Tačiau į šį klausimą D. Trumpas atsakė tiesmukai, sakydamas, kad pirmiausiai stengsis suvokti, „kieno tai kaltė“.
Trumpas: Putinas tiesiog stebėjo ir pasakė, kad „laikas pradėti invaziją“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Ovaliajame kabinete, kaltę dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eilinį kartą suvertė prieš tai buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pasak jo, jei D. Trumpas ir toliau būtų prezidento poste, dabartinis karas nebūtų įvykęs.
„Manau, [Vladimiras] Putinas, žiūrėdamas, kaip kvaili žmonės valdo mūsų šalį, pasakė: „Laikas pradėti invaziją“.
„Tai jūsų karas“: Trumpas teigia, kad jam teks nuspręsti, „kas kaltas“
D. Trumpas taip pat sakė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“.
Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau.
„Tada priimsiu sprendimą, ką darysime. Tai bus labai svarbus sprendimas. Tai gali būti masinės sankcijos, masiniai tarifai arba abu kartu. Galbūt mes nieko nedarysime ir pasakysime: „Tai jūsų karas“, – pažymėjo jis Baltuosiuose rūmuose, susitikime su FIFA prezidentu Gianni Infantino.
D. Trumpas dar kartą pareiškė, kad, būdamas valstybės vadovas, nebūtų leidęs prasidėti visapusiškam karui Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad jei šalys nesės prie derybų stalo, jam dar reikės išsiaiškinti, „kas kaltas“.
Putinas bando perrašyti istoriją: „Rusija nepradėjo karo“
Kremlius toliau bando perrašyti istoriją – Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija nepradėjo karo, o visa tai tėra Vakarų propaganda. Kremliaus lyderis tikino, kad Maskva „daro viską, jog užbaigtų 2014-aisiais prieš Donbaso gyventojus pradėtą karą“, ir netruko pažerti užuominų apie „nedraugišką elitą“ bei pagyrų Donaldo Trumpo „lyderystės savybėms“.
„Rusija nepradėjo karo, visa tai – Vakarų propaganda“: V. Putinas išliejo dar vieną melagingų ir ciniškų pareiškimų srautą, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“.
Rusija „neturi draugiškų valstybių“
Bandydamas pateisinti savo maniakišką imperinę agresiją, jis taip pat pareiškė, esą Rusija „neturi nedraugiškų šalių“, o tik „nedraugiškas valstybėse“.
V. Putinas nepamiršo ir pavadovauti D. Trumpui, sakydamas, kad jo „lyderystės savybės“ yra „gera prielaida“ tam, kad JAV ir Rusijos santykiai būtų atkurti.
„Tai jūsų karas“: Trumpas teigia, kad jam teks nuspręsti, „kas kaltas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kirto dėl karo Ukrainoje – pareiškė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“.
Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau.
„Tada priimsiu sprendimą, ką darysime. Tai bus labai svarbus sprendimas. Tai gali būti masinės sankcijos, masiniai tarifai arba abu kartu. Galbūt mes nieko nedarysime ir pasakysime: „Tai jūsų karas“, – pažymėjo jis Baltuosiuose rūmuose, susitikime su FIFA prezidentu Gianni Infantino.
D. Trumpas dar kartą pareiškė, kad, būdamas valstybės vadovas, nebūtų leidęs prasidėti visapusiškam karui Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad jei šalys nesės prie derybų stalo, jam dar reikės išsiaiškinti, „kas kaltas“.
Trumpas apkaltino Bideną
Anksčiau „Unian“ pranešė, kad, pasak D. Trumpo, V. Zelenskis ir V. Putinas „dėl akivaizdžių priežasčių“ nesutaria. Jis pridūrė, kad nenorėtų dalyvauti jų susitikime, ir palygino juos su actu ir aliejumi.
Taip pat buvo pranešta, kad D. Trumpas apkaltino Joe Bideną neleidus Ukrainai smogti Rusijai. „Melagingas ir akivaizdžiai nekompetentingas Joe Bidenas neleido Ukrainai smogti, o tik gintis. Na, ir koks rezultatas?“, – pabrėžė jis.
D. Trumpas teigia nesąs patenkintas, kad Rusija Ukrainoje smogė į JAV gamyklą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esąs „nepatenkintas“, kad Rusija vėl surengė atakas Ukrainoje, ir vėl pagrasino Maskvai ekonominiais atsakomaisiais veiksmais.
„Esu tuo nepatenkintas ir esu nepatenkintas viskuo, kas susiję su tuo karu“, – sakė D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį įvykdytą ataką, per kurią buvo smogta amerikiečiams priklausančiai gamyklai Ukrainoje.
Ukrainiečių pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogusi tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla.
Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.
Apie tai buvo pranešta intensyvėjant diplomatinėms pastangoms nutraukti karą: JAV prezidentas Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos lyderius.
Tačiau Maskva prieštarauja pagrindiniams pasiūlymų dėl taikos aspektams.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į „Ukrainos karinio pramoninio komplekso objektus“, įskaitant dronų gamyklas, sandėlius, raketų paleidimo aikšteles ir Ukrainos karių susitelkimo vietas. Rusija ne kartą neigė, kad taikosi į civilines Ukrainos teritorijas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „rusai praktiškai sudegino amerikiečių įmonę, gaminančią elektronikos prietaisus – buitinę techniką, nieko karinio“.
