Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.
Šaltinis Vokietijoje pridūrė, kad Berlyno pasiūlymas „priklausys nuo trijų sąlygų“ – pirmoji iš jų, kad Jungtinės Valstijos taip pat dalyvaus teikiant saugumo garantijas.
Antra, Rusija turėtų „dalyvauti derybose“, trečia, koalicinėje vyriausybėje minimu klausimu turėtų būti pasiektas konsensusas ir gauta Vokietijos parlamento parama.
Šaltinis patvirtino naujienų žurnalo „Der Spiegel“ pranešimus, kad Vokietija sieks stiprinti Ukrainos oro gynybą 20 proc. per metus, atsižvelgiant į ginkluotės sistemų skaičių ir jų veiksmingumą.
Taip pat būtų sustiprinti Kyjivo puolamieji oro pajėgumai, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, pavyzdžiui, sparnuotąsias raketas, kurios, gavus finansinę ir technologinę paramą, galėtų būti gaminamos Ukrainoje.
Vokietija taip pat suteiktų įrangos keturioms Ukrainos mechanizuotosioms pėstininkų brigadoms, įskaitant šimtus pėstininkų kovos mašinų.
Be to, ji toliau rengs Ukrainos karių mokymus ir sieks sustiprinti ginklų gamybos integraciją tarp Ukrainos ir likusios Europos.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sakė, kad dar anksti kalbėti apie galimą Vokietijos taikos palaikymo pajėgų siuntimą į Ukrainą, tačiau neatmetė tokios galimybės.
„Svarbiausia saugumo garantija, kurią šiuo metu galime suteikti, yra pakankama parama Ukrainos kariuomenei ginant šalį“, – antradienį teigė F. Merzas.
Kad Vokietija galėtų siųsti karius, pirmiausia reikėtų sudaryti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, „ir net tada būtų griežtos sąlygos“, sakė jis televizijos kanalui „Sat1“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai dalyvauja ketvirtadienį Paryžiuje vykstančiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.
30 daugiausia Europos valstybių grupė siekia parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, jei Vašingtonas suteiks pakankamą paramą ir darys spaudimą Rusijai.
F. Merzas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris susitikime turėtų dalyvauti nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
