Austrijos ekspertas: Trumpo veiksmai Rusijos atžvilgiu atrodo silpni ir nesuprantami
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu siekiant užbaigti karą Ukrainoje sudaro pernelyg didelio nuolaidžiavimo ir aiškios Kremliaus suvaržymo strategijos stokos įspūdį, mano Austrijos karo ekspertas, į atsargą išėjęs brigados generolas Geraldas Karneris.
„Trumpo administracijos veiksmus, ypač Putino vizitą Aliaskoje, dažnai sunku suprasti. Susidaro įspūdis, kad jos veiksmai Rusijos atžvilgiu pernelyg silpni arba nepraktiški. Neaišku, ar tai vyksta tyčia, ar iš naivumo“, – sakė G. Karneris.
Jo nuomone, naujosios JAV administracijos diplomatinės iniciatyvos nedavė apčiuopiamos pažangos Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo klausimu, o kol kas vienintelis rezultatas – karo nusikaltėlio V. Putino sugrįžimas į pasaulio areną.
„Per pastaruosius aštuonis ar devynis mėnesius iš tikrųjų nieko nepasiekta, išskyrus tai, kad Putinas gavo laiko; ieškomas karo nusikaltėlis Putinas vėl grąžintas į pasaulio sceną“, – teigė ekspertas.
Pasak G. Karnerio, po diplomatinės sėkmės Artimuosiuose Rytuose D. Trumpas gali mėginti pasiekti panašų rezultatą ir Rusijos kare prieš Ukrainą. Vis dėlto ekspertas skeptiškai nusiteikęs dėl realių pokyčių.
„D. Trumpas, apimtas euforijos po sėkmės Artimuosiuose Rytuose, galėtų mėginti padaryti ką nors panašaus ir tarpininkaudamas Ukrainai bei Rusijai, tačiau nematau jokių konkrečių pokyčių. Rusija reaguos į spaudimą, bet ilgainiui ji toliau elgsis kaip anksčiau“, – sakė jis.
Komentuodamas neseniai įvykusį Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio ir D. Trumpo susitikimą Vašingtone, taip pat D. Trumpo paskelbtus planus susitikti su V. Putinu Budapešte, ekspertas pabrėžė, kad dabartinės Amerikos administracijos politika atrodo prieštaringa.
„Per šį susitikimą ypač išryškėjo dabartinės Amerikos administracijos nepastovumas ir neišmanymas. Agresorė ir besiginanti šalis iš tikrųjų pastatomos į vienodą lygmenį, ignoruojami istoriniai, politiniai ir teisiniai principai, o svarbiausi strateginiai klausimai laikomi įprastu nekilnojamojo turto sandoriu“, – sakė G. Karneris.
Jis pabrėžė, kad Europa turėtų sukurti savo strategijas, nepriklausomas nuo JAV, ypač Ukrainos rėmimo klausimu.
„Europa bent jau dabar, save gerbdama, neturėtų nuolat dairytis į tai, ką daro Trumpo administracija, o turėtų kurti ir įgyvendinti savo strategijas, atitinkančias Europos interesus“, – sakė G. Karneris.
Per Rusijos smūgį Novhorod Siverskui žuvo keturi žmonės
Rusijos pajėgoms antradienį dronais atakavus Novhorod Siversko miestą Černihivo srityje žuvo keturi žmonės ir septyni buvo sužeisti, įskaitant dešimtmetę mergaitę. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Černihivo karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
„Masinė ataka prieš Novhorod Siverską. Rusai smogė dronais „Shahed“ – apie 20 smūgių. Jau žuvo keturi žmonės. Visi civiliai – du vyrai ir dvi moterys“, – teigė V. Čausas.
Anot jo, preliminariais duomenimis, septyni žmonės buvo sužeisti. Tarp jų yra dešimtmetė mergaitė, kuri nuvežta į regioninę vaikų ligoninę. Vieno sužeistojo būklė sunki, kitų – vidutinio sunkumo.
Miestui per masinę ataką padaryta didelė žala, pridūrė srities gubernatorius.
„NBC News“: Trumpas sustabdė susitikimo su Putinu planus
„NBC News“ skelbia, kad pasirengimas planuotam JAV ir Rusijos lyderių – Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino – susitikimui Budapešte sustabdytas. Sprendimas esą priimtas po to, kai, nepaisant „produktyvaus“ Marco Rubio ir Sergejaus Lavrovo pokalbio, abi pusės dar nelaikomos pasirengusiomis deryboms.
Rusija iškėlė pirmąją baudžiamąją bylą pagal naująjį SIM kortelių įstatymą
Rusijos policija iškėlė pirmąją šalyje baudžiamąją bylą dėl naujojo įstatymo, draudžiančio perduoti mobiliųjų telefonų numerius kitiems, pažeidimo, pranešė „The Moscow Times“.
