Netrukus sankcijos sutrikdė automobilių ir jų dalių gabenimą, o Rusijos agresija prieš Ukrainą paveikė pagrindinius oro ir jūrų transporto kelius, bei padidino kaštus, prailgino pristatymo laiką.
Vieninteliai šios suirutės laimėtojai – naujai į rinką įžengę Kinijos automobilių prekių ženklai, kurie sparčiai užėmė vietą, kurią anksčiau užėmė JAV, Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojai.
Tačiau Rusijos sukelta krizė gali pasirodyti tik menka įžanga palyginti su tiekimo grandinių chaosu, kurį galėtų sukelti Kinijos invazija į Taivaną. Toks konfliktas paveiktų ne tik didžiausią pasaulio automobilių rinką, bet ir Taivaną – itin svarbų, nors dažnai nepastebimą, pasaulinės komponentų gamybos centrą.
Pirmiausia verta paminėti „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) – didžiausią pasaulyje mikroschemų gamintoją, kurio gamybos pajėgumai beveik visi sutelkti Taivane. Gamybos sustabdymas ten sukeltų pasaulinį chaosą. Tačiau pasaulinei tiekimo sistemai gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka ir daugybė mažesnių, mažiau žinomų Taivano bendrovių.
„Mūsų klientai nuolat klausia – jei kiltų karas, ar tiekimas smarkiai sutriktų. Jie nori, kad atidarytume dar vieną gamyklą už Taivano ribų“, – sako Kevinas Lee, „Actron Technology Corp.“ pardavimų vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Taip pat reikia apsvarstyti kitą, politiškai jautrų klausimą. Kaip pasauliniai automobilių gamintojai ir jų tiekėjai turėtų elgtis karo atveju su savo plačiai išplėtotu verslu Kinijos žemyninėje dalyje? Pasitraukimas, kaip tai įvyko Rusijoje, reikštų prarasti pozicijas vienoje svarbiausių automobilių rinkų ir patirti milžiniškus finansinius nuostolius, o Kinijai pritaikytos sankcijos kaip bausmė už invaziją galėtų sukelti dar platesnius prekybos trikdžius visame pasaulyje.
Būtent dėl šio sudėtingo scenarijaus kai kurios automobilių bendrovės svarsto galimybę sukurti dvi lygiagrečias verslo sistemas. Viena būtų savarankiškai veikianti operacija Kinijoje, o kita – globaliai integruota tiekimo grandinė, orientuota į likusį pasaulį ir veiklą už Kinijos ribų.
Neįprasta komponentų gamintojų kaiminystė
Automobilių detalių gamintojai Taivane stengiasi sumenkinti galimos katastrofos scenarijus. Pasak jų, didesnę riziką nei geopolitinė įtampa kelia dažni taifūnai ar žemės drebėjimai. Ši subtropinė sala yra aktyvaus seisminio regiono dalis.
Vis dėlto balandžio pradžioje, likus vos kelioms savaitėms iki mobilumo parodos Taipėjuje, Kinijos karinės pratybos vėl priminė, kokiame įtemptame regione veikia Taivano įmonės. Kinija surengė plataus masto gyvosios ugnies pratybas aplink salą, kuriomis buvo imituojamas Taivano apsupimas ir blokada.
Jei Taivanas būtų atkirstas nuo pasaulio, automobilių pramonė visame pasaulyje neišvengiamai pajustų pasekmes.
Pavyzdžiui, įmonė „Actron“, dalyvavusi balandžio pabaigoje vykusioje „Taiwan 360° Mobility Mega Show“, teigia užimanti net 55 proc. pasaulinės generatoriaus diodų rinkos. Tai mažos, smeigtuko dydžio detalės, be kurių neveiktų nė vienas vidaus degimo variklį turintis automobilis. Įkurta 1998 m., „Actron“ tiekia komponentus tokiems pirmojo lygmens klientams kaip „Valeo“, „BorgWarner“ ir „Denso“.
Tačiau įmonė turi tik vieną gamyklą – Taoyuan mieste, netoli Taipėjaus. Siekdama sumažinti rizikas, ji turi atsargų Europoje ir JAV, tačiau tokios priemonės – tik laikinas sprendimas.
„Jeigu nutiktų kas nors labai blogo, bent jau turėsime šiek tiek laiko reaguoti“, – sako „Actron“ atstovas Kevin Lee.
Automobilių pramonė jau anksčiau yra patyrusi, kokių padarinių gali turėti viena sustojusi gamykla. 2011-ųjų Japonijos tragedija – žemės drebėjimas, cunamis ir branduolinė avarija – išjungė „Renesas“ puslaidininkių gamyklą, ir tai mėnesiams sutrikdė automobilių gamybą visame pasaulyje. Net mažai žinomos pigmentų gamyklos sustabdymas privertė automobilių gamintojus nutraukti tam tikrų spalvų modelių gamybą.
Ši krizė tapo signalu visai pramonei ir padidino Taivano tiekėjų reikšmę. Dėl to daugelis Japonijos bei kitų gamintojų pradėjo veiklą Taivane siekdami įgyvendinti dvigubos tiekimo grandinės strategiją.
Šiandien Taivanas knibžda pasaulinės reikšmės gamintojų – net jei apie daugelį jų retai girdime. Pavyzdžiui, „Nan Hoang Traffic Instrument Co.“ yra vienas didžiausių stabdžių kaladėlių gamintojų pasaulyje. „KSS“ (Kai Suh Suh Enterprise Co.) užima trečią vietą pasaulyje pagal kabelių tvirtinimo elementų ir instaliacijos priedų gamybą. „Pacific Electric Wire and Cable Co.“, veikianti jau 75 metus, gamina laidus, naudojamus automobilių apšvietimo, durelių ir variklio skyriuose. „Delta Electronics Inc.“ yra vienas didžiausių pasaulyje komutacinių maitinimo šaltinių ir bešepetėlių ventiliatorių tiekėjų.
