Zelenskis atsakė į Putino kvietimą surengti derybas Maskvoje
„Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą. Todėl manau, kad Rusija bent jau pradėjo kalbėti apie susitikimą – tai jau gerai. Tačiau kol kas nematome jų noro užbaigti karo. O susitikimas... Suaugę lyderiai iš tokio lygio susitikimo turi išeiti su rezultatu, pageidautina – su karo pabaiga“, – sakė V. Zelenskis.
Lietuva dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų įteikė notą Rusijai
Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų.
Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antonijo Guterišo) išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.
Didžiausios pastarojo meto atakos įvykdytos praėjusią savaitę, šeštadienį, kai Rusijos pajėgos panaudojo 45 balistines ir sparnuotąsias raketas bei 535 dronus, ir trečiadienį, kuomet panaudotos 24 sparnuotosios raketos ir 502 dronai.
Ketvirtadienį apšaudžius Konstantinivkos miestą žuvo aštuoni civiliai gyventojai, nukentėjo gyvenamieji namai, ligoninė.
Meloni kartoja, kad Italija nedislokuos karių Ukrainoje
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sąjungininkams pakartojo, kad jos šalis nesiųs karių į Ukrainą, tačiau galėtų padėti stebėti bet kokio galimo taikos susitarimo įgyvendinimą, pranešė jos biuras.
G. Meloni vaizdo ryšiu dalyvavo vadinamosios Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikime ir „pakartojo Italijos nenorą siųsti karius į Ukrainą (…) G. Meloni patvirtino savo pasirengimą remti galimas paliaubas stebėsėnos ir mokymo iniciatyvomis už Ukrainos sienų“, pažymėjo biuras.
Zelenskis: Trumpas labai nepatenkintas ES šalimis, perkančiomis rusišką naftą
Donaldas Trumpas ketvirtadienį išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurios vis dar perka rusišką naftą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po to, kai JAV prezidentas pasikalbėjo su juo ir Europos lyderiais per aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos.
„Prezidentas Trumpas yra labai nepatenkintas, kad Europa perka Rusijos naftą“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis, kalbėjęs po Paryžiuje vykusio Ukrainos sąjungininkų susitikimo, kuriame buvo aptariamos saugumo garantijos Kyjivui.
„Be kita ko, yra dvi šalys, žinome, kad tai Vengrija ir Slovakija“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Zelenskis giria pirmąjį konkretų žingsnį, sąjungininkėms įsipareigojus siųsti karius į Ukrainą po karo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo savo sąjungininkėms Europoje už tai, kad sutiko siųsti karius į Ukrainą kaip pokario saugumo garantiją, jis tai pavadino pirmuoju „konkrečiu žingsniu“.
„Dvidešimt šešios šalys sutiko suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Manau, kad šiandien pirmą kartą per ilgą laiką žengtas pirmas toks rimtas konkretus žingsnis“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad ketvirtadienį per pokalbį su juo ir Europos lyderiais JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nusivylimą Europos Sąjungos šalimis, kurios vis dar perka rusišką naftą.
„Prezidentas Trumpas labai nepatenkintas, kad Europa perka Rusijos naftą. Be kitų, yra dvi šalys, mes žinome, jog tai Vengrija ir Slovakija“, – žurnalistams Paryžiuje po Ukrainos sąjungininkių susitikimo, skirto aptarti saugumo garantijas Kyjivui, sakė V. Zelenskis.
Ukrainoje per rusų ataką žuvo du išminuotojai iš Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos
Per Rusijos ataką šiaurinėje Ukrainos dalyje ketvirtadienį žuvo du Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos nariai, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje teritorijoje, pranešė vietos gubernatorius.
„Rusai tyčia taikėsi į Danijos pabėgėlių reikalų tarybos humanitarinės išminavimo misijos darbuotojus (...) žinoma, kad žuvo du žmonės“, – socialiniame tinkle parašė Černihivo srities vadovas Vjačeslavas Čausas.
Macronas: 26 šalys pasirengusios dalyvauti užtikrinant Ukrainos saugumą po karo
Dvidešimt šešios šalys įsipareigojo įnešti savo indėlį garantuojant Ukrainos saugumą po susitarimo dėl paliaubų ar taikos su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar neužėmė aiškios pozicijos – dislokuoti karius Ukrainoje kaip „užtikrinimo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – po Kyjivo sąjungininkių susitikimo Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas.