ES pakvietė Zelenskį į savo viršūnių susitikimą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į ketvirtadienį prasidėsiantį ES šalių lyderių spalio viršūnių susitikimą. Aukštas ES pareigūnas Briuselyje sakė, jog tikimasi, kad V. Zelenskis galės asmeniškai dalyvauti susitikime. Jei ne, jis dalyvaus vaizdo ryšiu.
V. Zelenskis pakviestas visų pirma nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Briuselyje būgštaujama, kad jame V. Zelenskiui už nugaros gali būti deramasi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo sąlygų. Todėl V. Zelenskiui dar kartą bus užtikrinta parama, kuri idealiu atveju leis Ukrainai nedaryti nuolaidų prieš jos valią.
Pavyzdžiui, planuojama ES įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą panaudoti 140 mlrd. eurų paskoloms, kad Ukraina galėtų toliau ginkluotis gynybai nuo Rusijos agresijos. Be to, turėtų būti pritarta 19-ajam ES sankcijų Rusijai paketui.
Lenkija įspėjo, kad neleis savo oro erdve naudotis Putinui, jei šis skris į Budapeštą
Varšuva įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neskristi per Lenkijos oro erdvę į Budapeštą, kur planuojamas jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Priešingu atveju Lenkija bus priversta vykdyti tarptautinį V. Putino arešto orderį, antradienį pareiškė vyriausybė Varšuvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Bulgarija tuo tarpu, kuri, kaip ir Lenkija, yra ES ir NATO narė, pirmadienį teigė, kad leistų Rusijos prezidento lėktuvui nekliudomai skristi per šalies oro erdvę, jei Vengrijoje vyktų planuojamas V. Putino ir D. Trumpo susitikimas.
Dėl susitikimo Budapešte D. Trumpas ir V. Putinas susitarė per pokalbį telefonu praėjusį ketvirtadienį. D. Trumpas sakė, kad susitikimas galėtų įvykti per dvi savaites, tačiau konkreti data dar nežinoma.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, įvykdytų Kremliui 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją.
Rusija nenori stabdyti mūšių prie dabartinės fronto linijos
Priešingai, nei siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Rusija nenori stabdyti mūšių ties dabartine fronto linija Ukrainoje.
„Jei tiesiog liausimės, tai reikš, kad užmirštame šio konflikto priežastis“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriuo remiasi agentūra TASS. Tai esą taip pat reikš, „kad didžiulė Ukrainos dalis liks valdoma nacių režimo“. Vienas Maskvos karo tikslų yra nuversi vadovybę Kijeve.
Be to, neatidėliotinų paliaubų idėja prieštarauja Rusijos ir JAV viršūnių susitikimo Aliaskoje susitarimams, teigė S. Lavrovas. JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas rugpjūtį susitiko Aliaskoje aptarti karo Ukrainoje sprendimo būdų, tačiau pokalbiai baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.
Daugiau kaip pusketvirtų metų trunkančiame kare Maskva iki šiol laikosi maksimalių reikalavimų. Ukraina esą privalo atsisakyti siekio tapti NATO nare ir be Krymo pusiasalio visiškai atsisakyti Donecko, Luhansko, Chrersono ir Zaporižios sričių.
D. Trumpas neseniai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turi sustoti ties dabartine fronto linija.
Rubio ir Lavrovo susitikimas Budapešte gali įvykti spalio 30 dieną
Kaip praneša „Financial Times“, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gali susitikti Budapešte (Vengrija) spalio 30 dieną.
Pasak nenurodyto Vokietijos pareigūno, ES taip pat tikisi, kad Viktoras Orbanas pristatys savo planus dėl viršūnių susitikimo, kurie gali apimti kai kurių Europos lyderių dalyvavimą kartu su Donaldu Trumpu.
Vienintelė Slovakija grasina vetuoti naują sankcijų paketų Rusijai ES viršūnių susitikime
Slovakija atsisako atšaukti savo veto dėl papildomų sankcijų Rusijai prieš šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, kilus naujam susirūpinimui dėl JAV požiūrio į Ukrainą.
Slovakų užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pirmadienį Liuksemburge pareiškė, kad ES lyderiai turės duoti Slovakijai rašytinius pažadus dėl energijos kainų mažinimo ir automobilių gamyklų apsaugos, jei nori, kad ji sutiktų su 19-uoju sankcijų paketu Rusijai.
„Štai kodėl mes glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Komisija (EK) ir (...) dirbame prie (viršūnių susitikimo) išvadų“, – sakė jis.