„Rusai tiksliai žinojo, kur paleido raketas. Manome, kad tai buvo sąmoningas išpuolis prieš amerikiečių turtą ir investicijas Ukrainoje“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė: „Įspūdingas išpuolis tuo metu, kai pasaulis laukia aiškaus Rusijos atsakymo dėl derybų dėl karo užbaigimo.“
Praėjusį mėnesį D. Trumpas suabejojo V. Putino įsipareigojimu užbaigti karą, sakydamas, kad Rusijos lyderis „gražiai kalba, o tada visus bombarduoja“.
Nuo pirmadienio derybų Baltuosiuose rūmuose Rusija į Ukrainą paleido beveik 1 tūkst. ilgojo nuotolio dronų ir raketų, rodo Ukrainos sukaupti duomenys.
Surengtas svarbus susitikimas: aiškėja, kas žadama Ukrainai pasirašius taikos susitarimą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis.
Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.
Remiantis Ukrainos prezidento kanceliarijos šaltiniais ir A. Jermako patarėju, M. Rubio susitikimo metu vadovavo JAV delegacijai, kurioje buvo aukšto rango JAV generolai.
Teigiama, kad susitikime taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Suomijos nacionalinio saugumo patarėjai bei NATO ir Europos Komisijos atstovai.
Planuojama, kad parengtas saugumo garantijų planas Ukrainai turėtų būti paruoštas iki kitos savaitės pabaigos.
Šaltiniai „Suspilne“ taip pat teigė, kad derybos dėl saugumo garantijų vyksta keliais formatais: vienas orientuojasi į politinį-teisinį modelį, kitas – į karinę dalį.
Politinei grupei, kaip teigiama, vadovauja A. Jermakas, o deryboms dėl karinių reikalų – vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Manau, kad karinė dalis jau yra tam tikroje užbaigimo stadijoje,“ – „Suspilne“ sakė vienas iš šaltinių.
Publikacijoje taip pat sakoma, kad karinės garantijos esą galėtų apimti ginklų tiekimą, finansinę paramą, žvalgybos duomenų dalijimąsi bei bendras karines pratybas ir mokymus.
Rusai smogė Kupjanskui
Rusijos kariai ir vėl smogė Ukrainos Charkivo srityje esančiam Kupjansko miestui. Žuvo 66 m. moteris, o dar keturi žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities policija, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Rugpjūčio 22 d. Rusijos kariai dar kartą apšaudė Kupjansko miestą. Dėl priešo smūgio žuvo 66 m. moteris. Buvo sužeistas 54 m. vyras ir 53, 57 ir 65 m. moterys“, – sakoma paskelbtame pranešime. Policija pažymėjo, kad gydytojai nukentėjusiesiems diagnozavo ūminę reakciją į stresą.
Į įvykio vietą buvo išsiųsta tyrimo grupė, teismo medicinos ekspertai ir policijos bombų neutralizavimo ekspertai. Tyrėjai pradėjo baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo nusikaltimai).
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugpjūčio 22-osios rytą okupantai rusai apšaudė Kupjanską, pražudydami vietos gyventoją.
Susitarimo dėl taikos gali ir nebūti
JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.
Praėjus vos savaitei po prezidentų D. Trumpo ir V. Putino derybų Aliaskoje bei keturioms dienoms po viršūnių susitikimo Baltuosiuose rūmuose, tapo aišku, kad naujos prezidento D. Trumpo pastangos pasiekti greitą taiką, regis, vėl atsidūrė aklavietėje, o jo paties optimizmas išblėso, rašo „The Wall Street Journal“.
Rugpjūčio 21 d., savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas pareiškė, jog Ukraina faktiškai neturi jokių šansų laimėti karo be smūgių Rusijos teritorijai.
„Tai kaip puiki sporto komanda su fantastiška gynyba, kuriai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti!“, – rašė jis, kartu dar kartą kritikuodamas savo pirmtaką Joe Bideną, kuris „neleido Ukrainai atsakyti, tik gintis“.
Dabar, rašo WSJ, D. Trumpas vėl stovi prieš tą patį pasirinkimą, kuris jį lydėjo visus septynis prezidentavimo mėnesius: kiek jis pasirengęs daryti spaudimą V. Putinui ir kiek toli pasiryžęs eiti remdamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Kaip pastebi laikraštis, jau dabar aišku, kad D. Trumpo viltys dėl greito V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo, su jo dalyvavimu ar be jo, nepasiteisino.
JAV ir Europos pareigūnai tęsia derybas dėl saugumo garantijų Kyjivui, aptardami galimą taikos palaikymo pajėgų, kurios galėtų būti dislokuotos Ukrainoje, formatą. Tačiau Kremlius jau aiškiai pareiškė, kad jam nepriimtinas bet kokių užsienio karių buvimas Ukrainos teritorijoje.
Nesugebėjimas pasiekti diplomatinio proveržio, rašo „The Wall Street Journal“, remiantis buvusiais JAV pareigūnais, iš dalies aiškinamas ryškiais derybų stilių skirtumais tarp V. Putino ir D. Trumpo.
Putinas „žaidžia ilgesnį žaidimą“
JAV prezidentas linkęs improvizuoti, daugiausia remiasi asmeniniais santykiais, o V. Putinas yra metodiškas, kruopščiai pasirengęs ir nejaučia sentimentalumo.