Trumpo žinutė Europai: ragina liautis remti Rusiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė Europos lyderiams, kad Europa turi liautis pirkusi Rusijos naftą, kuri, jo teigimu, padeda Maskvai finansuoti karą prieš Ukrainą, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Vokietijos ambasadorius Ukrainoje perims vadovavimą žvalgybos agentūrai
Vokietijos ambasadorius Ukrainoje vadovaus šalies užsienio žvalgybos agentūrai, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Jis šias pareigas perims tvyrant didelei įtampai Vokietijos santykiuose su Rusija.
Vyriausybės pranešime sakoma, kad 60 metų Martinas Jaegeris vadovavimą BND perims rugsėjo 15 dieną.
Didumą karjeros M. Jaegeris buvo diplomatas ir valstybės tarnautojas, ėjo ambasadoriaus Afganistane ir Irake pareigas, taip pat vadovavo automobilių gamintojos „Daimler AG“ išorės ryšių skyriui.
Žvalgybos tarnybų vyriausybės komisaras Thorstenas Frei sakė, kad M. Jaegerio „daugelio metų patirtis krizių paveiktose šalyse“ reiškia, kad jis yra „visiškai pasirengęs“ vadovauti agentūrai.
M. Jaegeris yra aukščiausias Vokietijos diplomatas Kyjive nuo 2023 m. liepos mėnesio. Pasak Th. Frei, „atsižvelgiant į dabartinę įtemptą saugumo situaciją, šis paskyrimas yra didelis privalumas“.
Vokietija susiduria su padažnėjusiais šnipinėjimo ir sabotažo, susijusio su Rusija, atvejais nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir kilo įtampą su Berlynu, tvirtai remiančiu Kyjivą.
Dabartinis BND vadovas Bruno Kahlas vadovauja agentūrai nuo 2016 m. ir eis Vokietijos ambasadoriaus Vatikane pareigas. Spalio mėnesį B. Kahlas Vokietijos parlamente pareiškė, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos veikiausiai bus pasirengusios užpulti NATO vėliausiai šio dešimtmečio pabaigoje“.
Kancleris Friedrichas Merzas neseniai apibūdino Maskvą kaip „didžiausią grėsmę laisvei, taikai ir stabilumui Europoje“ bei užsibrėžė tikslą paversti Vokietijos armiją didžiausia iš visų NATO narių Europoje.
Zelenskis atskleidė viršūnių susitikimo detales: įspėjo sąjungininkus dėl Rusijos planų
Paryžiuje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyviai aptarė kiekvienos šalies pasirengimą prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo sausumoje, jūroje, ore ir kibernetinėje erdvėje. Apie tai po susitikimo savo „Telegram“ paskyroje pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Jis pabrėžė, kad visus koalicijos dalyvius vienija bendras tikslas – užbaigti karą patikimu taikos ir ilgalaikio saugumo pagrindu.
„Išsamiai aptarėme kiekvienos šalies pasirengimą prisidėti prie saugumo užtikrinimo sausumoje, jūroje, ore ir kibernetinėje erdvėje. Suderinome pozicijas ir aptarėme saugumo garantijų komponentus. Esu dėkingas kiekvienam už supratimą, kad pagrindinė saugumo garantija yra stipri Ukrainos kariuomenė“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, visi susitikimo dalyviai sutinka, jog Rusija daro viską, kad vilkintų derybų procesą ir tęstų karą.
„Reikia didinti paramą Ukrainai ir stiprinti spaudimą Rusijai“, – pridūrė jis.
Kaip pranešta, „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas baigėsi Paryžiuje, o prezidentas V. Zelenskis paliko Eliziejaus rūmus.
Susitikime dalyvavo daugiau nei 30 Europos ir kitų pasaulio šalių atstovų. 6 ES šalių lyderiai, Europos Sąjungos vadovai ir Ukrainos prezidentas dalyvavo gyvai, o kiti prisijungė nuotoliniu būdu.
Prieš susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad sąjungininkai baigė darbą dėl saugumo garantijų Ukrainai ir dabar šie dokumentai yra pasirengę politiniam patvirtinimui.
Rusija giriasi, kad Ukrainoje sužeisti kareiviai pavertė ją pirmaujančia protezų gamintoja
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad dėl Ukrainoje sužeistų kareivių skaičiaus ji tapo pasauline protezų gamybos lydere.
Maskva kaip didžiausią paslaptį saugo kare prieš Ukrainą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių ir retai atskleidžia informaciją apie aukas, tačiau nepriklausomi vertinimai rodo, kad jų yra šimtai tūkstančių.
Gynybos viceministrė Ana Civiliova, laikoma artima prezidento Vladimiro Putino giminaite, teigė, kad iš mūšio lauko grįžę asmenys tapo „varikliu“, skatinančiu Rusijoje inovacijas protezų gamybos srityje.