ES ambasadoriai pirmadienio vakarą Briuselyje aptarė sankcijas Rusijai.
Austrija įvardijo Slovakijos veto kaip paskutinę kliūtį, kurią reikia įveikti, Vienai savaitgalį atsisakius reikalavimo gelbėti Austrijos banką, panaudojant 2 mlrd. eurų iš įšaldyto Rusijos turto.
„Tačiau Slovakija pareiškė, kad nori aptarti šį klausimą (veto dėl sankcijų Rusijai) viršūnių susitikime, todėl neaišku, kuo baigsis šie susitikimai“, – sakė vienas ES diplomatas.
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pirmadienį Liuksemburge pareiškė, kad Slovakijos veto yra nepriimtinas, nes automobiliai ir sankcijos Rusijai yra „visiškai skirtingi klausimai“.
Slovakijos veto yra liūdinantis, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministrai taip pat išreiškė palaikymą Ukrainai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kaip pranešama, paraginus ukrainiečių prezidentą Volodomyrą Zelenskį atiduoti Rusijai dalį savo teritorijos.
Suomių užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pareiškė, kad Ukrainai „nereikia Vakarų (šalių) pagalbos, kad pasiduotų“.
„Jei agresorė (Rusija) gaus, ko nori, tai bus neigiamas ženklas kitiems agresoriams visame pasaulyje“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas), turėdama omenyje pranešimus apie D. Trumpą.
B. Bražė pažymėjo, kad ES turi geopolitinę kortą, kontroliuodama įšaldytą Rusijos turtą, kurio vertė viršija 200 mlrd. eurų.
„Visi supranta, kad tas turtas nebus grąžintas Rusijai“, – sakė ji.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) teigė, kad pinigai bus panaudoti Ukrainai padėti įsigyti ginklų. Tikimasi, kad tai įvyks iki metų pabaigos.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) anksčiau ne kartą yra atsisakęs veto Rusijai mainais už jo reputaciją gelbstinčius pareiškimus.
K. Kallas pirmadienį prognozavo, kad 19-asis sankcijų paketas „nebus paskutinis“, nepaisant naujų D. Trumpo taikos derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybės.
D. Trumpas planuoja susitikti su V. Putinu Budapešte aptarti susitarimo su Ukraina sąlygų.
Tačiau J.-N. Barrot teigė: „Putino buvimas (ten) neturi prasmės, nebent jis būtų pasiruošęs taikai.“
K. Budrys savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva neleis V. Putinui, įtrauktam į ES sudarytą rusų piliečių sąrašą, kuriems draudžiama išduoti vizas, naudotis savo oro erdve.
„Neįsivaizduoju, kad jis kirstų mūsų oro erdvę (...) yra ir kitų būdų. Jei jis norėtų ten patekti, ieškočiau alternatyvų“, – sakė K. Budrys.
Lenkijoje nuo 2022 m. sulaikyta daugiau nei 50 su Rusija susijusių įtariamųjų
Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijoje sulaikyti penkiasdešimt penki asmenys, įtariami veikę Maskvos naudai, antradienį pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas.
„Visi šie asmenys, veikę prieš Lenkiją, buvo apkaltinti pagal Baudžiamojo kodekso 130 straipsnį dėl šnipinėjimo ir sabotažo“, – sakė Jacekas Dobrzynskis.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau antradienį socialiniame tinkle X parašė, kad pastarosiomis dienomis visoje šalyje buvo sulaikyti aštuoni asmenys, įtariami rengę „sabotažo veiksmus“.
Pasak J. Dobrzynskio, iš tų aštuonių asmenų, įtariamų, kad „sukūrė tarsi tinklą sprogmenims gabenti per Lenkiją ir Rumuniją į Ukrainą“, trys yra Ukrainos piliečiai.
„21 metų ukrainietis buvo suimtas Lenkijoje, netoli Varšuvos. Du jo bendrininkus, išvykusius į Rumuniją, Bukarešte suėmė Rumunijos slaptoji tarnyba“, – pridūrė jis.
Antradienį paskelbtame pareiškime Lenkijos prokurorai teigė, kad trijulė pagal Maskvos nurodymus ketino pristatyti į Ukrainą „paketus su padegamaisiais įtaisais ir cheminėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti gaisrą ar sprogimą“.
„Šiuos paketus, kurie turėjo užsidegti arba sprogti transportavimo metu (...) perėmė Rumunijos valdžia“, – priduriama pranešime ir sakoma, jog tai buvo tyčinės pastangos įbauginti gyventojus ir destabilizuoti Ukrainą remiančias Europos šalis.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Lenkija apkaltino Maskvą dėl kelių sabotažo veiksmų arba mėginimų įvykdyti sabotažą, įskaitant daugybę gaisrų visoje šalyje ir Varšuvoje. Rusija neigia šiuos kaltinimus.