„Dabar visi, įskaitant Putiną, bando valdyti Trumpą. Rusai vartoja tam tikrus terminus tam tikrame kontekste, o Trumpas to nepastebi. Gali būti, kad Putinas sąmoningai sudarė jam įspūdį, jog sutinka su juo“, – leidiniui sakė Fiona Hill, buvusi vyriausioji Rusijos ekspertė Nacionalinio saugumo taryboje per pirmąją D. Trumpo kadenciją.
V. Putinas „žaidžia ilgesnį žaidimą“, tikėdamasis, kad Rusija galės palaipsniui gerinti savo pozicijas mūšio lauke, kol diplomatai ves derybas – net jei tai „reikš tūkstančius aukų abiejose pusėse“, apibendrina „The Wall Street Journal“.
Analitikų nuomone, D. Trumpo įrašas, faktiškai raginantis smogti Rusijos teritorijai, gali būti bandymas susigrąžinti įtakos svertus, nes diplomatinės derybos, atrodo, pasmerktos vilkinimui.
„Tai rodo, kad jis supranta: spaudimo Rusijai nebuvimas buvo didžiausia jo vadinamosios strategijos klaida“, – leidiniui sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Aleksandras Vershbou.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt bandė sušvelninti D. Trumpo žodžius, teigdama, kad jis tik „išreiškė savo pastebėjimus“ apie konflikto, kurio metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių, padėtį.
Vis dėlto šis įrašas, pabrėžia WSJ, bet kuriuo atveju rodo D. Trumpo susirūpinimą taikos derybų eiga. Leidinys primena, kad dar prieš D. Trumpo inauguraciją Joe Bidenas nusprendė tiekti Ukrainai tolimos veikimo raketas ATACMS, o būsimas prezidentas griežtai kritikavo šį sprendimą, teigdamas, kad jis „tik paaštrina karą“.
„Mes esame ten pat, kur buvome prieš dvi savaites, ir ten pat, kur buvome prieš pusę metų. Susitarimo niekada nebus. Putinas niekada nesutiks“, – tokį požiūrį leidiniui išreiškė Kurtas Volkeris, buvęs specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais pirmojoje D. Trumpo administracijoje.
ES pervedė Ukrainai dar 4 mlrd. eurų pagalbos
Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos.
„ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai.
EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd. eurų vertės pagalbos programos 2024-2027 metams. Tuo metu 1 mlrd. eurų yra makrofinansinės pagalbos paskola – tai dalis Didžiojo septyneto (G7) iniciatyvos, kurios vertė siekia apie 45 mlrd. eurų.
Pasak Komisijos, sąlygas lėšų išmokėjimui, be kita ko, sudarė įstatymo, kuris būtų apribojęs Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą, atšaukimas. EK palankiai įvertino tokį sprendimą ir akcentavo, kad Ukrainos reformos teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse vis dar yra labai svarbios tolesniame jos kelyje link narystės ES.
Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. ES ir jos šalys narės įsigareigojo skirti beveik 169 mlrd. eurų pagalbos – nuo karinės ir finansinės paramos iki pagalbos pabėgėliams.
Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu.
Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.
Iš tikrųjų jis tik pabrėžė, kad Ukraina neturi derybinių svertų, ir dėl to kaltino savo pirmtaką.
Trumpas prabilo, ar dalyvaus Putino ir Zelenskio derybose: jie kaip aliejus ir actas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą, rašo portalas „SkyNews“.
„Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis bendradarbiaus“, – atsakė D. Trumpas po paklausimo, ar ketina dalyvauti planuojamame susitikime, kuriame turėtų dalyvauti V. Zelenskis ir V. Putinas.
„Žinote, tai primena aliejų ir actą. Jie nelabai gerai sutaria dėl suprantamų priežasčių.
<...> Tada pažiūrėsime, ar man reikės ten būti. Aš mieliau to nedaryčiau“, – pridūrė jis.
NATO palaiko ryšį su Lenkija dėl incidento
NATO palaiko ryšį su Lenkija dėl incidento, susijusio su bepiločiu orlaiviu, penktadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad NATO glaudžiai bendradarbiauja su Lenkija, tačiau detalių neatskleidė. Aljanso vadovas pridūrė, kad Lenkija turėtų kaip nors sureaguoti į naujausią incidentą, kurį NATO atidžiai stebi.
Minimas bepilotis orlaivis antradienio naktį sudužo ir sprogo kukūrūzų lauke netoli Osinų kaimo, buvo apgadinti netoliese esantys namai. Tyrėjai surinko įrodymus, kuriuos dabar analizuos ekspertai. Pasak prokuratūros, bepilotis orlaivis į Lenkijos oro erdvę greičiausiai įskrido iš Baltarusijos.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį patvirtino, kad tai tikriausiai buvo Rusijos bepilotis orlaivis, ir apibūdino šį įvykį kaip provokaciją, kurios buvo imtasi tokiu metu, kai vyksta tarptautinės derybos dėl taikos Ukrainoje.
Rusija kelia naują sąlygą dėl taikos: sureagavo ir Zelenskis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nesuprantantis, kodėl Rusijai reikalingos saugumo garantijos, juk būtent Rusija yra agresorė.
„Kai Rusija kelia saugumo garantijų klausimą, aš, tiesą sakant, nežinau, kas jiems grasina. Jie užpuolė mus (...) ir aš nelabai suprantu, kokių garantijų reikia agresorei. Garantijų nuo ko? Man tai nėra aišku.
Manau, kad mūsų partnerės Europoje nori užkirsti kelią karo pasikartojimui ir Rusija yra vienintelė, galinti jį sukelti“, – per bendrą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, jog Ukrainai reikia saugumo garantijų, kad „mes, mūsų vaikai ir anūkai tikrai žinotume, jog Rusija mūsų neužpuls“.