„Dabar tikriausiai pirmaujame šia kryptimi“, – sakė ji per ekonomikos forumą Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste.
„Būtent specialiosios karinės operacijos dalyviai leido mums pasiekti tokį prioritetinį flagmano lygį“, – pareiškė ji, pavartojusi terminą, kuriuo Rusija apibūdina savo karinę kampaniją Ukrainoje.
Rusijos vyriausybės duomenys rodo, kad 2024 m. pagaminta 60 tūkst. daugiau protezų nei 2021 m., tai – padidėjimas 65 procentais.
A. Civiliovai dėl jos vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą sankcijas paskelbė Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija. Turima informacija, ji yra V. Putino pusbrolio dukra. Londonas ją vadina „Putino pussesere“, ES įtraukė ją į Kremliaus vadovui „artimų giminaičių“ sąrašą.
Pernai V. Putinas sakė, kad Ukrainoje kovoja apie 700 tūkst. Rusijos kareivių.
BBC ir nepriklausomas leidinys „Mediazona“ pranešė, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, per ketvirtus metus trunkantį karą žuvo daugiau nei 125 tūkst. Rusijos kareivių, tačiau tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis.
Ukrainos dronai rugpjūtį sudavė 17 smūgių į Rusijos naftos objektus
Rugpjūtį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų daliniais, surengė 17 smūgių į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą.
Tarp taikinių buvo naftos perdirbimo gamyklos, degalų ir tepalų saugyklos bei naftos siurblinės. Kai kurie objektai per mėnesį buvo atakuoti du kartus, pranešė Nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdi.
Naftos perdirbimo gamyklos gamina naftos produktus Rusijos kariuomenei: benziną, dyzeliną, aviacinį kurą ir žibalą. Smūgiais siekiama sumažinti priešo puolimo potencialą ir apsunkinti degalų logistiką.
Vokietija Kyjivo sąjungininkų susitikime teiks pasiūlymą dėl Ukrainos gynybos stiprinimo
Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje.
Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.
Paryžiuje – daug vilčių dėl Ukrainos, laukiama Trumpo skambučio
Paryžiuje prasidėjo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas, skelbia „Sky news“. Prieš jį Prancūzijos prezidentas trumpai pakomentavo.
„Ačiū visiems, kolegos, už dalyvavimą. Dabar visi esame prisijungę, ačiū, kad taip greitai sutikote prisijungti prie mūsų tiek asmeniškai, tiek internetu, ir ačiū, pone Prezidente Volodymyrai, kad šiandien esate čia, Paryžiuje, kartu su visais lyderiais, kurie tai padarė įmanoma“, – sakė jis.
Ukrainos ir jos sąjungininkų viršūnių susitikime bus aptariamos saugumo garantijos Kyjivui, taip pat galimybė dislokuoti karines pajėgas.
Vėliau prisijungs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Medvedevas pagrasino Jungtinei Karalystei ir jos ministrą išvadino „anglišku idiotu“
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Jungtinei Karalystei, rašo „Sky news“. Šalies užsienio reikalų ministrą jis išvadino „anglišku idiotu“.
D. Medvedevas pareiškė, kad britų turtas gali būti konfiskuotas atsakant į Jungtinės Karalystės neseniai suteiktą paramą Ukrainai.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 84 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 84 Rusijos paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 19.30 val. rusai atakavo Ukrainą 112 kovinių dronų ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 84 dronus.
Registruoti 28 dronų smūgiai 17 vietų. Bepiločių nuolaužos nukrito penkiose vietose.
Incidentas ore: Ispanijos premjero lėktuvas turėjo apsisukti
Ispanijos premjero Pedro Sanchezo lėktuvas susidūrė su problemomis ir turėjo apsisukti, skelbia „Sky news“.
P. Sanchezas skrido į Paryžių, kur ketvirtadienį vyksta Europos lyderių susitikimas dėl karo Ukrainoje.
Pranešama, kad dėl to lėktuvas turėjo grįžti į Madridą.
Anksčiau šią savaitę įvyko incidentas su Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvu. Lėktuvas prarado GPS ryšį, pilotai turėjo leistis naudodami popierinius žemėlapius.
Įtariama, kad trikdžius sukėlė Rusija.
Kol kas nėra jokių įrodymų, kad šie du incidentai yra susiję.
NATO vadovas atkirto Zacharovai: „Ne jiems spręsti“
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos.
„Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M. Rutte.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Prancūzija ir Britanija, lyderiai vėliau ketvirtadienį ketina surengti derybas dėl planuojamų saugumo garantijų.