Reaguodama į tai, Lenkija įvedė kelionių apribojimus Rusijos diplomatams šalyje ir įsakė uždaryti du Rusijos konsulatus – vakariniame Poznanės mieste ir pietuose esančioje Krokuvoje.
Per Lenkiją, NATO ir Europos Sąjungos narę, į Ukrainą vežami Vakarų ginklai ir šaudmenys. Šalis ribojasi su Ukraina, Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Europos lyderiai remia JAV pastangas siekti taikos Ukrainoje
Keli Europos lyderiai antradienį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad dabartinė fronto linija Ukrainoje turėtų būti galimų taikos derybų pradinis taškas.
„Tvirtai remiame (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo požiūrį, kad kovos turėtų būti nedelsiant nutrauktos, o dabartinė kontaktinė linija turėtų būti derybų pradinis taškas“, – pareiškime rašo lyderiai.
Šį pareiškimą, be kita ko, pasirašė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
„Ir toliau laikomės principo, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“, – tvirtinama pareiškime.
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad fronto linija Ukrainoje turėtų būti įšaldyta, o abi pusės „vėliau gali dėl kažko derėtis“. Pirmadienį D. Trumpas pažymėjo nemanantis, kad Ukraina laimės karą su Rusija, tačiau neatmetė tokios galimybės visiškai.
Europos pareiškime pabrėžiama, kad Ukraina yra vienintelė karo šalis, kuri yra rimtai suinteresuota taika.
„Visi matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir toliau renkasi smurtą ir naikinimą“, – teigiama jame.
Pasirašiusieji pakartojo savo įsipareigojimą remti Ukrainą.
„Aiškiai suprantame, kad Ukraina turi užimti kuo stipresnę poziciją – prieš, per ir po bet kokių paliaubų“, – tikina lyderiai.
Pareiškime taip pat kalbama apie Europoje dedamas pastangas pasinaudoti ES įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu. Šią priemonę ir 19-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą bloko lyderiai aptars ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Atsakė, ko derybose tikėtis iš Rusijos: tikslas vienas ir aiškus
Kremlius nerodo jokių ženklų, kad Rusijos vadovybė būtų pasirengusi „sutikti su kuo nors kitu nei Ukrainos kapituliacija“, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje, kuriame analizuojama Rusijos karinė kampanija.
Straipsnyje pažymima, kad po to, kai Vakaruose buvo pranešta apie spalio 17 d. įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą, Kremliaus atstovai patikslino Rusijos poziciją dėl derybų, siekdami dar kartą pabrėžti, kad Rusija ir toliau sieks šalinti tariamas „pagrindines karo priežastis“ ir nenori sutikti su paliaubomis. Analitikai atkreipė dėmesį į Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos komentarus.
ISW priminė, kad Kremlius ne kartą minėjo būtinybę pašalinti tariamas „pagrindines karo Ukrainoje priežastis“, kurias Kremliaus pareigūnai įvardijo kaip NATO plėtrą į rytus ir Ukrainoje neva vykdoma rusakalbių diskriminaciją.
„Kremlius diskusijomis apie šias pagrindines priežastis naudojasi tam, kad iškeltų pirminius Rusijos karo reikalavimus dėl Ukrainos neutralumo, teisėtos Ukrainos vyriausybės nušalinimo, prorusiškos vyriausybės skyrimo ir NATO atvirų durų politikos pakeitimo.
Kremliaus pareigūnai taip pat ne kartą atmetė Trumpo ir Zelenskio pasiūlymus dėl paliaubų, motyvuodami tuo, kad pirmiausia turi įvykti derybos dėl galutinio taikos susitarimo. Tikėtina, kad Kremlius, atsižvelgdamas į Vakarų pranešimus apie spalio 17 d. įvykusį Trumpo ir Zelenskio susitikimą, dar kartą pabrėžia Rusijos ryžtą siekti savo pirminių karo tikslų, kad paaiškintų, jog po šio susitikimo išsakyta Trumpo pozicija Kremliui yra nepriimtina, ypač artėjant Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimui“, – rašoma ISW straipsnyje.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad Kremlius ruošia Rusijos gyventojus tam, kad Ukrainoje bus pasiekta visiška pergalė, kad ir kiek ji kainuotų, o tai prieštarauja V. Putino deklaruojamam norui daryti teritorines nuolaidas.
