Tačiau svarbu prisiminti ir tamsius istorijos puslapius, kai Pirmoji Slovakijos Respublika, vadovaujama Jozefo Tiso, prisijungė prie Adolfo Hitlerio.
Šie tragiški ir gėdingi įvykiai Slovakijoje yra įspėjimas. Juk Slovakijos vyriausybės turi tamsią bendradarbiavimo su didžiausiu blogiu tradiciją, o kelias „nuo Tiso iki Fico“ gali pasirodyti pavojingai trumpas, rašo „European Pravda“.
Slovakijos nacionalinis sukilimas
Slovakijos nacionalinis sukilimas vaidina esminį vaidmenį šalies istorijoje. Tai istorija apie nacionalinį atpirkimą, kai buvę ištikimi nacių Vokietijos kolaborantai tapo tauta, prisijungusia prie teisingoje istorijos pusėje stovinčių valstybių ir užsitarnavo vietą antifašistinėje koalicijoje.
Pasirengimas sukilimui buvo vidinio pasipriešinimo judėjimo ir Čekoslovakijos vyriausybės tremtyje Londone iniciatyva. Jos dėka buvo koordinuojamas darbas tarp Slovakijos armijos karininkų, kurie slapta liko lojalūs vyriausybei tremtyje.
Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija beveik trejus metus išliko laisva demokratinė šalis. Tačiau 1948 m. vasario mėnesį vyriausybę ištiko krizė, o valdžią perėmė komunistai.
Klaidingas komunistų pateikimas
Komunistų valdymo ir Sovietų Sąjungos įtakos metais sukilimas buvo pateikiamas kaip komunistų partijos ir sovietų partizanų, išmestų su parašiutais į Slovakijos kalnus, projektas. Nors komunistai ir dalyvavo sukilime, jie nevadovavo nei jo pasirengimui, nei įgyvendinimui.
Beveik iš karto komunistai pradėjo primesti savo versiją apie sukilimo istoriją, interpretuodami jį kaip Maskvos revoliuciją. Daugelis tikrųjų sukilimo lyderių buvo pašalinti: vieni nužudyti, kiti priversti tylėti dėl įkalinimo ar baimės būti įkalintiems.
Teisingus naratyvus turėjo saugoti valstybės kontroliuojama Slovakijos antifašistų kovotojų sąjunga (SAFS), tačiau per ateinančius 40 metų ji buvo užpildyta sovietams lojaliais pakalikais, skleidusiais komunistinę interpretaciją.
Iki 2025 m. beveik visi tikrieji sukilimo dalyviai jau buvo mirę, o dauguma SAFS narių buvo pagyvenę žmonės, kurie „kovojo su fašizmu“ tik popieriuje per Rusijos okupaciją, kai perėmė komunistinius ir rusų naratyvus. Taip jie tapo aktyviais Rusijos propagandos sąjungininkais.
Visų pirma, ši propaganda bandė įteigti jauniems slovakams mintį, kad jų šalies išlaisvinimas vyko tik dėl Maskvos ir komunistų pastangų, užgožiant tikrąją sukilimo esmę ir nacionalinio pasipriešinimo istoriją.
Tai vyksta ir dabar
Tokios tezės iki šiol iškyla rinkimų kampanijos metu. Juo labiau, kad dabar pagrindinis komunistinių ir rusų naratyvų apie sukilimą skleidėjas yra ministras pirmininkas Robertas Fico ir jo partija.
Beje, pabrėžia leidinys, Slovakijos vyriausybės vadovas visiškai pakartojo Rusijos naratyvus apie karą Ukrainoje, teigdamas, kad Vakarai „kelia naujo karo tarp Rytų ir Vakarų temą“ ir planuoja „Rusijos suskaidymą“.
Apart politikų, prie Slovakijos nacionalinio sukilimo diskreditavimo aktyviai prisideda ir pati Slovakijos antifašistų kovotojų sąjunga.
Toks sukilimo „privatizavimas“ yra naudingas Slovakijos ultra dešiniesiems, kurie sukilimą kritikuoja ir net siekia oficialaus pripažinimo Katalikų bažnyčios šventuoju Jozefui Tisui, kuris yra nuteistas karo nusikaltėlis bei nacių sąjungininkas.
Tokia pozicija, kuri dar neseniai buvo laikoma visiškai kraštutinė, dėka R. Fico ir jo ideologinių „sąjungininkų“ palaipsniui tampa vis populiaresnė.
Ir netrukus ji gali tapti rimta problema Slovakijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