Likus kelioms valandoms iki derybų Paryžiuje pradžios, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad užsienio garantijos Ukrainai yra „absoliučiai nepriimtinos“.
„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos“, – ekonomikos forumo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose užkulisiuose sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Ji pridūrė, kad Rusija nesvarstys užsienio kariuomenės dislokavimo Ukrainoje „jokiu formatu“.
Zelenskis įspėja: po dvejų metų nei jūra, nei vandenynas neapsaugos nuo karo
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, po dvejų metų Rusija turės daug raketų, kurių nuotolis sieks iki 5000 kilometrų. Tai jis pareiškė interviu leidiniui „Le Point“.
„Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai teigia, jog jei Ukrainos kariai paliktų rytinius mūsų šalies regionus, būtų atkurta taika. Tai netiesa. Putinas įsiveržė į Krymą, kad paverstų jį atskaitos tašku ir apsuptų pietus. Kitaip tariant – tam, kad pasiruoštų naujam puolimui. Jis užėmė dalį mūsų rytų dar 2014 m., kad panaudotų tai kaip pradinę poziciją visai regiono okupacijai.
Jei rytoj mes kažkokiu būdu paliktume Donbasą, o tai tikrai neįvyks, atvertume Putinui erdvę prie pusantro milijono gyventojų turinčio miesto – Charkivo. Jis taip pat užimtų pramonės centrą Dniprą. Tai atvertų jam dar daugiau galimybių“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak V. Zelenskio, jei V. Putinui pavyktų užgrobti visą Ukrainą, tai taptų atspirties tašku tolesnei agresijai.
V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad tai, ar V. Putinas žengs toliau, priklausys nuo Europos tvirtumo.
„Jei Europa bus stipri, jis greičiausiai nieko nedarys. Bet jei silpna – bus pažeidžiama Rusijos veiksmų. Nuo Maskvos iki Paryžiaus mažiau nei 3000 kilometrų. Raketos, kuriomis Rusija šiandien atakuoja Ukrainą, gali skrieti iki 2500 kilometrų. Mes patys turime raketų, kurių nuotolis siekia 3000 kilometrų.
Ką turiu omenyje? Šis karas skatina technologinę plėtrą ne tik čia, Europoje, bet ir Rusijoje. Dėl to nebėra vadinamųjų „tolimųjų karų“. Patikėkite, po dvejų metų rusai – kaip ir mes – turės daug raketų, galinčių skrieti 5000 kilometrų. Nei jūra, nei vandenynas nebepajėgs apsaugoti. Vieną dieną raketų nuotolis gali siekti net 10 000 kilometrų “, – aiškino V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 840 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 085 410 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 840 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 157 (+0) priešo tankus, 23 241 (+4) šarvuotą kovos mašiną, 32 385 (+43) artilerijos sistemas, 1 479 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 215 (+2) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 56 045 (+261) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 686 (+22) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 692 (+92) automobilių ir degalų cisternas, 3 956 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Prabilo apie geriausią scenarijų Ukrainai: tikina, kad tai gali atverti kelią į pergalę
Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas.
Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų. Laikinas karo veiksmų įšaldymas be teisinio teritorinių praradimų pripažinimo galėtų suteikti Ukrainai laiko sustiprinti savo gynybą ir ekonomiką, „The Telegraph“ tvirtino geopolitikos strategas ir politologas Markas Brolinas.
Trumpas paatviravo dėl Ukrainos: maniau, kad šį karą užbaigti bus lengviausia
Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN.
JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks.
„Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.
Johnsonas be užuolankų rėžė Trumpui: „Buvo šlykštu žiūrėti“
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sukritikavo savo ilgai gintą JAV prezidentą Donaldą Trumpą, rašo „Politico“.
Jis pasmerkė D. Trumpo sprendimą nutiesti raudoną kilimą Vladimirui Putinui.
B. Johnsonas yra ilgametis Ukrainos rėmėjas. Anot jo, nors D. Trumpas teisus bandydamas užbaigti karą Ukrainoje, jo susitikimas su V. Putinu buvo „šlykštus“.
Podoliakas įvardijo galimą karo Ukrainoje pabaigos scenarijų
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN.
Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų.
Rusija: Ukrainos siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“.
Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu.
Paryžiaus viršūnių susitikimui pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, o jo tikslas – padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po virtinės nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas daugiau nei trejus metus trunkančiame kare.
„Kyjivo lyderio idėjos, kurios iš esmės yra Europos rėmėjų iniciatyvų kopija (...) yra absoliučiai nepriimtinos“, – sakė rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kalbėdama ekonomikos forumo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose užkulisiuose, M. Zacharova pavadino Ukrainos laukiamas garantijas „tramplinu į terorą, provokacijoms prieš mūsų šalį“.