„Kremlius viso karo metu nuosekliai kartojo, kad Rusijos karo reikalavimai nesikeičia, ir Rusijos žmonėms pranešė, kad Rusija visus šiuos tikslus Ukrainoje pasieks karinėmis arba diplomatinėmis priemonėmis. Kremlius neparuošė Rusijos visuomenės tam, kad ji sutiktų su kuo nors kitu nei tokie reikalavimai. [...] Kremlius sudarė sąlygas rusams tikėtis, kad neteisėta Rusijos įvykdyta dalies Ukrainos aneksija yra nuolatinė ir kad Rusija negali daryti jokių teritorinių nuolaidų Ukrainai“, – rašo ISW.
Pasak ekspertų, tai dar kartą įrodo, kad Rusija bet kokiose būsimose taikos derybose neketina atsisakyti savo ilgalaikių reikalavimų.
Spalio 17 d. prezidentai D. Trumpas ir V. Zelenskis susitiko Baltuosiuose rūmuose, kur pagrindinė diskusijų tema buvo būdai, kaip daryti spaudimą Rusijai siekiant taikos. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, susitikimo metu D. Trumpas paragino Ukrainos prezidentą perleisti Rusijai tam tikras teritorijas.
Paskiau D. Trumpas pareiškė nesiūlęs V. Zelenskiui perduoti Rusijai visą Donecko regioną.
Ukrainos parlamentas dar trims mėnesiams pratęsė karo padėtį ir mobilizaciją
Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė įstatymų projektams, kuriais karo padėtis ir visuotinė mobilizacija nuo lapkričio 5 d. būtų pratęsiama dar trims mėnesiams.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, įstatymo projektą „Dėl prezidento dekreto „Dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje“ patvirtinimo“ (Nr. 14128) palaikė 317 įstatymų leidėjų.
Tuo tarpu už įstatymo projektą „Dėl prezidento dekreto „Dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr. 14129) balsavo 315 parlamentarai.
Priėmus šiuos įstatymų projektus, karo padėties ir visuotinės mobilizacijos laikotarpis Ukrainoje pratęstas iki 2026 m. vasario 3 d.
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tą pačią dieną buvo įvesta karo padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija, kuri iš pradžių turėjo trukti iki kovo 26 d.
Nuo to laiko parlamentas už karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimą balsavo kartų 17.
„Negaliu garantuoti“: Sikorskis griežtai perspėjo Putiną neskristi per Lenkiją
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį įspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną neskristi per lenkų oro erdvę, rašo „Reuters“.
Planuojamas V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas Vengrijoje. Svarstoma, kaip V. Putinas vyks į susitikimą.
„Sąmokslas nužudyti“: Kremliaus pakalikas paskleidė gandus apie pasikėsinimą į Putiną
Buvęs rusų agentas, žvalgybos pulkininkas Andrejus Bezrukovas perspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nevykti į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Express“.
Rusai pirmą kartą pasidavė ukrainiečių robotui: operacijos vadai atskleidė, kaip viskas vyko
Rusai pasidavė Ukrainos robotui, rašo „Washington Post“. Tai žymi tolesnę karo transformaciją, pastebi leidinys.
Rusų kariai iš savo apkasų iškišo kartono gabalėlį, ant kurio buvo užrašyta „NORIME KAPITULIUOTI“, kad jį galėtų lengvai pamatyti virš jų skraidantys Ukrainos dronai.
Anot leidinio, tai buvo pirmas kartas, kai rusai pasiduoda nuotoliniu būdu valdomam sausumos dronui. Pirmas kartas, kai Ukraina užėmė poziciją ir paėmė karo belaisvius tokio įrenginio pagalba. Tai įvyko birželio mėnesį šiaurės rytų fronto dalyje.
Misiją vykdė Trečiosios puolimo brigados kariai, dronų įgula ir sausumos pajėgos.
„Washington Post“ atkūrė operaciją, peržiūrėjo brigados pateiktą filmuotą medžiagą ir apklausė puolime dalyvavusius vadus.
Anot vadų, misija padėjo Ukrainai atgauti strateginę poziciją Charkivo regione, tuo pačiu išsaugant Ukrainos karių gyvybes.
„Operacija taip pat dar kartą parodė, kaip intensyviai dronai keičia šiuolaikinį karą Ukrainos mūšio lauke – pirmiausia danguje, o dabar ir ant žemės.
Kadaise buvę retenybė, sausumos dronai greitai keičia karo pobūdį ne tik aprūpindami ir evakuodami fronto karius, bet ir tiesiogiai dalyvaudami puolimuose. Nors abi pusės naudoja dronus, Ukraina juos projektuoja taip, kad jie atliktų tam tikras funkcijas, kurios, pareigūnų teigimu, sumažins žmonių aukas ir išsaugos ribotus šalies žmogiškuosius išteklius, kadangi ji susiduria su daug gausesniu priešu“, – rašo leidinys.