„Tai yra saugumo garantijos prieš agresorę“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad agresorė yra Rusija.
Ekspertas: ukrainiečių sukurta raketa „Flamingas“ bus argumentas taikos derybose su Rusija
Raketos „Flamingas“, galinčios smogti taikiniams už 3000 kilometrų, sukūrimas yra Ukrainos gynybos pramonės laimėjimas, leisiantis smogti strateginiams taikiniams Rusijoje. Be to, tokių strateginių ginklų sukūrimas bus argumentas taikos derybose, bent jau siekiant priversti Rusiją sutikti su minimaliai priimtinomis sąlygomis, sakė analitinio centro SETA ekspertas Muratas Aslanas.
„3000 km veikimo nuotolio raketos sukūrimas yra reikšmingas laimėjimas, nes ši raketa gali smogti strateginiams taikiniams Rusijos gilumoje, nesikliaunant parama iš išorės“, – sakė Hasano Kalyoncu universiteto Politikos mokslų ir tarptautinių santykių katedros docentas ir mokslų daktaras.
Ekspertas pabrėžė, kad kol kas sunku pasakyti, kiek Rusijos oro gynybos sistemos bus pajėgios perimti šias raketas.
„Jei tai hipergarsinė raketa, Ukraina galės vykdyti operacijas toli Rusijoje ir smogti į jos strateginius taikinius. Tai, žinoma, svarbus ukrainiečių laimėjimas“, – sakė M. Aslanas.
Jo teigimu, raketos „Flamingas“ sukūrimas ir panaudojimas turės įtakos taikos deryboms su Rusija ir padėčiai fronto linijose.
„Tokių strateginių ginklų sukūrimas yra svarbus siekiant bent jau priversti Rusiją sutikti su minimaliai priimtinomis sąlygomis per taikos derybas“, – pridūrė ekspertas.
Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos atsakas į „Flamingų“ panaudojimą gali būti rimtas.
„Juk jie taip pat turi itin kokybiškų raketų sistemų, tokių kaip „Orešnyk“. Analogiškai tai gali turėti kai kurių padarinių Ukrainos fronte. Todėl reikia atidžiai apsvarstyti visus veiksnius ir padarinius“, – sakė ekspertas ir mokslininkas.
Turkijos analitinio centro SETA specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina garsėja gynybos pramonės potencialu. Ji jau įrodė savo pajėgumus raketų technologijų srityje, taip pat lėktuvų variklių. Ukrainos gynybos pramonė padarė didelę pažangą gamindama karui reikalingus ginklus, įrangą ir amuniciją.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jau atlikti vietos gamybos ilgojo nuotolio kruizinės raketos „Flamingas“ bandymai ir jie buvo sėkmingi, pradėti serijinę gamybą planuojama sausio–vasario mėnesiais.
Per NATO vadovo vizitą Kyjive paskelbtas oro pavojus
Kyjve penktadienį buvo paskelbtas oro pavojus, NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei (Markui Riutei) lankantis Ukrainos sostinėje.
NATO vadovas į Kyjivą atvyko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, jei būtų sudarytas taikos susitarimas su Rusija.
Pastarosiomis dienomis Rusija suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, o JAV vadovaujamos pastangos tarpininkauti siekiant užbaigti daugiau nei pusketvirtų metų trunkantį karą, regis, įstrigo.
NATO ir JAV imsis užtikrinti Ukrainos saugumą, kad Rusija daugiau niekada nepultų
NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas kartu su JAV dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumą. Pasak jo, šios garantijos turėtų tapti papildomu saugumo lygmeniu po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.
M. Rutte tai apibūdino kaip „antrąjį lygmenį“ po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.
Zelenskis neabejoja: šiandien tik vienas žmogus gali sustabdyti Putiną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko vieninteliu žmogumi, galinčiu sustabdyti karą ir Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, praneša „Ukrinform“.
Lavrovas žada: Rusija parodys lankstumą dėl „keleto punktų“
Rusija sutiko parodyti lankstumą dėl keleto punktų, kuriuos po viršūnių susitikimo Aliaskoje pasiūlė Donaldas Trumpas, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
Anot „Sky news“, S. Lavrovas taip pat nurodė, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Anot jo, kol kas nėra planuojamas joks susitikimas.
V. Putinas ir V. Zelenskis asmeniškai nesusitiko nuo 2019 m.
Chaosas Rusijoje: po dronų atakos – daugybė vėluojančių traukinių
Po Ukrainos dronų atakos Voronežo srityje stipriai sutriko traukinių eismas, rašo „Moscow Times“.
Maskvos Paveleckio stotyje ėmė būriuotis žmonės, traukiniai vėluoja.
Tvarkaraščiai rodo, kad vėluoja bent 50 traukinių. Kai kurie – net keturias valandas.
Siekiant suvaldyti situaciją, trumpinamas traukinių stovėjimo laikas.
Ukrainos dronai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį puolė Voronežo sritį. Kaip pranešė regiono vadovas Aleksandras Gusevas, buvo apgadintas vienas energetikos objektas.
„Be elektros liko keletas kaimų, sulaikyti keletas keleivinių traukinių“, – pranešė jis.
„Kova tęsiasi“: ukrainiečiai Kryme sunaikino rusų dronų bazę
Ukrainos karinės jūrų pajėgos sunaikino Rusijos dronų bazę laikinai okupuotame Kryme, skelbia UNIAN.