„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos“, – sakė ji.
Be to, ji pareiškė, kad Rusija nesvarstys užsienio karių dislokavimo Ukrainoje „jokiu formatu“.
„Rusija neketina aptarinėti iš esmės nepriimtinos, bet kokios formos ir formato saugumo griovimo, užsienio intervencijos Ukrainoje“, – teigė M. Zacharova.
V. Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kyjivo sąjungininkai padės „padidinti spaudimą Rusijai, kad ši siektų diplomatinio konflikto sprendimo“.
Tačiau jis taip pat teigė, kad kol kas nemato „jokių ženklų iš Rusijos, kad ji nori nutraukti karą“.
Paryžiuje susitinka Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Ketvirtadienį Paryžiuje susitinka Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdami dar kartą padidinti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuris pažadėjo, kad Rusija tęs kovą Ukrainoje, jei nebus pasiektas taikos susitarimas.
Vakaruose didėja nusivylimas dėl to, ką lyderiai vadina Rusijos prezidento nenoru sudaryti susitarimo, kuris užbaigtų trejus su puse metų trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.
Zelenskis perspėjo Europą: jei taip nutiks, pavojus kils visiems
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukrainos teritorinės nuolaidos tik paskatintų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną panaudoti užgrobtas teritorijas kaip naują atsparos tašką puolimui prieš Europą. Apie tai jis kalbėjo prancūzų žiniasklaidai, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis pabrėžia, kad su teritorinėmis nuolaidomis Ukraina sutikti negali.
„Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad jei Ukrainos kariai pasitrauks iš rytinių mūsų šalies regionų, ten bus atkurta taika. Bet tai nėra tiesa. Putinas užgrobė Krymą, kad galėtų jį panaudoti kaip atsparos tašką pietų apsupties operacijai.
2014 m. jis užgrobė dalį mūsų šalies rytų, kad galėtų ją panaudoti kaip placdarmą visiškai okupuoti šiuos regionus. Jei rytoj mes kažkokiu būdu pasitrauktume iš Donbaso, o to nebus, mes atvertume Putinui neapsaugotą erdvę šalia pusantro milijono gyventojų turinčio Charkivo miesto. Jis taip pat užimtų pramoninį centrą Dnieprą. Tai atvertų jam naujas galimybes“, – sako jis.
Pasak V. Zelenskio, europiečiai turėtų mąstyti kitaip ir įsivaizduoti, kas būtų, jei V. Putinui pavyktų įgyvendinti savo pirminį planą – užimti visą Ukrainą.
„Jei Putinui pavyktų užimti visą mūsų šalį, jis ją panaudotų kaip placdarmą. Ar jis tai padarys, priklausys nuo to, kiek stipri bus Europa. Jei Europa bus stipri, jis tikriausiai nieko nedarys, bet jei ji bus silpna, ji nukentės nuo Rusijos veiksmų“, – perspėja V. Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu fašistas pucinas pasirodė esas didesnis komikas nei ponas Zelenskis: jo pasiūlymas vykti į Maskvą yra akivaizdūs spąstai, jei fašistui rūpėtų taika, jis siūlytų susitikti tarkim Turkijoje.
Tuo tarpu kacapų mėsa baiginėjasi:Ukrainos genštabo duomenimis, žūna mažiau nei 800.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Po susitikimo Paryžiuje – Zelenskio pasiūlymas Trumpui: „specialus formatas“ Ukrainos apsaugai
„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, jis ir Europos lyderiai su D. Trumpu kalbėjosi „visų pirma apie tai, kaip paskatinti situaciją judėti link realios taikos“.
„Mes aptarėme įvairius variantus, o svarbiausia – spaudimą, kad griežtomis priemonėmis, ypač ekonominėmis, priverstume nutraukti karą. Raktas į taiką – atimti iš Rusijos karo mašinos pinigus ir išteklius“, – pabrėžė jis.
Be to, Ukrainos vadovas sakė, kad lyderiai kalbėjo apie „maksimalią Ukrainos oro erdvės apsaugą“.
„Kol nėra taikos, ukrainiečiai neturi būti nuolatinių Rusijos atakų taikiniai. Rusijos raketos ir dronai neturi atimti gyvybių. Ukraina pasiūlė JAV apsvarstyti specialų formatą Ukrainos oro erdvės apsaugai“, – teigė V. Zelenskis.
Po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie 35 šalių lyderių politinį pasiūlymą suteikti Ukrainai saugumo garantijas, o 26 šalys pareiškė pasirengusios nusiųsti kariuomenę.