Dronų kaina priklauso nuo jų dydžio, tačiau jie yra kur kas prieinamesni ir tikslesni nei artilerija. Birželio misijoje naudoto modelio kaina buvo apie 1 500 JAV dolerių.
Ukraina naudoja įvairius dronus ir robotus, kai kurie juda ant ratų ar vikšrų ir yra valdomi radijo signalais. Jų dydis gali būti nuo mažesnio nei mikrobangų krosnelė iki pakankamai didelio, kad galėtų vežti kelis žmones.
Ukrainos kariai tikisi, kad robotai galės perimti daugiau pagrindinių fronto užduočių, taip išgelbėti karius nuo kai kurių pavojingesnių sausumos karo darbų.
Kai kurie Ukrainos antžeminiai dronai yra aprūpinti nuotoliniu būdu valdomais kulkosvaidžiais, kiti gali nugabenti sprogmenis.
„Man geriausias rezultatas yra ne tai, kad paėmėme karo belaisvius, bet tai, kad nepraradome nė vieno pėstininkų“, – sako 26-erių brigados sausumos dronų kompanijos vadas Mykola. Jis vadovavo birželio operacijai.
„Laikai, kai operacijas skaičiuoju žmonių gyvybėmis, man baigėsi“, – sako Mykola.
„Štai kodėl aš vadovauju robotams“, – komentuoja jis.
„Mūsų užduotis buvo pakankamai paprasta“, – prisimena 35-erių sausumos dronų įgulos, kuri sėkmingai įvykdė puolimą, vadas Vladyka.
„Sunaikinti bazę, kurioje slėpėsi priešas“, – sako jis.
Keletą valandų jo trijų žmonių komanda peržiūrėjo stebėjimo vaizdo įrašus ir žvalgybos informaciją apie pozicijas, planus ir atsarginius planus savo planšetiniuose kompiuteriuose. Jie žinojo, kad bet kuris sausumos dronas turės keliauti iš savo bunkerio, esančio už kelių mylių, per laukus, gyvenvietę ir medžių liniją, kad pasiektų rusų karius. Kadangi prietaisai neturi savo kamerų, sausumos robotą valdantis karys turės pasikliauti tiesiogine transliacija iš virš galvos skraidančio oro drono.
Ankstyvą giedrą birželio rytą Vladykos komanda paruošė pirmąją dronų partiją – vieną neginkluotą oro įrenginį ir sausumos droną, kurį pakrovė trimis minomis – ir ant sienos pakabino ekraną, kad transliuotų jų kelionę link Rusijos kariuomenės.
Kai netoliese esanti vienetas paleido mažą ginkluotą droną tiesiai į poziciją saugančią barikadą, sukeldamas nedidelį sprogimą, Mykola iš savo netoliese esančio vadavietės nusiuntė žinutę Vladyka komandai: „Pradėkite savo veiksmus.“
Sausumos dronas buvo nukreiptas link rusų pozicijos. Tada, kaip ir planuota, jis įvirto į apkasus, sukeldamas didžiulį sprogimą. Ukrainiečiai nekantriai laukė bet kokių rusų judėjimo ženklų savo ekranuose. Jie nieko nematė.
„Mes neskubėjome. Mūsų užduotis buvo ne greitai, o teisingai atlikti darbą“, – prisimena Mykola.
Jie paruošė antrąjį sausumos droną, taip pat pakrautą sprogmenimis, ir nusiuntė jį link dabar jau sugadintos pozicijos. Dar kartą bombomis pakrautas oro dronas smogė į barikadą prie bunkerio įėjimo. Sausumos dronas sustojo už kelių metrų nuo įėjimo.
Kai žvalgybinis dronas sklandė virš galvų, o sausumos dronas laukė, kol sprogs, rusų karys iškišo galvą iš bunkerio, laikydamas rankoje kartono gabalą su užrašu. Dronas nusileido link kario, kad parodytų, jog suprato žinutę, tada parodė jam, kuria kryptimi eiti.
Iš savo bunkerio kitoje fronto linijos pusėje Mykola stebėjo tiesioginę transliaciją ir buvo nustebęs.
Du rusų kareiviai išlindo iš apkasų, neginkluoti ir netgi be neperšaunamų liemenių. Kiekvienas laikė po vieną kartono ženklo pusę.
Rusai sekė droną kaimo keliuku, kol pasiekė laukiančius Ukrainos karius, kurie liepė jiems atsigulti ant žemės ir paėmė juos į nelaisvę.