Preliminariais duomenimis, buvo sunaikinti maždaug trys „Mohajer-6“ orlaiviai ir du „Forpost“, kuriuos rusai naudojo padėties virš Juodosios jūros akvatorijos stebėjimui.
„Kova tęsiasi! Krymas yra Ukraina!“ – sako Ukrainos karinės jūrų pajėgos.
Nauja ataka prieš „Družba“ naftotiekį vėl sustabdė naftos tekėjimą į Vengriją
Ukrainos kariuomenė pranešė vėl atakavusi Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta teka Vengrijos ir Slovakijos kryptimi. Kovinių dronų taikinys buvo Unečos siurblinė Vakarų Rusijos Briansko srityje, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų dalinio vadas Robertas Bovdis.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas feisbuke rašė, kad naftos tekėjimas į Vengriją nutrauktas. Jis kalbėjo apie dar vieną ataką prieš jo šalies energetinį saugumą. Jau pirmadienį smūgis kitai „Družba“ naftotiekio siurblinei buvo sustabdęs naftos tiekimą; antradienį jį pavyko atnaujinti.
„48 valandos remontui“, – rašė R. Bovdis šį kartą ir vengriškai pridūrė: „Rusai, dinkit!"
Kaimynių Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra įtempti. Anot Kyjivo, premjero Viktoro Orbano vyriausybė palaiko pernelyg glaudžius ryšius su Maskva ir blokuoja Ukrainos priėmimą į ES.
Rusija skelbia užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad jos kariai užėmė tris kaimus Ukrainos rytinėje Donecko srityje, pamažu artėdami prie svarbios ukrainiečių gynybos linijos.
Ministerijos pranešime platformoje „Telegram“ teigiama, kad rusai užėmė Katerynivką, Volodymyrivką ir Rusyn Jarą „Donecko liaudies respublikoje“. Taip Maskva vadina regioną, kurį teigia aneksavusi 2022 metų rugsėjį.
Trumpas apie naujas Ukrainos raketas: ateina įdomūs laikai
Ukrainos sąjungininkams sukant galvas, kokiais saugumo garantijas šaliai suteikti, Kyjivas artėja link savo užsibrėžto tikslo – turėti savo pasigamintų sparnuotųjų raketų, galinčių pasiekti taikinius visoje Rusijos europinėje dalyje ir nešančių galingą kovinę galvutę. Pastaruoju metu serijiniu būdu pradėtos gaminti, „Flamingais“ pavadintos raketos, panašu, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
„Mes nenorėjome apie tai viešai skelbti, bet atrodo, kad dabar atėjo tinkamas laikas. „Flamingo“ yra tolimojo nuotolio sparnuota raketa, galinti nešti 1150 kilogramų kovinę galvutę ir nuskristi 3 tūkst. kilometrų į Rusiją“, – portalui „Politico“ sakė karinius dronus ir šias raketas gaminančios bendrovės „Fire Point“ vadovė ir techninio skyriaus direktorė Iryna Terekh.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, Ukrainoje gaminami „Flamingai“ paleidimui dislokuojami vos per 20–40 minučių ir gali pasiekti iki 950 km/val. greitį.
Ukrainiečių naujienų agentūros pirmadienį kalbinto bendrovėje dirbančio eksperto teigimu, „Flamingai“ turi svarbių pranašumų prieš, pavyzdžiui, amerikietiškas sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios yra senesnės, gerokai brangesnės ir menkiau pritaikytos šiuolaikinės karybos reikalavimams. Nors pastarųjų Ukraina Amerikos ilgai ir nesėkmingai prašė, eksperto teigimu, tokių raketų ukrainiečiai vis tiek nebūtų gavę tiek, kiek reikia reikšmingam poveikiui mūšio lauke pasiekti.
„Tik vidaus gamyba gali aprūpinti mus tokiu keikiu, kurio mums reikia smogti okupantams visur, kur to reikia, ir, svarbiausia, patiems pasirinkti taikinius“, – sakė jis.
Nerimo apraiškos Kremliuje
Portalo „Politico“ teigimu, „Flamingai“ jau privertė sunerimti Kremlių, kuriam panašiais atvejais būdinga viešojoje erdvėje aktyviai mėginti menkinti iškilusią grėsmę. Šią savaitę pasirodžiusiame rusų naujienų agentūros TASS straipsnyje, pasak „Politico“, buvo teigiama, kad „Flamingai“ gaminami pagal britų įmonės projektą (ukrainiečiai tai neigia), ir mėginama pašiepti Ukrainos technines galimybes.
„Stebėjome Rusijos reakciją į mūsų pirmąsias misijas ir galiu pasakyti, kad kuo misija buvo sėkmingesnė, tuo labiau rusai stengėsi užgniaužti visus (bandymus apie ją viešai skelbti – ELTA)“, – sakė bendrovės „Fire Point“ generalinė direktorė, kurią cituoja „Politico“.
D. Trumpas: neįmanoma laimėti karo, nepuolant įsibrovėlių
Žinios apie naująją ukrainiečių sparnuotąją raketą netruko pasiekti ir Baltuosius rūmus Vašingtone. Donaldas Trumpas ne tik įgėlė savo pirmtakui Joe Bidenui, pabrėždamas užimąs visiškai priešingą poziciją, bet, panašu, ketina stebėti tolesnę karo eigą su dideliu susidomėjimu.
