Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijoje buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Pranešama, kad Rusijos Oriolo miestas buvo atakuotas dronais.
Apie dronų ataką socialinėse medijose pranešė vietos gyventojai. Mieste griaudėjo sprogimai.
Regiono gubernatorius Andrijus Kličkovas pranešė, kad dėl Rusijos oro gynybos sistemų darbo dronų nuolaužos apgadino namų langus ir automobilius.
Rusijos agentūra TASS skelbia, kad per naktį buvo numušta 130 dronų, jų paleidimu rusai kaltina ukrainiečius.
Lavrovas: Rusija pasirengusi susitikti Budapešte, bet iškėlė sąlygą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi surengti derybas tarp Rusijos ir JAV Budapešte, skelbia rusų agentūra TASS.
Ukrainos Donecko srityje aktyvios kovos zonoje tebėra 15 400 civilių
, tarp jų nėra vaikų, pranešė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Dmytro Petlinas.
„Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje tebėra apie 198 500 civilių. 15 400 jų yra aktyvių kovos operacijų zonose, apimančiose 20 gyvenviečių ir bendruomenių“, – sakė D. Petlinas. Jis pabrėžė, kad vaikų šiose vietovėse nėra.
Pasak jo, nuo 2022 m. vasario mėnesio iš Ukrainos valdžios kontroliuojamų Donecko srities gyvenviečių buvo evakuota daugiau nei 1 314 000 civilių, įskaitant daugiau nei 201 tūkst. vaikų ir daugiau nei 47 tūkst. neįgaliųjų.
Per pastarąją savaitę iš Donecko srities į saugesnius regionus išvyko daugiau nei 1 300 žmonių. Privaloma civilių evakuacija Donecko srityje vykdoma nuo 2022 m. rugpjūčio 2 dienos.
Kostiantynivkoje, Donecke srityje, vis dar yra 4800 žmonių. Pasak D. Petlino, į Kostiantynivką šarvuočiais vis dar gali patekti savanoriai, todėl civiliai gyventojai gali evakuotis.
Šiuo metu Pokrovske, Donecko srityje, liko 1253 žmonės, o Myrnohrade – 1350. Patekti į šiuos miestus ir suteikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams neįmanoma.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 180 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 155 tūkst. 360 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 180 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 344 tankų (+2), 23 tūkst. 567 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 34 tūkst. 388 artilerijos sistemų (+9), 1 tūkst. 540 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 242 oro gynybos sistemų (+2), 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 79 tūkst. 945 bepiločių orlaivių (+141), 3 tūkst. 926 kruizinių raketų, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 67 tūkst. 211 automobilių (+88) ir 3 tūkst. 996 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Skandalingas pareiškimas Vokietijoje: Putinas „man nieko nepadarė“, o Lenkija gali būti pavojinga
Vokietijos partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) lyderis Tino Chrupalla pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nekelia grėsmės Vokietijai ir pavojaus kėlimu apkaltino Lenkiją, rašo „Politico“.
Valymai tęsiasi: Ukrainos vyriausybė nušalina kelis „Energoatom“ pareigūnus
Ukrainos ministrų kabinetas tęsia sprendimų, kuriais siekiama pertvarkyti nacionalinės branduolinės energijos gamybos bendrovės „Energoatom“ valdymą, seriją ir nusprendė nušalinti kelis šios įmonės pareigūnus, tinkle „Telegram“ pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Remdamasi iš NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro – ELTA) gauta medžiaga, vyriausybė nusprendė skubiai nušalinti viceprezidentą ir valdybos narį Jacobą Hartmutą“, – pareiškė ji.
Be to, J. Svyrydenko pažymėjo, kad ministrų kabinetas nurodė laikinajam „Energoatom“ pirmininkui nušalinti prezidento vyriausiąjį patarėją Dmytro Basovą, kuris buvo informuotas apie įtarimus, taip pat kitus darbuotojus, kurių vaidmenį nusikaltimuose tiria teisėsauga. Tarp jų – finansų ir biudžeto direktorius, teisės reikalų direktorius ir atskiro skyriaus „Centralizuota pirkimų organizacija“ vadovas.
„Jei vykstant NABU tyrimui bus nustatytas kitų darbuotojų dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, laikinasis valdybos pirmininkas turi juos nušalinti ir padėti atlikti tyrimą šių asmenų atžvilgiu“, – akcentavo vyriausybės vadovė.
Lapkričio 10 d. NABU paskelbė apie specialią operaciją, kurios tikslas – atskleisti korupciją energetikos sektoriuje. Tyrėjų duomenimis, nusikalstamos organizacijos nariai sukūrė didelio masto schemą, siekdami daryti įtaką strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“.