Rusai per praėjusią parą Zaporižios srityje surengė 678 atakas, žuvo civilis, dar du buvo sužeisti
Rusijos pajėgos per praėjusią parą surengė 678 atakas, nukreiptas prieš 19 Zaporižios srities gyvenviečių. Per priešo apšaudymą Vasylivkos ir Polohų rajonuose žuvo 70-metė moteris, o dar viena tokio pat amžiaus moteris ir 36 m. vyras buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, Rusijos kariai inicijavo keturis antskrydžius, nukreiptus prieš Zaliznyčnę, Malynivką, Novoandrijivką ir Bilohirią. Iš viso 416 įvairaus tipo bepiločių orlaivių (daugiausia FPV) atakavo Malokaterynivką, Bilenkę, Stepnohirską, Plavnį, Stepovę, Mali Ščerbakus, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Novoandrijivką, Čarivnę, Bilohirią, Malynivką, Poltavką ir Varvarivką.
Stepovė, Mala Tokmačka, Malynivka ir Ščerbakai tapo penkių smūgių, suduotų pasitelkiant reaktyvines salvinės ugnies sistemas, taikiniais. Rusų artilerija 253 kartus apšaudė Stepnohirską, Prymorskę, Plavnį, Stepovę, Mali Ščerbakus, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Novoandrijivką, Čarivnę, Bilohirią, Malynivką ir Poltavką.
Valdžios institucijos gavo 32 pranešimus apie apgadintus namus ir infrastruktūros objektus.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 130 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 21 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 132 tūkst. 200 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 130 kariškių, kurie buvo prarasti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 tūkst. 278 tankų (+8), 23 tūkst. 436 šarvuotųjų kovos mašinų (+37), 33 tūkst. 902 artilerijos sistemų (+23), 1 tūkst. 524 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 229 oro gynybos sistemų, 428 lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 72 tūkst. 600 bepiločių orlaivių (+235), 3 tūkst. 864 kruizinių raketų, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 65 tūkst. 026 automobilių (+134) ir 3 tūkst. 980 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Trumpo ir Putino susitikimas gali neįvykti: CNN įvardija priežastis
JAV prezidento Donaldo Trumpo viltys greitu metu susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali būti sustabdytos. Numatytas pasaulio lyderių pagrindinių užsienio reikalų patarėjų susitikimas šią savaitę buvo atidėtas – bent jau kol kas, skelbia CNN.
D. Trumpas ketvirtadienį po pokalbio su V. Putinu sakė, kad abu „sutarė, jog kitą savaitę įvyks mūsų aukšto lygio patarėjų susitikimas“.
Kaip rašo CNN, numatytas M. Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas kol kas atidėtas. Iš karto nebuvo aišku, kodėl susitikimas nebevyks šią savaitę, tačiau vienas iš šaltinių teigė, kad M. Rubio ir S. Lavrovas turėjo skirtingus lūkesčius dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos.
„Bloomberg“: JAV atsisako prisijungti prie Europos plano dėl įšaldyto Rusijos turto
JAV priešinasi Europos Sąjungos vadovaujamam planui, pagal kurį Didžiojo septyneto šalys ketina išplėsti įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainai remti, rašo „Bloomberg“.
JAV pareigūnai, anot leidinio šaltinių, informavo savo Europos kolegas, kad kol kas jie neprisijungs prie šios iniciatyvos.
Naktį iš pirmadienio į antradienį buvo dronais masiškai atakuota Rusijos Rostovo sritis, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Apie sprogimus praneša įvairių srities rajonų gyventojai.
Viena Europos šalis nustebino: pasiūlė įsileisti Putino lėktuvą į savo oro erdvę
Bulgarija leis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino lėktuvui skristi per savo oro erdvę, kad palengvintų planuojamą Rusijos lyderio ir Donaldo Trumpo susitikimą Budapešte, rašo „Euractiv“.
Apie tai pranešė šalies užsienio reikalų ministras.
Rusai smogė Ukrainai: sužeistų dešimtys, dalis liko be elektros ir vandens
Rusijos pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį smogė Charkivui, skelbia „Ukrainska pravda“. Rusai panaudojo valdomas aviacines bombas.
Nukentėjo devyni žmonės, sugadinta mažiausiai 15 privačių namų Pramoniniame rajone.
„Charkivas užpultas priešo valdomomis aviacinėmis bombomis – mieste griaudėjo sprogimai. Preliminariai – pramoniniame rajone. Detales patiksliname“, – nurodė Charkivo meras Igoris Terechovas.
Rusai taip pat smogė Černihivo energetikos infrastruktūrai. Regiono centras liko visiškai be elektros.