Dvi didžiausios Taivano įmonės – „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) ir „Foxconn“ – yra pasaulinės ekonomikos ašys, net jei jų pavadinimai dar netapo kiekvienų namų žodyno dalimi. TSMC jau stato milžiniškas mikroschemų gamyklas Japonijoje ir Arizonoje, kad būtų arčiau klientų ir sumažintų rizikas katastrofos atveju.
„Foxconn“ (oficialiai „Hon Hai Precision Industry Co.“), geriausiai žinoma kaip pagrindinė „iPhone“ gamintoja, taip pat gamina įvairias automobilių detales – nuo mikroschemų ir baterijų iki apšvietimo komponentų. Dabar ji agresyviai plečia veiklą ir elektromobilių gamybos srityje.
Tiesa, didžioji dalis Taivane gaminamų automobilių komponentų nėra nei įspūdingi, nei brangūs, tačiau jie atlieka esminį vaidmenį užtikrinant nenutrūkstamą pasaulinių surinkimo linijų darbą.
Pavyzdžiui, „Aker Technology Co.“ yra viena didžiausių pasaulyje automobilių osciliatorių ir kvarcinių kristalų gamintojų – tai „Tic Tac“ dydžio mikroschemos, be kurių neveiktų nė viena spausdintinė plokštė. Nors šios detalės kainuoja vos kelis centus, jos reguliuoja procesoriaus dažnį ir laikinius signalus.
„Aker“ per mėnesį pagamina apie 20 mln. vienetų, o 80 proc. produkcijos eksportuojama – vien JAV tenka iki 40 proc. pardavimų. „Jos palaiko plokštės darbą taip, kaip laikrodyje tiksintis kvarcinis kristalas palaiko laiką“, – sako pardavimų atstovė Ana Lin. Pasak jos, po Rusijos invazijos į Ukrainą JAV ir Europoje išaugo susirūpinimas dėl Taivano saugumo.
„Taivane nemanome, kad Kinija puls“, – sako Lin. – „Tačiau Europoje ir JAV klientai dėl to nerimauja.“
Dar viena įmonė – „Fair Sun Industrial Co.“, kuri gamina cilindrines spynas ir įvairius jungiklius – priekiniams žibintams, perdavimo dėžėms, elektriniams langams, posūkių signalams, valytuvams ir kt. Vienas svarbiausių jos klientų – „General Motors“, o 85 proc. produkcijos eksportuojama į JAV.
„Pastaraisiais metais asmeniškai jaučiu vis didesnį nesaugumo jausmą ir spaudimą iš Kinijos pusės“, – pripažįsta įmonės pardavimų vadovė Jo Liu.
Maždaug 90 proc. Taivane pagaminamų automobilių komponentų yra eksportuojami, skelbia Taivano prekybos taryba. Šalis itin stipriai įsitvirtinusi pasaulinėje atsarginių dalių rinkoje, o Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Taivano automobilių detalių eksporto kryptis.
2023 metais į JAV eksportuotų detalių vertė siekė 115,68 mlrd. Taivano dolerių (apie 3,56 mlrd. JAV dolerių), tai sudarė net 51 proc. visos Taivano automobilių komponentų eksporto vertės, rodo Taivano transporto priemonių gamintojų asociacijos duomenys. Antroje vietoje – Japonija (5 proc.), o žemyninė Kinija buvo tik septintoje pozicijoje su 2,5 proc. eksporto dalimi.
Pasak Jacko Cheng, buvusio „Ford“, „Fiat Chrysler Automobiles“ ir „Nio“ vadovo Kinijoje, dabar vadovaujančio elektrifikacijos konsultacijų įmonei „M Mobility“, Taivano tiekėjai orientuoti į Vakarų klientus, nes „detalių tiekimas iš žemyninės Kinijos visada turės politinį atspalvį“.
J. Cheng taip pat nesureikšmina karo grėsmės tarp Kinijos ir Taivano: „Kinija turi per daug verslo ryšių su Taivanu – invazija būtų tas pats, kas ekonominė savižudybė.“ Pasak jo, Taivanas veikia kaip tarpininkas tarp Kinijos ir likusio pasaulio. Pavyzdžiui, kai kurios Kinijos įmonės pasitelkia Taivaną kaip eksporto bazę, nes iš jos siunčiamos prekės mokestine prasme JAV taikomos mažesnės muitų tarifai nei tiesiogiai iš žemyninės Kinijos.
„Jei Taivanas oficialiai nepaskelbs politinės nepriklausomybės, karo nebus“, – teigia J. Cheng.
Reikėtų priminti, kad Kinijos kariuomenė balandį surengė masines pratybas aplink Taivaną, kurias Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pavadino „ryžtingu atpildymu“ ir „griežtu perspėjimu“ dėl „Taivano nepriklausomybės“.
Nors Taivanas yra de facto savarankiška sala, Kinijos Liaudies Respublika nuo 1949 metų (kai po pilietinio karo išsiskyrė su nacionalistais) laiko jį savo teritorijos dalimi. Pastaraisiais metais įtampa tarp Pekino ir Taipėjaus auga, ypač dėl vis aktyvesnio Kinijos karinio spaudimo.
