„Esu suskaičiavusi visus klipus ir klipų skaičius atitiko“, – apie G. Nausėdos reklamą televizijoje pirmadienį liudydama Seimo laikinajai tyrimo komisijai sakė L. Petronienė.
Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie jo vadovų veiksmus tikrinant į rinkimus kandidatavusio G. Nausėdos komandą, taip pat kitus klausimus, tarp jų ir 2019 metų prezidentinės kampanijos finansus.
Laimėjęs rinkimus G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų. Tuo metu rinkos tyrimų ir monitoringo bendrovė „Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų.
Pasak L. Petronienės, tikrinant kandidatų finansus, lyginamos pačių kandidatų, viešosios informacijos rengėjų ataskaitos ir monitoringo duomenys, vertinamas paskleistos reklamos kiekis, o įtarimų kyla, jei nesutampa būtent šie skaičiai, nes galutinai monitoringo duomenys neatitinka realių kandidatų išlaidų.
VRK vadovė pažymėjo, kad stebėsenos duomenys apima ir tokius aspektus, kaip žiūrimumas, skaičiuoja reklamos vertę rinkos kaina, be suteiktų nuolaidų, ir „sumos ten niekada nesutampa“.
„Mes žinome, kad kainos labai netikslios, mes vertiname klipų, straipsnių skaičių – tas atitiko“, – teigė L. Petronienė.
„Mes imam faktus ir lyginam, ar jie deklaruoti, nes TNS vertina pagal žiūrimumą, nevertina nuolaidų, o žiniasklaida rodo, kokias nuolaidas taikė, kodėl jas taikė“, – sakė komisijos vadovė.
L. Petronienė, per praėjusią prezidento rinkimų kampaniją vadovavusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui, patvirtino pati tikrinusi G. Nausėdos kampanijos finansus.
VRK vadovė pasakojo, kad finansų kontrolės skyriaus darbuotojai burtų keliu pasiskirstė, kas kurį kandidatą tikrins, ir jai teko G. Nausėda.
G. Nausėda, palyginti su jo pagrindiniais konkurentais, rinkimų sąskaitoje turėjo perpus mažiau lėšų, nors monitoringo bendrovė jo reklamos sklaidą ir vertę įvertino panašiai kaip ir jo konkurentų.
Jei G. Nausėdos kampanijos sąskaitoje buvo apie 300 tūkst. eurų, jo konkurentės dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės buvo dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.
G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu, o anksčiau komentuodamas oficialių išlaidų skirtumus yra pareiškęs, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.
Atmesdamas įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo G. Nausėda taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.
Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.
Pastarasis liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.
Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.
Po jo liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.
2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