„Labai sunku, jeigu ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant įsibrovėlių šalies. Tai kaip puiki sporto komanda, kuri turi fantastišką gynybą, bet negali žaisti puolime. Nėra jokios galimybės laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija. Netikša ir labai nekompetentingas Joe Bidenas neleido Ukrainai kovoti, tik gintis. Kas iš to išėjo? … Ateina įdomūs laikai!!!“ – socialiniame tinkle „Truth Social“ ketvirtadienį rašė JAV prezidentas.
Į šį D. Trumpo įrašą greitai sureagavo Ukrainos prezidentas, atkreipia dėmesį britų naujienų portalas „The Guardian“.
„Be abejo, mes ir toliau darysime viską, kad apsaugotume savo šalį ir žmones. Prezidentas D. Trumpas yra visiškai teisus – tai turi būti daroma ne tik gynybos tikslais. Tuo pačiu metu mes nelėtiname diplomatinių pastangų, kad galiausiai būtų galima pradėti derybas dėl taikos“, – socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį rašė Volodymyras Zelenskis.
ELTA primena, kad tiek Joe Bideno administracija, tiek tuometinis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ilgai nesutiko Ukrainai suteikti ilgojo nuotolio raketų, baimindamiesi nekontroliuojamos karo eskalacijos. Didžiųjų Vakarų šalių valstybių pozicija dėl ilgojo nuotolio raketų suteikimo ukrainiečiams nuo to laiko beveik nepakito, tačiau per trejus su puse karo metų valstybių lyderiai buvo ne kartą užsiminę Ukrainai negalį uždrausti smūgiuoti Rusijai savo pačių pasigamintais ginklais.
Ukrainos oro gynyba numušė 46 dronus iš 55
Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį numušė 46 rusų dronus iš 55, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 22.30 val. rusai atakavo Ukrainą 55 „Shahed“ tipo dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 46 priešo dronus šiauriniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.
Registruoti 9 kovinių dronų smūgiai šešiose vietose.
Sėkminga ukrainiečių operacija: žuvo elitiniai rusų narai
Ukrainos karinė žvalgyba atliko sėkmingą operaciją Juodojoje jūroje, skelbia „Kanal 24“. Vienas iš smogiamųjų jūrinių dronų prasiveržė į Novorosijsko įlanką, kur rusai laiko savo laivus.
Dėl rusų elektroninių kovos priemonių ukrainiečiai prarado ryšį su dronu, tačiau jis pradėjo dreifuoti. Rusijos vadai įsakė ištraukti jį tyrimui. Užduočiai įvykdyti buvo išsiųsti penki rusų elitiniai narai su geriausia įranga.
Galiausiai dronas sprogo. Buvo likviduoti penki Rusijos elitiniai narai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 790 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugpjūčio 22 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 074 320 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 790 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 124 (+4) priešo tankus, 23 160 (+3) šarvuotų kovos mašinų, 31 835 (+46) artilerijos sistemas, 1 472 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 210 (+1) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 340 (+0) sraigtasparnių, 52 787 (+318) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 598 (+33) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 59 426 (+110) automobilius ir degalų cisternas, 3 944 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Rusija Europoje pradėjo propagandinę kampaniją „Rusija man ne priešas“
Rusija Europoje pradėjo propagandinę kampaniją, kurios šūkis – „Rusija man ne priešas“. Lipdukai su šia žinute pasirodė Rumunijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
Pasa naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
„Rusija pradėjo propagandinę kampaniją „Rusija man ne priešas“, kuri pasiekė Rumuniją. Vykdant hibridinę Kremliaus kampaniją, kuria siekiama sukurti „taikios partnerystės“ iliuziją, miestuose pasirodo lipdukai su šia žinute. Tokiomis įtakos priemonėmis Rusija siekia pavaizduoti save kaip taikdarę, sumenkinti savo nusikaltimus ir sėti nesantaiką Europos visuomenėse“, – teigiama centro pranešime.
Pažymima, kad panašūs veiksmai jau buvo užfiksuoti Prancūzijoje ir Italijoje, jų ypač aktyviai imasi prorusiškos organizacijos.
Centras pridūrė, kad kampanijos tikslas – pakirsti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir demokratinėmis institucijomis jų šalyse, sukelti abejonių dėl euroatlantinio kurso ir diskredituoti paramą Ukrainai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija gerokai suintensyvino hibridines atakas prieš ypatingos svarbos ES infrastruktūrą.
Žiniasklaida: JAV uždraudė dalintis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard uždraudė dalytis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas su partneriais, skelbia „CBS News“.
Anot leidinio, direktyva išleista prieš kelias savaites.
Joje nurodoma, kad visa informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas neturi būti dalijamasi su JAV sąjungininkų žvalgybos partneriais.
Agentūros buvo įpareigotos nesidalinti informacija su vadinamąja „Five Eyes“ sąjunga, kurią sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.
Leidinio šaltiniai sako, kad direktyva visą informaciją, susijusią su Rusijos ir Ukrainos taikos derybomis, klasifikavo kaip „NOFORN“ (nedalyti užsienyje), o tai reiškia, kad informacija negali būti perduodama jokiai kitai šaliai ar užsienio piliečiams.
Vienintelė informacija, kuria galima dalytis, yra ta, kuri jau buvo viešai paskelbta.
Atrodo, kad memorandumas nedraudžia dalytis diplomatine informacija, surinkta kitais būdais, nesusijusiais su JAV žvalgybos bendruomene, arba karinių operacijų informacija, nesusijusia su derybomis.