Peskovas kreipėsi į Trumpą: „Švaistome laiką, pinigus“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius tikisi atnaujinti ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje sprendimo.
Apie tai jis kalbėjo interviu CNN, rašo „Moscow Times“.
Jis teigia, kad Maskva yra pasirengusi užmegzti santykius su Vašingtonu „kuo greičiau, kai Amerika bus pasirengusi“.
„Mes nuoširdžiai tikimės, kad prezidentas D. Trumpas vis dar yra pasirengęs prisidėti prie politinio ir diplomatinio Ukrainos problemos sprendimo“, – sako D. Peskovas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę „gerinti dvišalius santykius, atverti naujas prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes“, pridurdamas, kad „šalims atsiveria labai šviesios perspektyvos“. Anot jo, dabartinė situacija veda prie to, kad „mes švaistome laiką, prarandame pinigus, prarandame pelną“.
Kenija: daugiau kaip 200 piliečių kovoja Rusijos pusėje Ukrainoje
Daugiau kaip 200 Kenijos piliečių, vyriausybės Nairobyje duomenimis, kovoja Rusijos pusėje Ukrainoje. Verbavimo tinklai ir toliau veikia tiek Kenijoje, tiek Rusijoje, pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
„Verbavimo priemonės Rusijoje, anot pranešimų, buvo išplėstos ir apima Afrikos piliečius, įskaitant keniečius“, – teigiama toliau.
Ukraina praėjusią savaitę pareiškė, kad daugiau kaip 1 tūkst. 400 piliečių iš trijų dešimčių Afrikos šalių kovoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Užverbuotiesiems, ministerijos duomenimis, už vizą, kelionę ir pastogę žadama iki 18 tūkst. dolerių.
Kenijos ambasada Maskvoje pranešė, kad keli piliečiai buvo sužeisti. Per reidą rugsėjį Nairobyje buvo išlaisvinta daugiau kaip 20 keniečių, kurie buvo rengiami dalyvauti kare. Išgelbėtieji esą buvo klaidinami dėl darbo. Jie manė, kad yra verbuojami nekovinei veiklai, pavyzdžiui, dronų surinkimui ar dažymo darbams.
Žinia iš Rubio: JAV jau išnaudojo beveik visas galimybes dėl sankcijų Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas praktiškai pasiekė ribą dėl naujų sankcijų Rusijai, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, jau yra įvesti apribojimai didžiausioms naftos bendrovėms ir kiti žingsniai greičiausiai bus susiję su esamų sankcijų laikymosi užtikrinimu, o ne naujų įvedimu.
Apie tai jis kalbėjo komentuodamas žiniasklaidai po G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Kanadoje.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie sankcijų spaudimo Maskvai stiprinimą, Rubio sakė, kad „iš tiesų beveik nebeliko nieko, ką galėtume sankcionuoti“.
„Mes smogėme jų didžiausioms naftos bendrovėms – būtent to visi ir reikalavo“, – sako M. Rubio.
Atskirai valstybės sekretorius sustojo prie „šešėlinio laivyno“ problemos, jį Rusija naudoja siekdama apeiti naftos apribojimus. M. Rubio apibūdino kovą su juo kaip „mechanizmą, užtikrinantį sankcijų vykdymą“, o ne kaip priežastį naujoms sankcijoms.
M. Rubio pareiškė, kad Europos partneriai turėtų aktyviau dalyvauti šiame procese, nes didžioji dalis laivų plaukia arčiau jų teritorijų.
Į klausimą, ar Rusija tikrai siekia taikos, M. Rubio atsakė, kad tai galima vertinti tik pagal veiksmus. Jo nuomone, Maskva „aiškiai pareiškė, ko nori – ji nori likusios Donecko srities dalie, o tokie reikalavimai yra nepriimtini Ukrainos pusei“.
M. Rubio taip pat pakomentavo intensyvius raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, kurie, jo teigimu, yra skirti sunaikinti energetikos tinklą ir demoralizuoti gyventojus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rubio atsakė, kada Trumpas susitiks su Putinu: štai kas turi įvykti
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiks susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu tik tuo atveju, jei bus reali galimybė padėti užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Bloomberg“.
„Abi pusės susitarė, kad kitą kartą, kai mūsų prezidentai susitiks, turi būti pasiektas konkretus rezultatas – turime žinoti, kad turime realią galimybę pasiekti kažką teigiamo“, – Kanadoje po G7 susitikimo žurnalistams nurodė jis.
„Mes labai norėtume, kad taip įvyktų, mes labai norėtume, kad karas baigtųsi, bet mes negalime tiesiog tęsti susitikimų dėl susitikimų“, – priduria jis.
Spalį D. Trumpas netikėtai paskelbė planuojantis susitikimą su V. Putinu Budapešte, tačiau netrukus planus atšaukė.