„Gerbiamieji Černigovo miesto gyventojai! Situaciją matote patys – komunalinės įmonės „Černigovvodokanal“ objektai, kaip ir visas miestas, liko be elektros. Šiandien, spalio 21 d., nuo 5:30 val. vandentiekio darbuotojai pradėjo paleisti įmonės objektus iš alternatyvių energijos šaltinių. Dedame visas pastangas, kad užtikrintume vandens tiekimą su slėgiu, kuris atitiktų daugiaaukščių namų apatinių aukštų lygį. Prašome iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis“, – nurodė bendrovė.
Įmonė taip pat paskelbė, kad ryte bus organizuotas geriamojo vandens pristatymas į atskirus miesto rajonus.
Rusai taip pat smogė ir Dniepropetrovsko sričiai, Pavlogradui. 16 žmonių buvo sužeisti, sugadintas infrastruktūros objektas.
„Pavlograde sužeista 16 žmonių, 15 iš jų paguldyta į ligoninę. Keturi yra sunkios būklės, kiti – vidutinio sunkumo. Sugadintas infrastruktūros objektas, kilo gaisras.
Agresoriaus dronas nukreiptas ir į Verbkovsko gyvenvietę. Ten taip pat kilo gaisras“, – praneša Dniepropetrovsko laikinasis administracijos vadovas Vladislavas Gajvanenko.
Nikopolio srityje Rusijos kariuomenė smogė artilerija ir dronais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Šaltiniai: Trumpas pakliuvo į Kremliaus spąstus – ėmė mąstyti kaip Putinas
Po naujausio pokalbio su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pakeitė toną Ukrainos atžvilgiu – žurnalas „Time“ rašo, kad jis vis labiau ima mąstyti kaip Kremlius. Anot britų žurnalisto Luke‘o McGee, V. Putinas dar kartą apgavo D. Trumpą, o tai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams.
Vos prieš savaitę Ukrainos rėmėjai optimistiškai stebėjo, kaip JAV prezidentas D. Trumpas užsiminė apie „Tomahawk“ raketų perdavimą Kyjivui, ir tikėjosi daug iš jo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, vykusio spalio 17 d. Tačiau po paskutinio pokalbio su Rusijos diktatoriumi V. Putinu JAV lyderis netikėtai pakeitė savo poziciją.
Britų žurnalistas L. McGee žurnale „Time“ paaiškino, kaip V. Putinas dar kartą apgavo D. Trumpą. Jis perspėjo, kad dabartinė JAV prezidento laikysena karo Ukrainoje klausimu gali turėti dar liūdnesnių pasekmių.
L. McGee teigimu, paskutinis V. Zelenskio vizitas Vašingtone priminė vasarį Ovaliajame kabinete vykusius garsiuosius ginčus.
D. Trumpas ne tik atsisakė perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas, bet ir sugrįžo prie kai kurių senų savo teiginių. Visų pirma, jis toliau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti V. Putinui dalį Donbaso.
L. McGee pažymėjo, kad dviejų valandų trukmės D. Trumpo ir V. Putino pokalbis telefonu tuo metu, kai V. Zelenskis vyko į Vašingtoną, daugeliui buvo netikėtas. JAV ir Rusijos vadovai net susitarė surengti dar vieną viršūnių susitikimą – šįkart Budapešte.
Pasak žurnalisto, šis miestas pasirinktas neatsitiktinai: Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ne kartą yra pasisakęs prieš Vakarų pastangas nubausti Rusiją už invaziją į Ukrainą.
Be to, L. McGee pridūrė, kad susitikimas Budapešte suteiktų V. Putinui galimybę patekti į ES ir NATO teritoriją, kur jis turėtų būti suimtas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderį.
Jo teigimu, vaizdas, kuriame Rusijos diktatorius stovi šalia vienos įtakingiausių NATO šalių lyderio, greičiausiai būtų išnaudotas Kremliaus propagandai.
Jei D. Trumpas toliau nuolaidžiaus V. Putinui ir spaudimą nukreips prieš Ukrainą, Rusijos diktatorius, tikėtina, dar labiau sustiprins eskalaciją ir išbandys Vakarų ryžtą, įspėjo L. McGee.
Vis dėlto L. McGee mano, kad dar yra vilties, jog D. V.Trumpas pakeis savo požiūrį į Ukrainą ir atsilieps į V. Zelenskio prašymą suteikti papildomas 25 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemas. Jo nuomone, tai būtų gera pradžia.
Žurnalistas pabrėžė, kad artimiausi D. Trumpo patarėjai turėtų įtikinti jį, jog būtina padaryti daugiau Ukrainos labui.
Anot L. McGee, JAV prezidento aplinka galėtų pasinaudoti tuo, kad D. Trumpas itin rūpinasi savo įvaizdžiu, kurį gali sugadinti V. Putino diplomatinė pergalė.