Kim Jong Unas įteikė apdovanojimus už Rusiją prieš Ukrainą kovojusiems kariams
Penktadienį naujose Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip lyderis Kim Jong Unas klūpi priešais karių, žuvusių kovojant už Rusiją prieš Ukrainą, portretus ir laiko apkabinęs emocijų neslepiantį kareivį, kuriam pavyko išgyventi šį konfliktą.
Ištaigingos ceremonijos nuotraukose matyti, kaip susijaudinęs Kim Jong Unas įteikia medalius, deda juos prie žuvusiųjų portretų ir guodžia grįžusius karius, o Pchenjano vadovybė sveikina karius kaip „didvyrius“, kurie paaukojo savo jaunystę ir gyvybes.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūrų teigimu, 2024 m. Šiaurės Korėja į Rusiją – daugiausia į Kursko regioną – išsiuntė daugiau nei 10 000 karių, taip pat artilerijos sviedinių, raketų ir ilgojo nuotolio raketų sistemų.
Seulas pranešė, kad kovodami už Rusiją žuvo apie 600 Šiaurės Korėjos karių, dar keli tūkstančiai jų buvo sužeisti.
Nuotraukose matyti, kad per ceremoniją, vykusią Darbininkų partijos būstinėje Pchenjane, ant scenos buvo sustatyti žuvusių karių portretai su jų vardais.
Ceremonijos metu Kim Jong Unas pagyrė „puikius“ karius, kurie „su didžiule garbe“ grįžo namo, atlaikę „kulkų ir bombų krušą lemtingame kare svetimoje šalyje“, pranešė oficialioji Pchenjano Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Vienoje iš KCNA paskelbtų nuotraukų matyti, kaip susijaudinęs Kim Jong Unas apkabina sugrįžusį karį, kuris per ceremoniją atrodė priblokštas ir stovėjo veidą prispaudęs prie lyderio krūtinės.
Lyderis taip pat buvo užfiksuotas klūpintis priešais žuvusio kareivio portretą, kad atiduotų pagarbą, bei dedantis medalius ir gėles prie žuvusiųjų nuotraukų.
Kim Jong Unas asmeniškai suteikė „KLDR (Šiaurės Korėjos) didvyrio“ vardą vadams, kurie kovojo užsienio operacijose ir „atliko neeilinių žygdarbių“, pranešė KCNA.
Be to, jis padėjo gėlių prie paminklinės sienos ir susitiko su gedinčiomis šeimomis, kad jas paguostų ir pasidalytų su jomis „netekties skausmu“.
Šiaurės Korėja tik balandžio mėnesį patvirtino siuntusi karius į Rusijos karą Ukrainoje, ir pripažino, kad jos kariai mūšiuose patyrė gyvosios jėgos nuostolių.
Siekdamas užbaigti konfliktą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis surengė aukšto lygio derybas su Rusijos ir Ukrainos vadovais, tačiau nuo to laiko apčiuopiamos pažangos nepadaryta.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kim Jong Unui adresuotame laiške Ukrainoje kariavusius Šiaurės Korėjos karius pavadino „didvyriais“, praėjusią savaitę pranešė valstybinė Pchenjano žiniasklaida.
Vašingtonas teigia, kad yra įrodymų, jog Rusija mainais už pagalbą kovoje su Ukraina didina pagalbos Šiaurės Korėjai apimtis, be kita ko, pažangių kosmoso ir palydovinių technologijų srityje.
Analitikų teigimu, palydovų paleidimo įrenginiai ir tarpkontinentinės balistinės raketos yra konstruojami tokių pačių ar panašių technologijų pagrindu.
Kaip Trumpo optimizmas žlugo per 4 dienas
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi greitai tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau sakė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“.
„Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.“
Kaip pastebi leidinys, staigus D. trumpo pozicijos pasikeitimas tikriausiai rodo blėstantį optimizmą užbaigti karą.
Kubilius sureagavo į Lavrovo išsišokimą: „Galbūt Putinas nėra tikrasis Kremliaus vadovas?“
Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovos pareiškimus.
Ketvirtadienį S. Lavrovas pratrūko ant Europos lyderių ir pareiškė, kad Vladimiro Putino bei Volodymyro Zelenskio susitikimas įmanomas tik po „pagrindinių karo priežasčių išsprendimo“.
„Kas yra tikrasis Kremliaus vadovas: Putinas ar Lavrovas?
Kaip kas nors gali derėtis su Putinu, jei po Putino ir Trumpo susitikimo Lavrovas viešai paneigia viską, ką Putinas pažadėjo Trumpui dvišaliame susitikime?
Galbūt Putinas nėra tikrasis Kremliaus vadovas?“ – platformoje „X“ parašė A. Kubilius.
Ukrainiečiai smogė naftotiekiui „Družba“: kilo didelis gaisras
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“ Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Zelenskis užsimena apie daugiau kontratakų
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo nuolatinės gynybos turi pati pereiti į puolimą. „Šitas karas turi baigtis, turime daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi. Kremliaus vadovas esą supranta „tik jėgą ir spaudimą“.
Ukrainos kariuomenė, anot V. Zelenskio, toliau saugos šalį ir žmones. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai teisus, kad tai turi vykti ne tik ginantis. „Labai sunku, o gal ir neįmanoma laimėti karo nepuolant įsibrovėlių šalies“, – rašė D. Trumpas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Truth Social“.
