvo neutralizuoti dronai? Nemanyčiau, kad čia atskrido koks nors dronas su optiniu ryšiu. Čia skrido visai kito tipo dronai, ir Ukrainoje dalis tokių dronų yra neutralizuojama.
Taigi čia mes kalbame apie karinį atsaką, kuris paaiškėjo ir, matyt, neatsitiktinai Europos Parlamente iš karto vyko diskusija ir vėl buvo prisiminta idėja apie dronų sieną, kad ir iš NATO arba Europos Sąjungos šalių pusės būtų dronų siena ir galbūt taip pat būtų naudojama elementaresnė rusiškų dronų numušimo technika, kuri pigiau kainuoja ir yra tiesiog elementaresnė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