Ukrainos pajėgos praėjusiomis dienomis jau suengė kontratakų, be kita ko, Sumų srityje šiaurės rytuose bei prie Pokrovsko pietryčiuose. Prie Pokrovsko būta pirmųjų laimėjimų, tinkle „Telegram“ pranešė kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Čia atkovotos šešios gyvenvietės. Šių pranešimų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Per Rusijos ataką Vakarų Ukrainoje smogta amerikiečių gamyklai
Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.
Apie tai pranešama intensyvėjant diplomatinėms pastangoms nutraukti karą: JAV prezidentas Donaldas Trumpas Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos lyderius.
Maskva prieštarauja pagrindiniams pasiūlymų dėl taikos aspektams.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į „Ukrainos karinio pramoninio komplekso objektus“, įskaitant dronų gamyklas, sandėlius, raketų paleidimo aikšteles ir Ukrainos karių susitelkimo vietas. Rusija ne kartą neigė, kad taikosi į civilines Ukrainos teritorijas.
Tačiau socialiniame tinkle „X“ Ukrainos prezidentas rašė, kad „rusai praktiškai sudegino amerikiečių įmonę, gaminančią elektronikos prietaisus – buitinę techniką, nieko karinio“.
„Rusai tiksliai žinojo, kur paleido raketas. Manome, kad tai buvo sąmoningas išpuolis prieš amerikiečių turtą ir investicijas Ukrainoje“, – rašė V. Zelenskis ir pridūrė: „Įspūdingas išpuolis tuo metu, kai pasaulis laukia aiškaus Rusijos atsakymo dėl derybų dėl karo užbaigimo.“
Praėjusį mėnesį D. Trumpas suabejojo V. Putino įsipareigojimu užbaigti karą, sakydamas, kad Rusijos lyderis „gražiai kalba, o tada visus bombarduoja“.
Nuo pirmadienio derybų Baltuosiuose rūmuose Rusija į Ukrainą paleido beveik 1 tūkst. ilgojo nuotolio dronų ir raketų, rodo Ukrainos sukaupti duomenys.
Trumpas davė 2 savaites dėl karo Ukrainoje: „Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“
Donaldas Trumpas ketvirtadienį nustatė dviejų savaičių terminą taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos įvertinti.
„Sakyčiau, kad per dvi savaites sužinosime vienaip ar kitaip“, – teigė jis interviu telefonu, paklaustas apie galimybes sudaryti taikos susitarimą.
„Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“, – neišsiplėsdamas sakė D. Trumpas televizijos „Newsmax“ vedėjui Toddui Starnesui.
Siekdamas užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį penktadienį Aliaskoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o po to į Vašingtoną atskiroms deryboms pasikvietė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir Europos lyderius.
Respublikonas, kuris per praėjusių metų prezidento rinkimus pažadėjo užbaigti karą per vieną dieną, iki šiol nesugebėjo pasiekti jokio didesnio proveržio.
Per susitikimą Aliaskoje nepavyko pasiekti susitarimo, o D. Trumpas atsisakė reikalavimo iš pradžių sudaryti paliaubas.
Susitikimai su Ukrainos ir Europos lyderiais suteikė vilčių, kad V. Putinas ir V. Zelenskis galėtų tiesiogiai susitikti taikos viršūnių susitikime, nes iš pradžių atrodė, kad abu lyderiai yra atviri tokiai galimybei.
Tačiau ketvirtadienį V. Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ji „bando išvengti būtinybės susitikti“, ir pareiškė, kad ji nenori užbaigti karo.
Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad Ukraina neatrodo suinteresuota ilgalaike taika, ir apkaltino Kyjivą siekiant saugumo garantijų, visiškai nesuderinamų su Maskvos reikalavimais.
D. Trumpas jau ne kartą yra skelbęs dviejų savaičių terminus pasitarti dėl Ukrainos ir kitų klausimų.
Gegužės pabaigoje jis pareiškė, kad per šį laikotarpį įvertins, ar V. Putinas rimtai nusiteikęs pasiekti taikos susitarimą, ir pažadėjo reaguoti „kitaip“, jei ne.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos strategija paprasta: lai kacapas žengia į priekį, bet sumoka už tai brangiai, negu eitų kaipo per sviestą.
Tuo tarpy mes turėjome lietingą vasarą, o kacapas sausras: Krasnodaro krašte neužaugo grūdai, kacapai dvės badu
Slava Ukraini, smert kacapam!
Iš Trumpo – grėsmingas pareiškimas: įvardijo 3 scenarijus, kas lauks po dviejų savaičių
Penktadienį Ovaliajame kabinete JAV prezidento Donaldo Trumpo žurnalistai paklausė, ar jis imsis kokių nors veiksmų dėl karo Ukrainoje sustabdymo.
Tačiau į šį klausimą D. Trumpas atsakė tiesmukai, sakydamas, kad pirmiausiai stengsis suvokti, „kieno tai kaltė“.
„Jei tam yra priežasčių, aš tai suprasiu. <...> Aš tiksliai žinau, ką darau. Pažiūrėsime ar jie [Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas] surengs susitikimą. Aš jiems liepiau susitikti“, - sakė D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad galutinį sprendimą priims, kai praeis „dvi savaitės“.
„Tai bus labai svarbus sprendimas – ar tai bus masinės sankcijos, ar masiniai tarifai, ar mes nieko nedarysime ir sakysime: tai jūsų kova“, – kalbėjo D. Trumpas.